Avietiniai žiedgraužiai: neleiskite jiems smaguriauti sodo uogomis

Nepageidaujami straubliukai

Žemuogėms, braškėms ir avietėms kenkia įvairūs vabzdžiai. Vieni iš tokių uogynų kenkėjų yra straubliukai (Curculionidae). Šiai šeimai priklauso įvairaus dydžio vabalai, kurių pavadinimas nusako svarbiausią šios šeimos vabalų požymį – galvos priekinė dalis ištįsusi į straublelį, kurio gale yra burna. Visi straubliukai – augalėdžiai, šeimoje yra apie 350 rūšių, dauguma jų gausios, todėl šie vabzdžiai – pavojingi žemės ūkio kultūrų ir miškų kenkėjai.

Vienas iš straubliukų šeimos atstovų – avietinis žiedgraužis (Anthonomus rubi). Jo visas kūnas juodas, 2–3,5 mm ilgio, apaugęs smulkiais plaukeliais. Patelės kiaušinėlius deda į žiedpumpurius. Viena patelė gali padėti iki 100 kiaušinėlių. Padėjusi kiaušinėlį, patelė pagraužia žiedkotį, todėl po kurio laiko pažeistas žiedpumpuris nesuformuoja uogų užuomazgos ir nukrenta ant žemės. Išsiritusios lervos maitinasi žiedpumpurio viduje ir čia pat virsta lėliukėmis. Išsiritę vabalai išdžiūvusio žiedpumpurio šone išgraužia apskritą skylutę ir išropoja į paviršių.

Suaugėliai aktyvūs balandžio–birželio mėnesiais. Vabalai dar 2–3 savaites minta lapais ir keliauja į žiemojimo vietas po žievės atplaišomis, nukritusiais lapais arba samanose. Pasibaigus žiemai ieško įvairių erškėtinių šeimos augalų: žemuogių, erškėčių, žiognagių, aviečių.

Iš patyrusių braškių augintojų žinoma, kad saugantis avietinio žiedgraužio, nepatartina sodinti braškių šalia aviečių. Nedideliuose ūkiuose siūloma skinti ir naikinti pakąstus žiedpumpurius.

Anksti pradedančios žydėti žemuogės ir braškės nuo straubliuko nukenčia labiau negu vėliau žydinčios avietės. Per sezoną žiedgraužis gali sunaikinti iki 80 proc. derliaus.

Kaip gelbėti augalus?

Avietinis žiedgraužis sparčiai plinta, jeigu nėra taikomos apsaugos priemonės, nes dažnai atkeliauja iš kaimynystėje žydinčių apleistų avietynų. Juos privilioja braškių ar aviečių žiedų skleidžiamas kvapas. Pokrūmiuose patariama naikinti piktžoles, purenti tarpueilius, nes vabalai žiemoja dirvos paviršiuje. Todėl ypač svarbu perkasti dirvą rudenį ir pavasarį, kad būtų sunaikinta kuo daugiau suaugusių vabalų po ir prieš uogų sezoną.

Ekologiniu požiūriu insekticidų naudojimas nerekomenduojamas. Naudojant tokius preparatus sunaikinami ne tik patys kenkėjai, bet ir natūralūs avietinio žiedgraužio priešai. Tad naujai iš gretimų laukų atkeliavę kenkėjai puikiausiai jaučiasi tokioje aplinkoje, nes ten nesutinka priešų ar konkurentų. Viso to rezultatas – greitas dauginimasis ir dar labiau sumažėjęs derlius.

Avietinio žiedgraužio populiacijos gausumui stebėti siūloma naudoti lipnias ar piltuvo formos gaudykles su vabalus priviliojančiomis medžiagomis – feromonu ar kitais atraktantais. Avietinio žiedgraužio patinai išskiria agregacinį feromoną, kuris vilioja tiek patinus, tiek pateles. Taip pat naudojamos ir kitos sintetinės vabzdžius priviliojančios medžiagos, pavyzdžiui, lakūs aviečių žiedų junginiai.

tik labiau rekomenduojama naudoti avietinio žiedgraužio feromoną, nes lakūs aviečių junginiai gali privilioti ir kitus aviečių žieduose besimaitinančius vabzdžius.

Vienam hektarui pakanka dviejų gaudyklių. Gaudyklės įkasamos į žemę tose vietose, iš kurių pavasarį suaugę vabalai gali atkeliauti. Dažniausiai tai būna auginamų uogynų gyvatvorių ar miško pakraščiai. Tikrinant kas savaitę, galima pastebėti ne tik sunaikintų vabzdžių kiekį, bet ir sužinoti, kokie jų populiacijos pokyčiai – vabalų gausėja ar ne.

Gamtos tyrimų centro doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Gabrielė BUMBULYTĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.