Smulkiųjų atrajotojų maro protrūkis ant kojų sukėlė ES bendruomenę

Pirmas avių ir ožkų maro atvejis Centrinės Graikijos regione nustatytas liepos 11 d. Per kiek daugiau nei 10 dienų Tesalijos vadovo nurodymu buvo paskersta 3 000 gyvulių. Pagal šalyje galiojančius veiklos protokolus, jei užfiksuojamas vieno gyvulio ligos atvejis, turi būti paskersta visa banda, rašoma portale „Keep Talking Greece“.

Iki liepos 26 d. bus uždarytos regiono skerdyklos, raginama dezinfekuoti ne tik jas, bet ir sunkvežimius, kuriais vežami gyvūnai.

Tesalijos regiono ūkininkai jau pernai patyrė didelių nuostolių, kai rugsėjį prasidėjusi audra sukėlė didžiulius potvynius, paskandinusius tūkstančius galvijų. Daugeliui vietos augintojų teko atkurti avių ir ožkų bandas. Beveik nėra abejonių, kad su naujai įsigytomis avimis ir ožkomis galėjo atkeliauti ir joms mirtinas užkratas.

Iš pradžių manyta, kad, ligos protrūkis kilo nuo gyvūnų, kuriuos vietinė bendrovė įsigijo iš Turkijos, kur avių maras yra endeminis reiškinys. Graikijos žiniasklaida mirga nuo pranešimų apie tai, kad gyvuliai buvo parduoti be tinkamo sveikatos sertifikato.

Tačiau vėliau valstybinis transliuotojas ERT pranešė, kad užsikrėtę gyvūnai galėjo būti importuoti iš Rumunijos.

Liepos 20 d. pasirodė ir Rumunijos Nacionalinės veterinarijos ir maisto saugos administracijos pranešimas žiniasklaidai. Jame patvirtinama, kad Baia kaime, Tulčos apskrityje, esančiame komerciniame avių ūkyje patvirtintas smulkiųjų atrajotojų maro virusas. Čia buvo auginama beveik 49 100 gyvulių.

Pirmieji susirgimų atvejai, kaip ir Graikijos regione, pasireiškė liepos 11 d., o vėliau avys pradėjo gaišti.

Pagal galiojančius įstatymus vietos valdžia nurodė nedelsiant paskersti visus toje teritorijoje esančius gyvūnus. Aplink židinį 3 km spinduliu nustatyta saugos, 10 km spinduliu – kontrolės zona. Ribojamas žmonių, gyvūnų ir transporto priemonių judėjimas.

ES siunčia dešimtis veterinarų į Graikiją

Mirtino ir sparčiai plintančio smulkiųjų atrajotojų maro protrūkis sukėlė daug nerimo visoje ES. Neramina tai, kad užkratas į Graikiją pateko ne iš Turkijos, kaip pradžioje buvo spėta, bet iš Bendrijos narės – Rumunijos.

Daugiau nei 100 veterinarijos gydytojų buvo išsiųsti į Centrinę Graikiją atlikti avių ir ožkų sveikatos patikrinimą. Mėginiai imami ir ligos židinyje Rumunijoje.

ES ekspertai ypač budrūs, nes įtariama, kad užkrėstų gyvulių galėjo būti parduota ir į kitas ES šalis.

Dėl užkrato ne tik gali būti prarastai tūkstančiai ūkinių gyvūnų. Gresia ir ES eksporto apribojimai, o tai reiškia didelius finansinius nuostolius smulkiųjų gyvulių augintojams, produktų perdirbėjams ir eksportuotojams.

Žmonėms nepavojinga

Graikijos Kaimo plėtros ir maisto ministras Kostasas Tsiarasas ramina visuomenę, kad infekcija žmonėms neperduodama, pieną bei mėsą saugu vartoti, jei produktai tinkamai apdoroti, rašoma portale „Keep Talking Greece“. Ministras patikslino, kad ši liga būdinga tik ožkoms ir avims, jokiu būdu nėra perduodama kitų rūšių gyvūnams.

Veterinarijos tarnybos ir akademinės bendruomenės atstovai akcentuoja, kad pasterizuotas pienas yra visiškai saugus žmonėms vartoti tiesiogiai ir perdirbti. O mėsą galima valgyti tik po terminio apdorojimo.

Šis atvejis ES – ne pirmas

2018 m. vasarą, taip pat liepą, apie smulkiųjų atrajotojų maro atvejus pranešė Bulgarijos Maisto ir saugos agentūra. Tai, pasak „Reuters“, buvo pirmasis toks protrūkis ES.

Tada virusas aptiktas avių bandoje, auginamoje mažame Boljarovo miestelyje, netoli sienos su Turkija. Agentūra paskelbė karantino zoną aplink miestą, nurodė patikrinti smulkiųjų gyvulių kraują 10 km spinduliu, skersti užsikrėtusius.

Kad būtų suvaldytas ligos plitimas ir pavyktų išvengtų ES draudimo eksportuoti bulgarišką pieną ir pieno produktus, buvo paskersta daugiau nei 4 000 smulkiųjų atrajotojų. Bet griežtoms priemonėms pasipriešino šimtai šalies ūkininkų.

Bulgarai pasipiktinimą liejo ir socialiniuose tinkluose, reikalaudami situaciją spręsti karantinuojant galvijus, o ne skerdžiant ištisas bandas. Net buvo tvirtinimų, kad kai kuriais atvejais gyvuliai paskersti nė nesulaukus laboratorinių tyrimų rezultatų.

Įtraukta į pravalomų pranešti ligų sąrašą

Avis ir ožkas pažeidžiantis smulkiųjų atrajotojų maras, dar vadinamas Peste des Petits Ruminants, sutrumpintai – PPR, yra ūmi, labai užkrečiama liga, jos sukėlėjas – morbilivirusas.

Užkratas taip pat pavojingas kitiems smulkiesiems ūkiniams ir laukiniams atrajotojams. Būdingas didelis sergamumo ir gaištamumo (90–100 proc.) lygis, rašoma Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) svetainėje.

Liga pasireiškia aukšta temperatūra ir ištakomis iš akių bei nosies. Gyvūnai negali ėsti, nes burnos gleivinė pasidengia skausmingomis žaizdelėmis, jie kenčia nuo plaučių uždegimo ir viduriavimo.

Medicininio gydymo nėra.

Virusas perduodamas aerozoliniu keliu arba tiesiogiai nuo sergančio gyvūno, jei laikomas su kitais. Plinta su ašaromis, nosies išskyromis, plaučių sekretu ir kitomis ištakomis. Taip pat gali plisti per užterštus pakratus, pašarus, ganyklas ir su pratekančiu vandeniu.

Virusui galimas sezoniškumas, tačiau didesnės galimybės ligai plisti, gyvūnams judant iš vienos vietos į kitą, perkeliant juos į kitas ganyklas.

PPR įtrauktas į Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) sąrašą, todėl pagal Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą apie ją reikia pranešti šiai organizacijai.

Pastebėjus ligos požymių Lietuvoje auginamų smulkiųjų atrajotojų bandoje, apie ligos įtarimą ir pasireiškimą privaloma pranešti VMVT.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.