Kaunas -12,9 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 15 Vas 2026
Kaunas -12,9 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 15 Vas 2026




LAAA nuotrauka

Avių sektorius paliktas suėsti vilkams. Augintojų asociacijos nuomonė vienareikšmė – ankstinkime pilkasermėgių medžioklės sezono pradžią

2024/09/01


Padidink tekstą

Tikriausiai laišką reikėtų pradėti nuo to, kad Lietuva yra agrarinis kraštas ir čia nuo seno yra puoselėjama gyvulininkystė. Tuo labiau, kad valstybė visur deklaruoja, kad gyvulininkystė yra prioritetinė žemės ūkio šaka. Tik, deja, dažnas Lietuvos avių augintojas abejoja tokiais lozungais, nes pastaruoju metu net pačiame kaimo viduryje nesibodi lankytis vilkai ir savo puotai renkasi tiek kiemo augintinius, tiek ūkinius gyvūnus.

Derėtų priminti, kad Lietuvoje vilkų populiacija turėtų būti saugoma ir valdoma vadovaujantis Vilko apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“ (toliau – Vilko apsaugos planas) nuostatomis. Deja, jau kelerius metus iš eilės šio teisės akto valstybė nesilaiko, nors 40 punkte aiškiai yra apibrėžtas siekis išlaikyti 32–62 šeimas arba 250–500 individų Lietuvos teritorijoje. Būtų teisinga priminti, kad jau 2021 m. mokslininkai nustatė 63 vilkų šeimas, kurių skaičius kasmet vis augo:

  • 2022 m. buvo mažiausiai 87 vilkų šeimos, perskaičiavus į vilkų skaičių, būtų 978 vilkai;
  • 2023 m. jau buvo mažiausiai 91 vilkų šeima, perskaičiavus į vilkų skaičių, būtų apie 1 069 vilkai.

Reikia paminėti, kad kiekvienais metais prieš tvirtinant vilkų medžioklės limitą Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA) teikdavo savo pastabas ir reikšdavo susirūpinimą, jog būtina reguliuoti vilkų skaičių, kad Lietuvoje, kaip numatyta Vilko apsaugos plane, būtų palaikomos 32–62 vilkų šeimos, tačiau į mūsų pastabas niekada nebuvo atsižvelgta.

ukos
Vaizdai iš avių augintojų kasdienybės. LAAA nuotrauka

Šiomis dienomis LRT susirūpino Prancūzijos avių augintojais ir tuo, kaip jie kovoja su vilkais. Kažin kodėl nerūpi, kaip gyvena Lietuvos avių augintojai su tokiu pačiu vilkų skaičiumi? Lietuva (65 300 kv. km) yra 8 kartus mažesnė už Prancūziją (551 695 kv. km, Vikipedijos duomenys), o vilkų populiacija mūsų šalyje yra tokia pati, kaip Prancūzijoje, gerokai daugiau nei 1 000 vilkų!

Lietuvos avių augintojų problemos ir vilkų daroma žala nejaudina nei Aplinkos, nei Žemės ūkio ministerijų, kurios jau nuo 2023 m. lapkričio 21 d. derina ir niekaip nesuderina atnaujintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika)! LAAA per tą laikotarpį du kartus teikė savo pastabas. Belieka tenkintis tuo, kad į projektą mūsų pastabas įtraukė, tačiau Metodika vis dar tvirtinama ir derinama. O žmonės žalą juk patiria dabar ir kasdien!

LAAA nuolat sulaukia žmonių nusiskundimų, kad išmokėta kompensacija po vilkų apsilankymo toli gražu neatperka patirtos žalos ir dažnas nusivylęs ūkininkas nutraukia avių auginimo veiklą. Sukurtas biurokratinis žalos administravimo mechanizmas stringa.

Ypač sudėtingas kelias laukia, kai norima gauti leidimą paimti vilką iš gamtos ne medžioklės sezono metu. Probleminių vilkų klausimas iš viso nejuda, nors buvęs aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis dar 2021 m. žadėjo, kad bus operatyviai iš gamtos paimami probleminiai vilkai! Kiek yra žinoma atvejų, kai, praėjus mėnesiui ir daugiau po vilko išpuolio, savivaldybėms išduodami leidimai paimti vilką iš gamtos. Ar yra logikos medžioti ir ieškoti to paties vilko, praėjus daugiau nei mėnesiui? O dažnai yra ir taip, kad medžiotojai, kuriems yra išduotas leidimas, tiesiog neskuba ar nenori medžioti, nes sumedžioti vilką nėra paprasta. Reikia numanyti, kad vilko medžioklė pareikalaus brangaus laiko ir papildomų lėšų. Vilką sumedžioti dieną nėra lengva, o naudoti naktinių taikiklių neleidžia įstatymai. Tai taip ir išeina, kad probleminiai vilkai neribotai gali puotauti avių bandose, o augintojas lieka be teisės apsiginti.

Na, žinoma, dažnas miesčionis pareplikuos, kad avių augintojai nemoka auginti avių, nes jas reikėtų parginti nakčiai į tvartus, budėti prie jų naktį ir dieną, kūrenti aplink laužus ir pan. Tačiau ar kas gilinasi, kad ekologiniai avių ūkiai, o tokių yra dauguma, avis privalo ganyti laukuose ir dieną, ir naktį. Kad avys vasarą, kai karšta, maitinasi 3–4 val. ryto, kai nėra saulės kaitros. Visur deklaruojama ir reikalaujama užtikrinti gyvulių gerovę, tai kaip tai padaryti, uždarius juos į tvartą? Kiekvienas avių augintojas žino, kad net ir žiemą avis rinksis išeiti laisvai į lauką, nei būti tvarte, tai kodėl siūloma jas vasarą uždaryti tvartuose?

Gintarė KISIELIENĖ
LAAA direktorė

 

Dalintis
2026/02/14

Ant prekystalio – pusė valstybinės žemės

Atsiradus galimybei įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, agrarininkai nesnaudžia – per sausį pateikta daugiau nei pusantro tūkstančio prašymų. Jų, tikėtina, bus dar daugiau, nes žemdirbiai pagaliau galės įsigyti įsiterpusius...
2026/02/14

Grenlandijoje šilta, Lietuvoje šalta...

Nors kalendoriaus lapeliai jau liudija apie artėjantį pavasarį, žiema savo pozicijų apleisti neketina ir stebina keistais dalykais. Kai Lietuvą stipriai savo gniaužtuose laiko šaltis, tuo pat metu toli šiaurėje esančios Grenlandijos ...
2026/02/14

Beicuoti grūdai – rimta grėsmė sveikatai ir eksporto reputacijai

Pastarosiomis dienomis užfiksuoti keli atvejai, kai į Klaipėdos uostą buvo atvežti maistui skirti grūdai, kuriuose rasta ir beicuotų grūdų. Tokie kroviniai uoste nebuvo priimti, o juos atgabenę vežėjai turėjo grūdus išsivežti atgal. Lietuvo...
2026/02/14

Kaip Ukrainos žemės ūkis integruosis į ES?

Ukraina gali priartėti prie Europos Sąjungos (ES) greičiau, nei buvo manoma: Briuselis nagrinėja specialųjį planą, kuris suteiktų jai tam tikrų privilegijų dar prieš pilnateisę narystę. Tuo metu svarstoma: ar žemės ūkio srityje šalis...
2026/02/14

Zoologijos muziejaus ekspoziciją papildė šliužai

Lietuvoje gyvenantys „didieji“ šliužai priklauso dviem šeimoms: šliužinių (Limacidae) ir arioninių (Arionidae). Nors iš pirmo žvilgsnio abiejų šeimų gyvūnai atrodo panašūs, įsižiūrėjus skirtuma...
2026/02/14

Daugiau kaip 6 procentai melioruotų žemių – blogos būklės

Ilgus dešimtmečius melioracija Lietuvoje padėjo paversti užmirkusias teritorijas dirbama žeme – užtikrino vandens nuvedimą, sudarė sąlygas ūkininkauti ir prižiūrėti kraštovaizdį.
2026/02/14

Degalų kainos ES šalyse kilstelėjo, dyzelino ir benzino kainos Lietuvoje – panašios kaip prieš metus

Praėjusią savaitę Brent naftos vidutinė kaina mažėjo ir išliko beveik 10 proc. mažesnė nei prieš metus. Lietuvoje vasario pradžioje (iki vasario 11 d.) benzino ir dyzelino didmeninės kainos didėjo. Degalai degalinėse pabrango: benzin...
2026/02/14

Gręžinys be leidimo – problemos garantuotos

Lietuvos geologijos tarnyba reguliariai atkreipia dėmesį, kad, norint įsirengti gręžinį, svarbu kreiptis į įmonę, turinčią leidimą tirti žemės gelmes. Vis dėlto dar dažni atvejai, kai kreipiamasi į  įmones, išvis neturinčias teisės atl...