Ąžuolo vainikas už pergalę. Bet ką iš tikrųjų laimėjome?

Praėjo dveji metai, kai 2018-ųjų birželį Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymą dėl septynerių metų finansinės perspektyvos. Ir štai, pagaliau šią savaitę jau žinome svarbiausius atsakymus. Po beveik rekordiškai ilgai užtrukusių derybų Europos Vadovų Taryboje sugrįžusį Prezidentą Gitaną Nausėdą oro uoste žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas pasitiko su ąžuolo vainiku. Sumanymas su vainiku įvykiui suteikė keistos pompastikos. Akcentuota žinia dėl išsiderėtų didesnių tiesioginių išmokų žemdirbiai neskuba džiaugtis, o plačioji visuomenė nelabai supranta, kaip į šią žinią reaguoti.

Pirmoji vertinimų banga

Nusirito pirmoji karštų vertinimų banga. Paskleista žinia, kad Lietuvos žemdirbiai gaus didesnes tiesiogines išmokas (TI): nuo 2022 metų – 200 eurų už hektarą. Plačioji visuomenė ir populiarioji žiniasklaida nežino, kaip į tai reaguoti.  Vienoje komentarų laidoje žurnalistas žemdirbių atstovo paklausė: už ką jums yra mokamos tiesioginės išmokos? Iš pateikto atsakymo nei laidos vedėjui, nei klausytojams aiškiau netapo.

Karštiems komentarams aiškiai trūko profesionalių komentatorių politikų. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis pražuvo tarsi į vandenį – šią savaitę atostogauja. Praleido gerą progą karštai pasisakyti reikšmingu klausimu, sudėlioti akcentus.

Juk derėtasi buvo ir susiderėta ne vien dėl tiesioginių išmokų.

Skaičius vertinti mėgino KRK

Į nuotolinį posėdį susirinko Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Mėgino aiškintis, kaip yra su finansavimu: jis didės ar liks panašus kaip yra. Palyginimo keblumas atsiranda dėl kintančios pinigų vertės, kainų, taip pat ir dėl to, kad derybinį rezultatą siūloma vertinti dvejopai: lyginti pagal 2014–2020 m. ir pagal EK pasiūlymą, Lietuvai dėl daugiametės finansinės perspektyvos pateiktą 2018 m.

„Mano skaičiavimais, paketas tikrai nepadidėjo palyginti su praėjusiu paketu“, – KRK vicepirmininkas Kazys Starkevičius kritikavo viešaisiais kanalais iškomunikuotus pranešimus apie tai, kiek daug laimėjo ir kaip džiaugiasi Lietuva. Skaičiai didėja, bet realybėje tai ne.

Taigi skaičiai. Nuo 2022 m. suderėta dėl 200 Eur/ha TI, o iki 2027 m. jos pasieks 215 Eur/ha. Palyginti su pradiniu EK pasiūlymu, TI kapšas Lietuvai EK pradinį pasiūlymą pranoksta apie 250 mln. Eur (2018 m. kainomis) – 284 mln. Eur (einamosiomis kainomis).

Kaimo plėtros programos finansavimas nuo EK pradinio pasiūlymo pasikeitė mažai. Suderėta, kad kaimo plėtrai atitenka 1,257 mlrd. Eur – suma padidėjo apie 42 mln. Eur (2018 m. kainomis) – 48 mln. Eur (einamosiomis kainomis).  Atsirado gaivinimo paketas kaimo plėtrai, kuris bus dalijamas proporcingai visoms šalims narėms. Lietuvai tenka apie 130 mln. Eur. Bendras išderėtas finansavimas Lietuvai einamųjų metų kainomis didėja 900 mln. Eur, arba apie 480 mln. Eur, lyginant su EK pradiniu pasiūlymu, pateiktu 2018 m.

Daug skaičių, painoka. KRK prašo ministerijos atstovo Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyriausiojo patarėjo Artiom Volkov palyginti finansinius laikotarpius, tradicinį BŽŪP paketą. Atsakymas: 2014–2020 m. finansinio laikotarpio paketas TI ir kaimo plėtrai einamosiomis kainomis buvo apie 4,720 mlrd. Eur, o dabar pasiūlytas – 5,470 mlrd. Eur; lyginant su dabartinio laikotarpio pinigais, skirtumas tarp dviejų laikotarpių sudaro apie 50 mln. Eur.

Toks sumos priedas, 50 mln. Eur, finansiniam laikotarpiui Seimo narius prajuokino.

KRK pirmininkas Andriejus Stančikas svarstė balsu: „Judesys teigiamas, bet praktiškai stovime toje pačioje vietoje.“

Į ką žemės ūkio atašė atkreipė dėmesį

Žemės ūkio Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje atašė Rolandas Taraškevičius su tokiu derybinio rezultato interpretavimu nesutinka.

Jis atkreipia dėmesį, kad dabar finansavimas susideda iš dviejų dalių: daugiametės finansinės perspektyvos ir vadinamojo gaivinimo instrumento, kuris yra numatytas ekonomikos atsigavimui po COVID-19 šoko.

Gaivinimo instrumentas iš dviejų dalių: paskolų ir vadinamųjų grantų – dotacijų. Pastarųjų dalis taip pat teks kaimo plėtrai, turės būti panaudota operatyviai – 2022–2024 m. Pagal Europos vadovų suderėtą sumą kaimo plėtrai yra 7,5 mlrd. Eur, iš to Lietuvai tenka 130 mln. Eur. „Tai – papildomi pinigai kaimo plėtrai – jie turės būti atskirai programuojami: atskiros taisyklės, atskiras tikslas. Turės būti greičiau pradėti naudoti“, – atkreipė dėmesį R. Taraškevičius.

Jis taip pat siūlo nepamiršti, iš kokios sudėtingos pradinės derybinės „duobės“ pavyko išlipti.

Kaimo plėtros fondas padidintas nedaug, tačiau pasiekė derybinį rezultatą per TI konvergencijos pakeitimą: Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms specialiai buvo įdėta derybinės formulės išimtis. Nuo 2022 metų deklaruojami plotai bus finansuojami iš didesnio finansinio voko (vieni metai „iškrinta“ dėl skylės ES biudžete, kurią paliko „Brexit“).

Diplomatas prisimena, kad analogiška padėtis buvo per 2013 m. vasario mėn. derybas – Baltijos šalims buvo nustatytas laikotarpio pabaigos minimumas 196 Eur/ha. Tačiau rezultatas nebuvo pasiektas, todėl dabar derybose buvo pagrindinis argumentas. Tikslas buvo pasiekti, kad dabar startuotume nuo to, kas buvo pažadėta ir turėjo įvykti. Taip susitarta dėl 200 Eur/ha išmokų dugno. Tai ženkliai padidino tiesioginių išmokų voką.

Neretai klaidingai interpretuojami referenciniai metai. Pasak R. Taraškevičiaus, dabar atskaitos taškas yra 2016 m. Išmokų poreikis vertintas būtent pagal tuomet deklaruotą plotą (2016 m. beveik 2,850 mln. ha, šiais metais – 2,937 mln. ha). Atskaitos tašku visuomet yra imami dveji metai iki EK pasiūlymo tam, kad nebūtų iškraipymų, manipuliavimo.

Dabar vadovų susitikimo išvados turės sugulti į atitinkamus teisės aktus. Turi atsirasti skaičiai, pamečiui suskirstyti vokais.

Lyginant skirtingus laikotarpius, pridėjus atsigavimui skirtas lėšas, naujo finansinio periodo startinė pozicija yra 750 mln. Eur geresnė. „Nepamirškite, koks buvo (derybinis) startas: minus 26 proc. kaimo plėtrai. Supraskite, iš kokios duobės Lietuva išlipo, net į pliusą. Vadovų Taryboje Baltijos šalių pasiekimas žemės ūkyje didžiausias“, – akcentuoja žemės ūkio atašė. Taip finansinio laikotarpio pabaigoje TI lygis nepasieks ES vidurkio – sudarys apie 80 proc. Tačiau, R. Taraškevičiaus įsitikinimu, žinant bendrą situaciją derybinis rezultatas yra geras, nes kitos šalys narės neaugs, Lenkijos ūkininkai laikotarpio pabaigoje turės 220 Eur/ha.

Žemdirbiai neskuba džiaugtis

Žemdirbiai šiandien neskuba džiaugtis iš Briuselio parvežtomis naujienomis. Priežasčių – ne viena. Dvejoti šviesia ateitimi skatina patirtis ir tai, kad nebuvo pasiektas ankstesnių derybų rezultatas. Šiuo metu ES vidurkis siekia 266 Eur/ha. O girdėdamas viešaisiais kanalais išplatintą žinią, jog jau dabar žemdirbiai gauna per 170 Eur/ha išmokas, ne vienas gūžčioja pečiais ir dairosi, nes tokių išmokų negauna.

Seimo narys K. Starkevičius skaičiuoja, kad mišraus ūkio šeimininkas gauna apie 110 Eur už hektarą.

Išmokos yra daugiasluoksnis „sumuštinis“. Vieniems jis storesnis, kitiems – plonesnis. Visiems vienodas nėra dabar ir, turbūt reikėtų garsiai pasakyti, jog nebus visiems vienodos TI ir ateityje.

Džiaugtis suderėta finansine perspektyva neleidžia ir mintis, ar pažadėtas TI augimas kompensuos augančias išlaidas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis tuo labai abejoja ir pateikia skaičiavimus. Vidutinio dydžio bendrovė sunaudoja apie 100 t dyzelino. Jam rengiamasi naikinti akcizo lengvatą. Tai „suvalgys“ visą numatomą TI padidėjimą (40 Eur/ha). „Kur dar dujų, elektros, komunalinių atliekų brangimas, taršos, traktorių mokesčiai“, – dėl augančių išlaidų nerimauja asociacijos vadovas.

Įvertinus visą kontekstą mūsų žemdirbiams sąlygos konkuruoti ES rinkoje, deja, netampa pa­lankesnės. J. Sviderskio žodžiais, „šiandien tikrai nėra ko džiaugtis. Bendroji žemės ūkio politika yra prasta ir neturime institucijos, kuri realiai paskaičiuotų, sudėliotų skaičius, nubrėžtų gaires, kur mes turime eiti. Yra tik šūkiai prieš rinkimus“.

Vienas etapas baigėsi, prasideda kitas

Derybinis etapas baigėsi. Prasideda kitas – dėl efektyvesnio panaudojimo. Žemdirbių asociacijos tai įsivaizduoja skirtingai. Iššūkius mato ir politikai. Seimo komitete dažnai skamba klausimas dėl mulčiuojamų pievų, kurių plotas siekia apie 230 tūkst. ha: tai plotai, kuriuose nėra kuriama jokia žemės ūkio produkcija. Kitas rūpestis – kad žemės nedirbantys asmenys gviešiasi TI, todėl ją patys deklaruoja, jos oficialiai nenuomoja. Taip nukenčia ir ūkininkas, kuris dirba žemę, ir valstybės biudžetas.

Kokią įtaką TI turi žemdirbių pajamoms ir žemės ūkio produkcijos gamybai, ūkio rizikos valdymui – atlikta daug mokslinių tyrimų, taip pat ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institute (LAEI). Jie patvirtina, jog tiesioginės išmokos yra veiksminga priemonė didinti minimalias ūkininko pajamas, nors Pasaulio bankas (2017 m.) yra pažymėjęs, jog TI turėtų būti labiau orientuotos mažiau pasiturinčių ūkininkų patiriamai pajamų rizikai valdyti ir skatintų juos vykdyti investicijas. O sėkmingiau veikiantiems ūkininkams ši parama reikšmingos įtakos rizikos strategijai formuoti neturi, nes jų platesnės galimybės pasinaudoti įvairiais rinkos siūlomais rizikos mažinimo instrumentais.

Taškas, kuriame šiandien esame

Tą pačią dieną, kai Vilniaus oro uoste su ąžuolo vainiku buvo pasitiktas Prezidentas, LAEI paskelbė kasmetinį leidinį „Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2019“, kuriame paskelbta itin išsami ir labai įdomi informacija, kuri yra aktuali būtent šio klausimo kontekste.

Svarstant apie ateitį svarbu žinoti, kuriame taške šiandien esame.

2019 m. pagrindinė tiesioginė „plotinė“ išmoka buvo 64 Eur/h. Perskirstymo išmoka, skirta labiau paremti mažesnio ploto ūkius, siekė 59,7 Eur/ha. Žalinimo išmoka – 51,5 Eur/ha. Išmoka jauniesiems ūkininkams: 54,2 Eur/ha (palyginti su ankstesniais metais, ji augo ženkliai daugiau nei kitos išmokos – 13,2 proc.).

Nors neretai yra kalbama apie tai, kad investicijų didžiausius kąsnius susirenka didieji žaidėjai, LAEI analizė rodo, kad yra ne visai taip.

Ūkių apskaitos tyrimo duomenimis, per visą 2014–2018 metų laikotarpį investicijos, tekusios 1 ha žemės ūkio naudmenų, ūkininkų ūkiuose vidutiniškai sudarė 1 314 Eur, o žemės ūkio bendrovėse – 1 131 Eur. Daugiausia investicijų 1 ha mažesnėms nei 500 ha žemės ūkio bendrovėms (4 050 Eur) ir mažesniems nei 10 ha ūkininkų ūkiams (2 424 Eur).

Hektarui žemės ūkio naudmenų teko 3,5 proc. mažiau investicijų negu vidutiniškai ES. Tačiau tose šalyse, kuriose vyrauja smulkūs ūkiai, šis rodiklis dar mažesnis. Pvz., Rumunijoje 1 ha teko tik 76 Eur, Graikijoje – 83 Eur investicijų.

LAEI ekspertai atkreipia dėmesį, kad 2014–2018 metais suaktyvėjo smulkių ūkių investicinė veikla, nes imta labiau remti jaunuosius ūkininkus, pieno gamintojus, smulkius ir vidutinius ūkius.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė