Tiroliečių atkirtis žemės ūkio paskirties žemių norintiems įsigyti užsieniečiams. Ką sakys EK?

Tirolio žemės driekiasi Austrijos vakaruose, į jas patenka įspūdingi Alpių kraštovaizdžiai, beveik 36 proc. teritorijos užima miškai, alpinėse pievose ganomi galvijai ir avys. Tad nieko nuostabaus, kad šis kraštas yra svarbiausias Austrijos turistinis regionas, kuriame gausu kurortų, poilsio ir žiemos sporto centrų. Matyt, tai ir traukia turtingų Vokietijos ir Italijos investuotojų dėmesį. Tiroliečių kaimynai vis dažniau žvalgosi į žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties nekilnojamąjį turtą bei ūkius, rašo Tirolio dienraštis „Tiroler Tageszeitung“.

Tiesa, įvairiais aspektais su masinio turizmo problema vis dažniau susiduria ir kiti Europos turizmo traukos centrai. Amsterdame ne taip seniai priimtas sprendimas neleisti statyti naujų viešbučių, Venecijoje turistams įvestas apsilankymo mokestis, ispanams priklausančių Kanarų salų gyventojai protestavo prieš „salos išpardavimą“.

Tirolio dienraščio teigimu, grėsmingą tendenciją patvirtina ir pirkimų statistika. 2020 m. žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto ir žemės Tirolyje įsigijo 44 pirkėjai iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, pernai tokių pirkėjų būta 43. O štai ūkininkų dirbamos žemės plotai mažėja – pernai daugiau nei 100 ūkių sustabdė veiklą.

Todėl Austrijos vyriausybė šiame regione nori iš dalies pakeisti „Žemės perdavimo įstatymą“, reglamentuojantį žemės ūkio paskirties žemės ir nekilnojamojo turto pirkimą bei pardavimą. Pagrindinis tikslas – stiprinti vietos gyventojų ir ūkininkų teises bei galimybes, suteikti geresnį pagrindą ūkininkauti. Svarbiausias pakeitimo akcentas yra vietos valdžiai suteikti teisę pareikšti savo nuomonę kitų ES valstybių piliečiams įsigyjant žemės.

Regiono žemės ūkio rūmai pritaria naujoms priemonėms ir ragina valstybėje sukurti nepriklausomą priežiūros instituciją, kad būtų užkirstas kelias galimam „Tirolio išpardavimui“. Panaši institucija buvo panaikinta 2012 m.

Bandė atsikratyti spekuliantų ir anksčiau

Žemdirbystė Tirolyje nėra tokia reikšminga kaip turizmas, šiam kraštui būdingi smulkūs ūkiai. Dar 2021 m. rudenį, reaguodamas į dėl plėtros ir spekuliacijos prarandamus vis didesnius žemės ūkio paskirties plotus, Tirolio parlamentas priėmė tam tikras pataisas, sugriežtinusias šios rinkos dalyvių veiklą. Siekta sustabdyti žemes vienose rankose telkiančius statybų vystytojus.

Tada buvo įvesta sąlyga, kad pirkdamas žemės ūkio paskirties žemę asmuo įsipareigotų tinkamai ir tvariai ūkininkauti. Taip buvo siekiama užkirsti kelią žemės įsigyti „ūkininkams“, kurie patys neūkininkauja.

Be to, pagal naujus 2021 m. reglamentus, iš pirkėjo buvo reikalaujama bent 5 metų praktinės patirties žemės ūkio sektoriuje arba baigti žemės ūkio mokymo programą, parengtą pagal Tirolio žemės ūkio profesinio mokymo įstatymą.

Buvo tikimasi, kad dar vienu saugikliu taps Valstybinis kultūros fondas ir Tirolio žemės fondas, nors į pastarojo veiklos ribas patenka tik žemės ūkio reikmėms nebenaudojama žemė.

Bet, matyt, anksčiau įteisintos priemonės lauktų rezultatų neduoda.

Nors ūkininkams naujieji reglamentai naudingi, ne visi juos entuziastingai vertina, pastebima portale „Merkur“. Nors tvirtinama, kad naujieji įstatymo pakeitimai suteiks vietos valdžiai teisę išsakyti savo poziciją kitų ES valstybių piliečiams įsigyjant žemės, Tirolio apskričių valdžios atstovai mano, kad yra kitaip ir vietos administracijos neįtraukiamos į šį procesą.

„Apskritims dažnai reikia žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės kaip mainų, infrastruktūros ir gyvenviečių projektams, kurie atitinka viešąjį interesą, išvengiama naudojimo konfliktų ar kitiems erdvinio planavimo poreikiams“, – teigia vienos iš apskričių meras Karlas-Josefas Schubertas.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.