Ashburn +6,8 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +6,8 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Bagotosios kaime – mėginimai tapti bagotais

2022/10/23


Tarp Kazlų Rūdos miškų yra Bagotosios kaimas. Tikriausiai nuo seno žmonės ten pasiturinčiai gyveno. Nežinia, kokiais turtais anuomet bagotiškiai galėjo didžiuotis, bet dabartiniame Bagotosios kaime klesti dideli ūkiai, o besikuriančios jaunos šeimos garsėja įdomiais verslo sprendimais. Šeimos ūkį „Daržo bitės“ čia kuria jaunieji ūkininkai Viktorija ir Vytautas Dūdoniai. Jų sodyboje nėra avilių ir ne medų šie ūkininkai kopinėja, bet lyg bitės darbštuolės pluša savo daržuose. Jie augina smidrus, moliūgus ir šitake grybus.

Ūkininkavimo pradžia – dovanota avis

„Daržo bitės“, Bagotosios kaimas, Vytautas ir Viktorija Dūdoniai, šitake grybai Vytautas ir Viktorija Dūdoniai Bagotosios kaime kuria savo svajonių ūkį.

Iš buto Kazlų Rūdoje į Bagotosios kaimą Viktorija ir Vytautas su dviem vaikučiais atsikraustė per COVID-19 piką. Sūnelis buvo mėnesio amžiaus ir dukrytė dar mažutė, tad nutarė, kad geriausia per pandemiją pabūti vienkiemyje pas mamą. Čia užsibuvo iki šiol, subrandino verslo planus ir pradėjo ūkininkauti. Nors Kazlų Rūdoje jauna šeima statosi namą, tačiau kol kas visos investicijos nusėda Bagotosios kaimo sodyboje.

Ūkininkavimo pradžią Dūdoniai visgi skaičiuoja ne nuo pandemijos, o nuo netikėtos mamos dovanos, kai savo žentui, gimusiam balandžio mėnesį po avino žvaigždyno ženklu, ji nutarė padovanoti avį. „Tai įvyko 2017 m. Mama pažadėjo tą avį kaime auginti, bet tai buvo Vytauto nuosavybė. Tada dar nusipirkome avį su dviem ėriukais ir užregistravome bandą. Pradėjome vis dažniau čia atvažiuoti, nes reikėjo pasirūpinti savo avelėmis, kurių bandą vis didinome. Išbandėme įvairias veisles. Pradėjome nuo Romanovų veislės, kai praėjome avininkystės pradžiamokslį, įsigijome senovinių lietuviškų škudžių, kurios patiko labiausiai, auginome ir sufolkų, keletą Lenkijos žemumų avyčių. Bandoje buvo net 25 avys, dabar likę 14 avelių, daugiausia – škudžių. Savo avis vadiname kraštovaizdžio architektėmis, kurios vėliau atsiduria ant stalo. Kiekvieną pavasarį aveles kerpame, o vilną naudojame pastatams apšiltinti. Kai kas šiltina šiltnamius, šunų būdas, naminių paukščių namelius. Daržininkai vilną naudoja augalams mulčiuoti. Daržų „influenceriai“ labai reklamuoja šį metodą, kitąmet bandysime pamėginti ir mes“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo jaunoji ūkininkė Viktorija.

Nusprendė auginti smidrus ir moliūgus

Tačiau ne tik avelės atviliojo jauną šeimą į kaimą. Prieš penkerius metus Viktorija čia pasodino ir pirmuosius smidrų krūmelius. „Kai paklausia, ką auginame, pirmiausia sakau, kad vaikus, hektarą smidrų, daugiau nei hektarą moliūgų ir apie vieną arą šitake grybų. Turime 2 ha savos žemės, iš valstybės nuomojamą 1,17 ha plotą, o šiemet išsinuomojau dar 26 arus. Plėstis nelabai yra kur, nes visur aplink yra stambūs ūkininkų ūkiai. Vyras buvo pagrindinis iniciatorius, skatinęs ūkininkauti. Norėjome daryti ką nors ne kaip visi. 2017 m. nusipirkau 20 smidrų krūmelių, tada dar 10, o paskui – 500. Šiemet pasisodinome 17 500 smidrų krūmelių. Tai įėjo ir į jaunojo ūkininko paramos programą, kuria nutarėme pasinaudoti, dėl jos šįmet atsirado didelis smidrų laukas, traktorius, vandens gręžinys. Labai daug lėmė jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta europinė parama, be jos viskas būtų trukę ilgiau. Didžiausias stebuklas mums buvo traktorius, kuris iškart palengvino visą gyvenimą ir darbus kaime“, – sprendimu džiaugėsi ūkininkė.

Užaugo pirmasis šitake grybų derlius.

Pasak Viktorijos, smidrų kilogramo kaina prasideda nuo 10–12 Eur, paskui krenta iki 6–8 Eur. Yra kas augina didelius plotus ir nori kuo greičiau išsiparduoti, tad numuša kainas. Kiek smidrų pavyks užauginti, priklauso nuo to, koks bus pavasaris, jei užklumpa šalnos, gali nerasti, ką skinti, nes smidrai labai jautrūs šalnoms. Dūdoniai, saugodami smidrus nuo pavasarinių šalnų, vakarais juos apdangsto, rytais atidengia, užsiėmimas, anot jų, kaip su mažais vaikais. Jiems labai rūpi augalų kokybė, tad laukų kol kas nepurškia jokia chemija. Tikisi, kad smidrai augs 10–15 metų ir duos vis geresnį derlių.

Šiemet didžiausią turimos žemės plotą „Daržo bitės“ paskyrė moliūgams. „Pirmus metus auginome moliūgus. Siunčiausi brangių sėklų iš Šveicarijos, nors visi atkalbinėjo, kad pirmaisiais metais taip nerizikuočiau, tačiau man įdomu daryti tai, kas nauja, ir siekti aukštos kokybės. Taigi, šveicariškas moliūgų sėklas pirmiausia išauginau daigais, tai buvo geras sprendimas, nes moliūgai spėjo užaugti, jų buvo daug, o daug kam, kas sėklas sodino tiesiai į dirvą, jie nespėjo užaugti, nes prasidėjo šalčiai. Beje, metai buvo labai prasti moliūgams. Keletą kartų jie užmirko, teko keturis kartus moliūgus atsėti, buvo šalta, augalai sužydo daugiausia vyriškais žiedais, nebuvo moteriškų. Po tuos laukus nežinia kiek tūkstančių žingsnių įminta, kiekvienas moliūgas, iki jis atkeliavo į namus, buvo po keliolika kartų darže apžiūrėtas, puoselėtas, glostytas. Šiemet moliūgus teko gana anksti nuimti, nes pasirodė pirmosios šalnos. Ne tik dienomis, bet ir naktimis teko moliūgus rinkti ir gabenti į šiltesnę buveinę. Kai kas galvoja, kad aplink Kazlų Rūdą vien tik lengva, smėlėta žemė. Nieko panašaus, yra tokių molingų plotų, kad palijus neįmanoma kojų iš dirvos ištraukti. Moliūgus ir smidrus stengėmės sodinti lengvoje dirvoje, kurią pagerinome avyčių mėšlu“, – pirmosiomis moliūgų auginimo patirtimis dalijosi ūkininkė.

Susidomėjo šitake grybais

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

  Milda JONKIENĖ ŪP korespondentė 2022.10.23

Susijusios temos - skaitykite: Daržo bitės, Bagotosios kaimas, Vytautas ir Viktorija Dūdoniai, šitake grybai

Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...
2024/03/29

Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Rūpestingi šeimininkai netrunka pastebėti pasikeitusį augintinio elgesį. Veterinarijos specialistai ir mokslininkai perspėja, kad nereikėtų to praleisti pro akis, o atlikti naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad socialinis š...
2024/03/29

Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) in...
2024/03/29

Devyni politikai VRK pateikė būtiną rinkėjų parašų skaičių, trims nepavyko

Devyni politikai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė privalomą rinkėjų parašų skaičių, norint dalyvauti prezidento rinkimuose.
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...