Baigiantis šildymo sezonui, sumažėjo biokuro ir šilumos energijos kainos

Siekiant korektiškai palyginti istorines šilumos energijos kainas, taip pat Baltijos šalių kainas, Lietuvos energetikos agentūra jas nurodo be PVM.

Lyginant šildymo sezonus mūsų šalyje, vidutinė šilumos energijos kaina šį, 2025–2026 m. šildymo sezoną, spalio–balandžio mėnesiais, yra 7,79 ct/kWh, arba 5 proc. didesnė nei ankstesnį, 2024-2025 m. šildymo sezoną, kai buvo 7,42 ct/kWh.

Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje šį šildymo sezoną šilumos energijos kainos vidurkis mažiausias Estijoje – 8,48 ct/kWh (8,1 proc. brangiau), Latvijoje – 8,49 ct/kWh (8,2 proc. brangiau).

Balandžio mėnesį, lyginant Baltijos šalių penkis didžiausius miestus, kuriuose suvartojama daugiausia šilumos energijos, kainų vidurkis mažiausias Latvijos didmiesčiuose – 7,11 ct/kWh, Lietuvoje – 7,15 ct/kWh, Estijoje – 7,7 ct/kWh.

Lyginant šalių sostines, balandį mažiausia šilumos energijos kaina Taline – 7,78 ct/kWh, Vilniuje – 7,89 ct/kWh, Rygoje – 8,3 ct/kWh.

Lietuvoje tarp didžiausių miestų mažiausia šilumos kaina balandžio mėnesį Šiauliuose – 6,36 ct/kWh, didžiausia Vilniuje – 7,89 ct/kWh. Šilumos energijos kaina, lyginant su kovu, mažėjo Kaune – 24,26 proc., Klaipėdoje – 18,96 proc., Vilniuje 9,83 proc., Panevėžyje – 8,05 procento. Šiauliuose kaina nepakito.

Šiauliuose šilumos energijos kaina balandį 19,4 proc. mažesnė nei šalies vidurkis. Lyginant su kovu, 11,7 proc. sumažėjo kintamoji šilumos kainos dalis dėl 13,8 proc. sumažėjusios kuro įsigijimo kainos. Pastovi kainos dedamoji išliko nepakitusi.

Vilniuje šilumos energija balandį kaina (7,89 ct/kWh) atitinka šalies kainų vidurkį, kovą ji siekė 8,75 ct/kWh, pernai balandį buvo 5,58 ct/kWh. Lyginant su kovu, Vilniuje kuro įsigijimo kaina padidėjo 47,8 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, atpigo 18,9 proc. – nuo 62,9 Eur/MWh kovą iki 51 Eur/MWh.

Kaune šilumos energija balandžio mėnesį kainuoja 7,43 ct/kWh, kovą buvo 9,81 ct/kWh, pernai balandį siekė 7,51 ct/kWh. Dabar ji 5,8 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis. Per mėnesį Kaune 34 proc. sumažėjo kintamoji kainos dalis. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 88,9 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos tiekėjų, atpigo 31,7 proc. – nuo 55,6 Eur/MWh kovą iki 38 Eur/MWh. Pastovioji kainos dedamoji sumažėjo nuo 3,14 ct/kWh iki 2,98 ct/kWh.

Klaipėdoje šilumos energijos kaina balandį siekia 6,54 ct/kWh, kovą buvo 8,07 ct/kWh, pernai balandį siekė 5,49 ct/kWh. Dabar kaina Klaipėdoje 17,1 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Šilumos kainos mažėjimą Klaipėdoje lėmė 32,1 proc. sumažėjusi kintamoji kainos dalis. Kuro įsigijimo kaina padidėjo 54,2 proc., o šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, per mėnesį atpigo 43,6 proc. – nuo 47,7 Eur/MWh iki 26,9 Eur/MWh. Pastovi kainos dedamoji nepakito.

Panevėžyje šilumos energija balandį kainuoja 7,54 ct/kWh, kovą siekė 8,2 ct/kWh, pernai balandį buvo 7,06 ct/kWh. Dabar ji 4,4 proc. mažesnė nei Lietuvos vidurkis. Panevėžyje šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, atpigo 31,2 proc. – nuo 58,7 Eur/MWh iki 40,4 Eur/MWh.

Vertinant visą šalį, mažiausia šilumos energijos kaina balandžio mėnesį yra Utenoje – 6,2 ct/kWh. Didžiausia šilumos energijos kaina Kazlų Rūdoje – 13,59 ct/kWh.

Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos energijos kaina mažiausia (6,2–7,18 ct/kWh), ji apie 16,9 proc. mažesnė nei šalies vidurkis (7,89 ct/kWh), o penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia (12,74–13,59 ct/kWh), ji 68 proc. didesnė nei šalies vidurkis.

Lietuvoje, palyginti su kovu, 28 šilumos energijos tiekimo įmonės balandį sumažino šilumos energijos kainas, 2 įmonės šilumos energijos kainų nekeitė. Iš viso Lietuvoje veikia 49 reguliuojami šilumos energijos tiekėjai.

Biokuro kaina kovo paskutinę savaitę sumažėjo 51,3 proc. – iki 19,51 Eur/MWh, palyginti su antrąja vasario savaite , kai dėl žemos oro temperatūros ir reikšmingai išaugusios paklausos biokuro kaina pasiekė istorines aukštumas – 40,09 Eur/MWh.

Kovo mėnesį biokuro kainų vidurkis buvo 20,9 Eur/MWh, arba 44 proc. mažesnis nei vasario mėnesį, kai siekė 37,3 Eur/MWh.

Svertinė ilgalaikių sandorių kaina balandžio mėnesiui Lietuvoje – 22,66 Eur/MWh. Šių sandorių kaina Latvijoje – 23,78 Eur/MWh, Estijoje – 25,1 Eur/MWh. Ankstesnio viso šildymo sezono ilgalaikių sandorių kaina Lietuvoje buvo 21,2 Eur/MWh.

Galutines gyventojų gaunamas sąskaitas už būsto šildymą lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra bei kiekvieno pastato būklė. Kiekvieną šildymo sezono mėnesį butų savininkas renovuotame name gauna vidutiniškai apie 52 proc. mažesnes sąskaitas už buto nerenovuotame name šildymą.

LEA informacija