Balinių vėžlių patelės keliauja dėti kiaušinių

Džiugu matyti, kad vis daugiau žmonių keliuose atpažįsta šiuos retus ir saugomus gyvūnus bei nelieka abejingi – sustoja, pristabdo eismą ir padeda vėžlienėms pereiti judrius kelius. Toks rūpestis ir supratingumas gali išgelbėti gyvybę ne tik pačiai vėžlio patelei, bet ir būsimai jos jauniklių kartai.

Vis dėlto specialistai primena – pagalba turi būti atsargi ir kuo trumpesnė. Pastebėjus vėžlienę šalia kelio pirmiausia svarbu stebėti, ar ji ketina kirsti važiuojamąją dalį. Jei eismas intensyvus, gyvūną galima labai atsargiai pakelti ir pernešti į tą pusę, į kurią jis juda. Labai svarbu vėžlio nevartyti, neglostyti, nefotografuoti ir nefilmuoti. Nors žmonėms kartais atrodo, kad gyvūnas nebijo, tai dažnai būna klaidingas įspūdis.

„Mums sunku suprasti, kokį stresą tuo metu patiria laukinis gyvūnas. Žmogus jam atrodo kaip didžiulis plėšrūnas. Geriausia pagalba – kuo greičiau ir ramiau padėti pereiti kelią bei pasišalinti“, – primena Žydrūnas Sinkevičius, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas.

Balinių vėžlių patelės gali nukeliauti net kelis kilometrus iki tinkamos dėtavietės. Jos puikiai prisimena vietas, kuriose kiaušinius dėjo ankstesniais metais. Dažniausiai pasirenkama saulėta pamiškė ar pietinis smėlėtos kalvos šlaitas. Kiaušinių dėjimas gali trukti nuo 2 iki 6 valandų. Patelė užpakalinėmis kojomis išrausia maždaug 15 cm gylio duobutę, į kurią sudeda 8–15 kiaušinių, o vėliau dėtį kruopščiai užkasa.

Po kiaušinių dėjimo vėžlienės grįžta į seklius vandens telkinius, kur vasaroja ir kaupia energijos atsargas žiemai. Tuo metu smėlyje vystosi būsimi vėžliukai. Jie išsirita rudenėjant, tačiau dažniausiai žiemoja po žeme ir į paviršių išlenda tik kitą pavasarį.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Žydrūnas Sinkevičius pasakoja, kad kiaušinių dėjimo laikotarpis paprastai trunka dvi–tris savaites – nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio. Siekiant apsaugoti dėtis nuo plėšrūnų, jos uždengiamos specialiais metaliniais tinklais. Tinklo akutės pakankamai didelės, kad pavasarį išsiritę vėžliukai galėtų savarankiškai išropoti ir pasiekti artimiausią vandens telkinį.

Specialistai ragina žmones radus ropojantį vėžlį jo netrukdyti ir jokiu būdu nesinešti namo. Padėti reikėtų tik tada, jei gyvūnas yra ant judraus kelio važiuojamosios dalies. Pastebėjus balinius vėžlius ar jų kiaušinių dėjimo vietas prašome pranešti saugomų teritorijų darbuotojams arba įvesti į SRIS (Saugomų rūšių informacinę sistemą: https://sris.biip.lt).

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informacija