Baltarusija, tikėtina, Lietuvos ekonomikai katastrofos nesukurs

Gandai apie įtampos Baltarusijoje grėsmes kaimyninių valstybių ekonomikai viešojoje erdvėje piešia ne itin optimistinius scenarijus. Vis dėlto nuosaikesni ekonomikos analitikai ragina nepanikuoti, nes mūsų kaimynė, nors ir artimiausia, nėra tokia galinga, kad galėtų padaryti didesnę įtaką gretimų šalių ir juolab Europos ekonomikai. Be abejonės, ši valstybė svarbi ir Lietuvai kaip prekybos partnerė, bet kiek nepalanki jos ekonominė politika galėtų daryti įtakos mūsų šalies ekonomikai?

Vežėjai problemų neturi

Tarptautinių krovinių vežėjai, vykstantys į Baltarusiją arba per ją į Rusiją, Ukrainą ar dar toliau, iškart po muitinės patikros ramiai kerta sieną į abi puses, kaip yra įpratę.

„Apie jokius apribojimus vežti krovinius ar trikdymus Baltarusijos pasienyje nesu girdėjęs. Vairuotojai tokių pranešimų nepateikia“, – ŪP teigė logistikos UAB „Ingstad & Co“ direktorius Julius Beinaravičius. Jis pripažįsta, kad pastaraisiais metais kroviniai rečiau gabenami į trečiąsias šalis, dažniau į Skandinaviją.

Antrina ir UAB „Rusko“ vadovas Kristijonas Noreika, kuriam krovinių maršrutų į Rytus formavimas yra kasdienybė. Jis teigia, kad per pastarąsias savaites kroviniai šia kryptimi ir pirmyn, ir atgal juda nesustodami pagal grafiką, be jokių trikdžių pasienyje.

Vežėjų žodžiais, vienintelė bėda buvo kelias dienas per prezidento rinkimus Baltarusijoje neveikęs interneto ryšys, todėl krovinių ekspeditoriai negalėję stebėti krovinių judėjimo.

Žiniasklaidoje skelbiama, jog dėl galimų apribojimų vežėjams gali tekti ieškotis kitų kelių patekti, pavyzdžiui, į Rusiją arba Ukrainą, bet J. Beinaravičius teigia, jog dėl to galvos neskauda, nes tokiu atveju yra du alternatyvūs keliai: arba per Latviją į Pskovo sritį, arba per Lenkiją. Pirmu atveju Baltarusijos pasienis pasirenkamas dėl to, kad pasienyje gerokai mažesnės eilės, o antru – dėl atstumo.

„Vairuotojai gali persigalvoti tik baimindamiesi masinių mitingų visoje Baltarusijoje, todėl gali rinktis kitą maršrutą, bet bent iki šiol taip nėra atsitikę“, – sako K. Noreika.

ŪP žiniomis, panašiai krovinių į trečiąsias šalis gabenimą organizuoja ir kiti vežėjai.

Svarbi verslo partnerė

Ekonomikos analitikai komentuoja galimus scenarijus, jeigu sutriktų tarptautinis bendradarbiavimas su Baltarusija, kuri esanti ganėtinai reikšminga Lietuvos ekonomikai: vyksta aktyvi tarptautinė prekyba, aktyvus krovinių tranzitas per Lietuvą geležinkeliu į Klaipėdos uostą. Be to, Baltarusijoje yra registruota pusė tūkstančio lietuviško kapitalo įmonių, bet iš jų tik apie 20, arba 4 proc., stambesnių.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos ir Baltarusijos prekybos žemės ūkio ir maisto produktais apyvarta buvo apie 170 mln. eurų. Iš jų tik 20 proc. – lietuviškos kilmės produktų eksportas. Tai daugiausia mėsa, pieno produktai (sūris, varškė, kefyras, jogurtai, grietinėlė), kiaušiniai, daržovės, žuvis ir vandens bestuburiai bei įvairūs kiti gaminiai.

Iš Baltarusijos į Lietuvą daugiau atvežama konditerijos, aliejaus ir kitų riebalų, druskos ir nealkoholinių arba alkoholinių gėrimų.

Didžioji Baltarusijos krovinių dalis keliauja geležinkeliu į Klaipėdos uostą. Tai daugiausia metalai, mediena, dyzelinas, trąšos, o šiemet ir daugiau grūdų. Iš šio tranzito bei krovinių perkrovimo uoste Lietuva gauna šimtus milijonų eurų pajamų. Svarstoma, jog sustojus šiam srautui, labiausiai nukentėtų „Lietuvos geležinkelių“ įmonė ir Klaipėdos uostas, kuriame Baltarusijos kroviniai sudaro apie trečdalį visų čia perkraunamų krovinių.

Klaipėdos uostui ir „Lietuvos geležinkeliams“ daugiau nerimo kelia ne kokios nors galimos Baltarusijos sankcijos, o šį mėnesį prasidėję pramonės įmonių darbuotojų streikai, mat daugumoje šių įmonių gaminama tranzitu per Lietuvą gabenamų krovinių produkcija. VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2019 metais Baltarusija buvo septinta didžiausia viso Lietuvos eksporto rinka (3,9 proc. viso eksporto) ir 25-ta lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka (0,9 proc. eksporto struktūroje). Pernai šios šalies dalis Lietuvos prekių importe buvo 2,5 proc. (14-ta viena) ir 8,4 proc. prekių reeksporto struktūroje).

Eksportas nemažėja

„Apskritai Lietuvos maisto ir žemės ūkio pramonės produkcijos eksporto padėtis yra labai gera. COVID-19 kontekste kiti sektoriai sumažino eksportą 10–15 proc., o žemės ūkio ir maisto produktų eksportas šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo 5 proc., palyginti su atitinkamu 2019 metų laikotarpiu, kai šių produktų eksportas buvo 11 proc. didesnis, negu 2018 metais, – ŪP teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus. – Manau, padėtis būtų dar geresnė, jei ne koronaviruso epidemija.“

Taigi, anot jo, bent Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriuje niekas nesumažėjo ir niekas rinkos neuždaro.

Baltarusiai neišdrįs

Kaip teigia A. Venckus, ir Lietuvoje, ir visoje ES svarstomos galimybės taikyti sankcijas Baltarusijai ir kai kuriems A. Lukašenkos režimui ištikimiems asmenims drausti vykti į ES valstybes, galbūt bus svarstomos ir šios šalies finansinio rėmimo sustabdymo galimybės, bet tai neturėtų liesti kokių nors kitų ekonominių sankcijų ar juolab panašių priemonių, kokios taikomos Rusijai.

ŽŪM skyriaus vadovas įsitikinęs, kad yra labai menkutė tikimybė, jog kokias nors rimtesnes priemones kaip atsaką rinktųsi pats A. Lukašenka.

Audra stiklinėje

A. Venckaus manymu, jeigu Baltarusija vis dėlto įvestų kokias nors maisto produktų importo sankcijas Europos Sąjungai, ir tai būtų, pavyzdžiui, mėsa, pieno produktai, tai būtų visiškai nepastebimas poveikis ne tik ES, bet ir Lietuvos ekonomikai, juolab kad vien Lietuvoje nėra nė vieno ne tik žemės ūkio ar kito ūkio sektoriaus, kuris visiškai priklausytų vien nuo Baltarusijos rinkos. „Mūsų įmonės jau moka diversifikuoti savo rinkas, ir jei vienos užsidaro, atrandamos arba atsiveria kitos. Lietuva maisto produktus eksportuoja į daugiau kaip 150 šalių. Taigi, jei tokia rinka užsidarytų, didelio ekonominio poveikio nereikėtų baimintis, nes jos vietą greitai užimtų kita“, – sako ŽŪM skyriaus vadovas.

Jis įsitikinęs, kad ir Baltarusijos geležinkelio krovinių kryptys šios šalies politiniu sprendimu nebus pakeistos, nes ir tai būtų visiškai nelogiška. Mat iki Rusijos, Ukrainos uostų toli, o Latvijos, Lenkijos jūrų uostai savaime atkrenta, nes jie irgi priklauso ES valstybėms. Taigi, Baltarusija neturi daug galios „žaisti“ ekonominėmis priemonėmis.

Be abejo, anot jo, kiekvienos rinkos užsidarymas yra neigiamas signalas. Kita vertus, tai visada yra postūmis ieškoti kitų realizacijos rinkų. Juk buvo ir 1998, ir 2009 metų krizės, ir Rusijos embargas. „Visa tai galų gale mūsų įmones paskatino praplėsti savo akiratį, susirasti kitų rinkų, ir dabar turime tokį eksportą, kokio niekada neturėjome“, – konstatuoja A. Venckus.

Anot jo, nepalyginamai daugiau žalos, negu galimos Baltarusijos sankcijos, ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio ekonomikai padarė koronaviruso pandemija, bet ir šiame kontekste mūsų maisto pramonės ir prekybos įmones verčia ieškoti naujų būdų savo produkcijai realizuoti pirmiausia vidaus rinkoje – pavyzdžiui, galima elektroninė prekyba, maisto produktų išvežiojimas į namus ir pan. „Toks pasirengimas, gebėjimų lanksčiai reaguoti į pokyčius tobulinimas yra nuolatinė ir viena iš mūsų maisto pramonės stiprybių, – sako A. Venckus. – Kai vieni užsidaro, mes galime greitai prisitaikyti prie reikalavimų kitose rinkose ir nukreipti savo eksportą kitomis kryptimis, juolab kad vis plačiau importui atsiveria Kinija, Japonija, JAV, kitos valstybės, labiau kenčiančios nuo koronaviruso.“

Anot jo, Baltarusijos statistikos valdyba pranešė, kad šiemet dešimtimis procentų sumažėjo ir šios valstybės užsienio prekyba, todėl kokios nors priemonės užsienio prekybai suvaržyti pačiai Baltarusijai būtų visiškai pražūtingos.

Keleivių judėjimo apribojimai – laikini

A.Venckaus nuomone, ne kokiomis nors politinėmis priežastimis, o COVID-19 epidemija derėtų aiškinti Baltarusijos ribojimus į Lietuvą darbuotojams atvykti iš Ukrainos. „Keleivių atvykimą, jų tranzitą per šalį dabar riboja dauguma valstybių, – sako ŽŪM ekonomistas. – Šiuo požiūriu Baltarusija nėra išimtis, ir neabejoju, kad kai tik COVID-19 epidemija aprims, viskas vėl grįš į savo vietas.“

Smarkiai sumažėjusios galimybės priimti darbuotojus iš trečiųjų šalių kenkia Lietuvos įmonių ekonomikai, bet, anot jo, reikia suprasti, kad tai yra laikina ir nesusiję su jokiais politiniais suvaržymais.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas