Baltas it nuotaka – gausiažiedis stefanotis

Svaigus kvapas – ne kiekvienam

Stefanočio kvapas, nors malonus, gali būti toks intensyvus, kad sukels galvos skausmą, todėl jo nepatartina laikyti miegamuosiuose kambariuose.

Pavadinimas Stephanotis, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „karūna, karūnėlė“ (tai siejama su žiedų forma). O štai gausiažiedis stefanotis kartais dar vadinamas Madagaskaro jazminu, nors su tikraisiais jazminais ir neturi nieko bendra. Jo žiedai – populiarus akcentas vestuvinėse puokštėse, todėl kartais vadinamas „Nuotakos šydu“ arba „Havajų vestuvių gėle“. Pirmą kartą augalas aprašytas labai seniai, dar 1806 m.

Kaprizus perpratau ne iškart

Renkantis kokį augalą namams, svarbu ne tik ryškios spalvos ar išskirtiniai žiedai, gražūs lapai, dažnai svarbų vaidmenį vaidina ir aromatas. Būtent dėl kvapo vienas pirmųjų Žiemos sode mane sužavėjusių augalų buvo gausiažiedis stefanotis (Stephanotis floribunda).

Kol nežydi, jis atrodo kaip eilinis visžalis vijoklinis augalas, bet kai pražysta, beveik visus paperka elegantiškais ir nuostabiai kvepniais, žvaigždutes ar karūnėles primenančiais žiedeliais. Štai tada ir pagalvoji, kad gal nereikia tų ryškių ar įmantrių, užteks ir baltų žiedelių. Šį augalą turėtų mėgti moterys, nebijančios iššūkių, nes jis kaprizingas, ne taip paprasta parinkti jam vietą, o ir priežiūra kelia rūpesčių.

Buvau girdėjusi, kad šį augalą mylintis vyras turėtų jį dovanoti žmonai. Pati nusprendžiau, kad iš vyro greičiausiai tokios dovanos nesulauksiu, o prašyti nesinorėjo, tad gimtadienio proga nusipirkau stefanotį pati. Prietarais netikiu, bet netrukus mano augalo lapeliai pradėjo gelsti, kristi ir jo išgelbėti nepavyko. Viskas įvyko labai greitai, jo netekau per kokius pusantro mėnesio. Tad lengviausia buvo padaryti išvadą, kad nereikėjo pačiai jo pirkti...

Primena vaškuolę

Šis į vaškuolę panašus vijoklinis augalas priskiriamas klemalinių (Asclepiadaceae) šeimai. Nuo vaškuolės skiriasi stambesniais ir labai kvapiais žiedais. Kambaryje auginamo augalo stiebai gali nusidriekti iki 2,5 m, bet paprastai jam leidžiama suktis aplink vielos lanką, tad tikslaus ilgio niekas ir nežino. Lapai tamsiai žali, žvilgantys, išsidėstę poromis. Stefanotis nėra nuodingas.

Augalo žiedai balti, 4 cm ilgio, susitelkę į žiedynus po 6 ar 12, labai kvapnūs. Žydi vasarą. Vaisius užmezga labai retai, jie nevalgomi. Gamtoje stefanotis užmezga 10 cm ilgio vaisius – lapavaisius, bet dažnai juos vadina ir ankštimis, nors tenka pripažinti, kad ankšties šie vaisiai visai neprimena. Viename vaisiuje yra nuo 65 iki 100 plokščių sparnuotų sėklų, vaisiui subrendus ir atsidarius, sėklas išnešioja vėjas.

Jis plačiai paplitęs tropikuose ir subtropikuose. Literatūroje rašoma, kad tai vietinis Australijos, Madagaskaro ir Afrikos augalas. Natūralioje aplinkoje ši visžalė liana užauga iki 5–6 m aukščio, pastebima miškuose, upių slėniuose, kalnų šlaituose. Gamtoje geriausiai auga priemolio dirvose.

Šalyse, kuriose tam tinkamas klimatas, iš stefanočių formuojamos įspūdingos gyvatvorės, jie sodinami ir dekoratyviniuose želdynuose, apželdinant kolonas. Iš pasaulyje žinomų 16 rūšių, bet kambariuose auginama tik viena – gausiažiedis stefanotis.

Turi augti kaip tropikuose

Tai tropikų augalas, tad panašias sąlygas jam reikėtų sudaryti ir namuose. Geriausiai auga šviesioje, tačiau nuo tiesioginių saulės spindulių ir skersvėjo apsaugotoje vietoje. Per dieną augalas saulėje turi būti ne mažiau kaip 6 valandas. Vasarą patalpos temperatūra turėtų neviršyti 23 °C šilumos, o žiemą – 12–14 °C.

Sukrovusio žiedpumpurius augalo nepatartina perkelti į kitą vietą ar sukioti, nes tiek pumpurus, tiek išskleistus žiedus gali numesti. Jeigu namie turite daug augalų, sakyčiau, kad būtų protinga ant vazono pažymėti, kaip jis stovėjo, kad, nuvalę dulkes, padėtumėte jį būtent ten ir taip, kaip buvo. Šiai gėlei reikalingas gerai vėdinamas kambarys, bet ji nepakenčia skersvėjų.

Šis visžalis vijoklinis augalas žiemą būtinai turi išgyventi ramybės periodą, kitaip gali nesužydėti. Pavasarį ir vasarą jis laistomas gausiai minkštu kambario temperatūros vandeniu. Tręšiamas kas dvi savaites universaliomis kompleksinėmis trąšomis. Rudenį ir žiemą nebetręšiamas, laistomas saikingai, kad ūgliai subręstų. Žiemos mėnesiais augalą reikėtų laikyti vėsiai (12–15°C), nes peržiemoję šiltame kambaryje stefanočiai žydi silpniau.

Prieš žydėjimą reikėtų naudoti fosfatines trąšas ir vengti azotinių, nes pastarosios skatina auginti daugiau lapijos ir stabdo žiedų formavimąsi. Taip pat rašoma, kad augalas mėgsta kalio trąšas.

Dėmesio! Stefanotis yra genimas, kad gausiau šakotųsi, bet prieš žydėjimą to nereikėtų daryti. Persodinti jaunus augalus patariama kasmet, didesnius – kas porą.

Augalas mėgsta drėgną ir šiltą aplinką, tad persodinant reikėtų parinkti organinių medžiagų turtingą žemę, gebančią išlaikyti vandenį, nes stefanočio jokiu būdu negalima perdžiovinti. Rekomenduojama laistyti išdžiūvus viršutiniam žemės sluoksniui, bet niekada neleiskite perdžiūti šaknims! Pavasarį ir vasarą reikėtų laistyti gausiau, bet padėkle vandens nepalikite.

Gėlė labai nemėgsta kalkėto vandens – nuo jo gelsta lapai, todėl laistykite tik nusistovėjusiu ir drungnu. Augalas nejautrus sausam kambario orui, bet retkarčiais rekomenduojama nupurkšti vandeniu.

Dauginti nėra sunku

Sodinti reikėtų į silpnai rūgštinės durpės ir kompostinės žemės mišinį. Prieš tai įsmeikite atramas stiebams vyniotis. Nužydėjusius žiedus rekomenduojama nuskabyti, kad visą energiją augalas skirtų naujiems žiedams megzti. Jei neturite daug vietos augalui kerotis, leiskite jam vyniotis ant nedidelio lanko. Erdvesniame kambaryje geriau auginti prie atraminės sienelės.

Dauginama gerai subrendusio stiebo dalimis vasarį–kovą. Paruošiami auginiai su viena arba dviem lapų poromis ir į vazonus sodinami po kelis. Šaknis išleidžia po 4–6 savaičių. Geriausiai įsišaknija 20–25 °C temperatūroje. Į indą po vieną augalai išpikiuojami tik tada, kai išleidžia šaknis.

Dažniausios priežiūros klaidos:

• Žiedpumpuriai ir žiedai gali pradėti vysti ir kristi dėl skersvėjų, vandens stokos ar temperatūros svyravimų.
• Žiedai gali neišsiskleisti dėl per silpno apšvietimo ir temperatūros pokyčių.
• Lapai pagelsta laistant kietu vandeniu ir trūkstant šviesos. Gali pagelsti ir perlaisčius.
• Stefanotis nepražys, jei auga šarminėje žemėje ir trūksta kalio trąšų. Tad pavasarį (kovą–balandį), dar prieš žydėjimą, reikėtų jį saikingai patręšti mineralinėmis gėlių trąšomis su mikroelementais ar kalio druska.

Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita TERTELIENĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.