Ashburn -1,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 5 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn -1,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 5 Vas 2023

Bankai tampa žandarais?

2022/11/21


Tautos išrinktoji valdžia vis labiau pribloškia: parlamentarams leidus, bankai nuo gruodžio apie savo klientus galės turėti duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, sveikatos būklę, net asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją ir t. t. Kam bankams reikia tokios visa apimančios privačios informacijos apie žmogų? Spėlionių yra įvairių: vieni mano, kad taip norima kontroliuoti mūsų pinigines, kiti mato globalesnius procesus – esą norima įvesti absoliučią žmonių kontrolę, gal kuriant kažką panašaus kaip yra komunistinėje Kinijoje, kur jau gyvuoja socialinio kredito reitingo sistema. Lietuvos banko atstovai tikina, kad to reikia sklandžiam finansų sistemos ir ekonomikos funkcionavimui. Tačiau ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vetavo įstatymo pataisas, kuriomis bankai ir kredito įstaigos galėtų tvarkyti jautrius klientų duomenis.

Gitanas Nausėda, žmonių kontrolė, pažeidžiamos žmogaus teisės

Norima absoliučiai kontroliuoti?

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) pirmininkas Vytautas Budnikas „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad žmogaus teisių gynėjai paprašė Lietuvos prezidentą G. Nausėdą vetuoti lapkričio pradžioje Seimo priimtas Mokėjimų įstatymo pataisas.

„Akivaizdu, kad priėmus įstatymo pataisas, kurios leis bankams rinkti tokius duomenis apie privatų gyvenimą, vienareikšmiškai yra pažeidžiamos žmogaus teisės. Jeigu tai bus iki galo įteisinta, visi pajusime labai skaudžias pasekmes. Tai yra visuomenės valdymo forma, kai norima sutelkti visus duomenis apie žmogų, faktiškai naikinamas bet koks privatumas ir įvedama absoliuti kontrolė. Tokia idėja jau seniai sklando ir palaipsniui, žingsnis po žingsnio, yra įgyvendinama, dabar mes matome tokį mėginimą. Gal šį sykį mums pavyks apsiginti“, – teigė V. Budnikas.

Mokėjimų įstatymo pataisomis mokėjimo paslaugų teikėjams, mokėjimo sistemų operatoriams ir kitiems subjektams, kurie pasitelkiami teikiant mokėjimo paslaugas arba vykdant mokėjimo operacijas, suteikiama teisė tvarkyti asmens duomenis, „įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, kaip jie apibrėžti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.“

Kas yra tie specialių kategorijų asmens duomenys? Aiškinamajame rašte nurodoma, kad tai duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat genetiniai, biometriniai duomenys, kai jie tvarkomi siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenys arba duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.

Teisės aktų projektus parengė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai.

Kodėl reikia lįsti į žmonių lovą?

Įstatymo priėmimo metu socialdemokratas Gintautas Paluckas atkreipė kolegų dėmesį, kokių pasekmių gali turėti tokia, atrodytų, paprasta įstatymo pataisa. „Tai iš principo labai stipriai pažeidžia asmens teisę į privatumą ir sudaro finansų įstaigoms ir bankams galimybę neterminuotą laikotarpį iš esmės saugoti itin specifinius duomenis apie savo klientus. Niekaip nesuprantu, kodėl bankui reikėtų lįsti į mano miegamąjį ir aiškintis, su kuo ir ką aš ten darau? Kodėl reikėtų aiškintis ir rinkti informaciją apie įvairias politines pažiūras? Ar bus atsisakoma teikti man paslaugas dėl to, kad aš būsiu dešinysis ar kairysis? Iš principo šia įstatymo nuostata pataisos žymiai išplečia bankų teises nesant tam poreikio“, – kalbėjo parlamentaras, balsavęs prieš tokias pataisas.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas sakė, kad įstatymo pataisų rengėjai jo neįtikino, aiškindami, jog bankai bus geručiai ir nepiktnaudžiaus asmenų duomenimis, todėl jis balsuojant Seime susilaikė. „Manau, kad taip buvo bandoma apgauti Seimo narius, jog jie balsuotų už tokią įstatymo pataisą. Tikiu, kad dalis politikų net nesuprato, už ką balsavo. Stebina tai, kad Vyriausybė parengė tokias pataisas, kurios atveria tokias plačias galimybes bankams. Suprantu, kai specialiosios tarnybos tiria kažkokį nusikaltimą dėl įtartino pavedimo, tuomet tegu domisi. Iki šiol tokia tvarka ir galiojo. Jeigu operacija viršija 15 tūkst. Eur, bankas duomenis perduoda toms tarnyboms. O dabar bankas tampa žandaru, kuriam suteikta teisė daryti, ką jis nori“, – konstatavo parlamentaras.

Sąskaitas atidarinėja Lenkijoje

V. Ąžuolas tvirtino, kad pastaraisiais metais jaučiama, kaip stiprėja bankų kumštis. „Į mane kreipiasi daug žmonių ir pats asmeniškai susiduriu su nesuprantamais bankų reikalavimais. Pavyzdžiui, ūkininkui Nacionalinė mokėjimo agentūra perveda tiesiogines išmokas, o bankas jas užblokuoja ir prašo įrodyti, kodėl tuos pinigus gavo. Ši agentūra yra valstybinė įstaiga, bet žmogui reikia aiškintis, kad jis deklaravo pasėlius ir gavo išmokas.“

Parlamentaro pastebėjimu, skundų dėl bankų elgsenos daugėja. Pasak jo, anksčiau buvo girdėti apie pavienius atvejus, kai buvo blokuojamas didesnių sumų judėjimas, dabar verslininkai skundžiasi ir dėl mažų sumų, kurios sulaikomos banke.

„Baisiausia, kad bankai įgavo teisę blokuoti pinigines operacijas. Jeigu jiems nepatiko pavedimas, pinigus įšaldo. Prieinama iki absurdo, pavyzdžiui, žmogus perveda 2–3 tūkst. Eur, viską nurodo, bet juos „pakabina“ ore. Liepia pateikti sutartį, sąskaitas, kur yra duomenų, kurie atskleidžia komercinę paslaptį. Kol aiškiniesi, pinigais negali disponuoti“, – teigė V. Ąžuolas, pridūręs, kad dalis verslininkų sąskaitas atsidarinėja Lenkijoje, kur tokių problemų bent kol kas išvengiama.

Seimo narys pasakojo, kaip pats yra susidūręs su augančia bankų kontrole. Pasak jo, esą viename banke turėjęs pildyti grafą, kur reikalauta pateikti bankui informaciją, jeigu įsigyji kažką brangiau nei už porą tūkstančių eurų. „Kai paklausiau, kam to reikia ir su kuo toks reikalavimas yra susijęs, tada pasakė, kad šio punkto galiu nepildyti. Štai koks kontrolės lygis“, – stebėjosi jis.

Lygiuojamės į Kiniją?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

  Vida TAVORIENĖ ŪP korespondentė

2022.11.21

Susijusios temos – skaitykite: Gitanas Nausėda, žmonių kontrolė, pažeidžiamos žmogaus teisės

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.
Dalintis

2023/02/04

Sutrypė Pieno įstatymą?

Tauragės rajono Girininkų kaime ūkininkaujantis, pieninių karvių bandą laikantis Egidijus Kleinaitis, neapsikentė pieno supirkėjų savivalės ir ketvirtadienio rytą pieno išvežti jau nebedavė.
2023/02/04

Brandiname pieno ūkių tragediją

„Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) trečiadienį posėdžiavusi visuomeninė Pieno taryba konstatavo, jog kažkas kaltas, kad žemdirbiai dėl kritusių pieno supirkimo kainų likviduoja ūkius, tačiau kaip bus toliau – atsakymo nerasta“,...
2023/02/03

Pienininkai kyla į kovą dėl supirkimo kainų

Nematydami kitos išeities dėl drastiškai nukritusių pieno supirkimo kainų,  Lietuvos pieno gamintojai nuo kalbų pereina prie protestų. Vasario 6-ąją visoje šalyje  organizuojama akcija „Kas didesnis Skrudžas: p...
2023/02/04

VVTAT skelbia ataskaitas apie 2022 m. vykdytą ūkio subjektų veiklos stebėseną

Valstybinė vartotojų teisių tarnyba (VVAT) praėjusiais metais, kaip ir iki anksčiau, vykdė ūkio subjektų stebėseną 4 srityse: reklamos, nesąžiningos komercinės veiklos, nesąžiningų sutarčių sąlygų ir nuotolinės prekybos. Stebėsena vykdyta konkreči...
2023/02/04

Penktadalis lietuvių „juodai dienai“ neatsideda nė kiek

Aukštos infliacijos sąlygomis Lietuvos gyventojams nemenku iššūkiu tampa pasirūpinti pakankamo dydžio finansine pagalve ir atsidėti ateičiai. Kaip rodo kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbtos naujausios Europ...
2023/02/04

Erdvioje Gustonių sodyboje namų šilumą patiria ir globojami vaikai

Pasvalio rajone 48 globėjai augina 73 vaikus, be to, yra keturi budintys globėjai, pasiruošę visą parą priimti vaikus, jeigu jų šeimoje dėl priežiūros ir saugumo staiga iškilo rimtų problemų. Gustoniuose gyvenanti Viktorija Ob...
2023/02/04

Plungiškis užsimojo pastatyti darželį Kenijoje

Dažnas, apsilankęs trečiojo pasaulio šalyse, pradeda labiau vertinti tai, ką turime čia, Lietuvoje, tačiau ne kiekvienas imasi veiksmų, kad suteiktų realią pagalbą skurdžiau gyvenantiems žmonėms. Keli lietuviai pasiryžo prisiimti tokią soci...
2023/02/04

Santaros klinikų medikai: vėžio diagnozavimo ir gydymo būdai kartais primena fantastinių filmų scenarijus

Vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose per metus gydoma virš 4000 naujų vėžio atvejų – čia diagnozuojami ir gydomi visų rūšių navikai vaikams ir suaugusiesiems, gy...
2023/02/04

Tarsi vyšnios... ant palangės žiemą

Ar esate matę žiemą ant palangės vyšnias? Jeigu einant pro langą taip pasirodė, iš tiesų tai optinė apgaulė: ryškiaspalvėmis raudonomis arba oranžinėmis uogytėmis iš tolo švyti vėlyvosios kiauliauogės „karo...