Bankai tampa žandarais?

Tautos išrinktoji valdžia vis labiau pribloškia: parlamentarams leidus, bankai nuo gruodžio apie savo klientus galės turėti duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, sveikatos būklę, net asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją ir t. t. Kam bankams reikia tokios visa apimančios privačios informacijos apie žmogų? Spėlionių yra įvairių: vieni mano, kad taip norima kontroliuoti mūsų pinigines, kiti mato globalesnius procesus – esą norima įvesti absoliučią žmonių kontrolę, gal kuriant kažką panašaus kaip yra komunistinėje Kinijoje, kur jau gyvuoja socialinio kredito reitingo sistema. Lietuvos banko atstovai tikina, kad to reikia sklandžiam finansų sistemos ir ekonomikos funkcionavimui. Tačiau ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vetavo įstatymo pataisas, kuriomis bankai ir kredito įstaigos galėtų tvarkyti jautrius klientų duomenis.

Norima absoliučiai kontroliuoti?

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) pirmininkas Vytautas Budnikas „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad žmogaus teisių gynėjai paprašė Lietuvos prezidentą G. Nausėdą vetuoti lapkričio pradžioje Seimo priimtas Mokėjimų įstatymo pataisas.

„Akivaizdu, kad priėmus įstatymo pataisas, kurios leis bankams rinkti tokius duomenis apie privatų gyvenimą, vienareikšmiškai yra pažeidžiamos žmogaus teisės. Jeigu tai bus iki galo įteisinta, visi pajusime labai skaudžias pasekmes. Tai yra visuomenės valdymo forma, kai norima sutelkti visus duomenis apie žmogų, faktiškai naikinamas bet koks privatumas ir įvedama absoliuti kontrolė. Tokia idėja jau seniai sklando ir palaipsniui, žingsnis po žingsnio, yra įgyvendinama, dabar mes matome tokį mėginimą. Gal šį sykį mums pavyks apsiginti“, – teigė V. Budnikas.

Mokėjimų įstatymo pataisomis mokėjimo paslaugų teikėjams, mokėjimo sistemų operatoriams ir kitiems subjektams, kurie pasitelkiami teikiant mokėjimo paslaugas arba vykdant mokėjimo operacijas, suteikiama teisė tvarkyti asmens duomenis, „įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, kaip jie apibrėžti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.“

Kas yra tie specialių kategorijų asmens duomenys? Aiškinamajame rašte nurodoma, kad tai duomenys, atskleidžiantys rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat genetiniai, biometriniai duomenys, kai jie tvarkomi siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenys arba duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.

Teisės aktų projektus parengė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai.

Kodėl reikia lįsti į žmonių lovą?

Įstatymo priėmimo metu socialdemokratas Gintautas Paluckas atkreipė kolegų dėmesį, kokių pasekmių gali turėti tokia, atrodytų, paprasta įstatymo pataisa. „Tai iš principo labai stipriai pažeidžia asmens teisę į privatumą ir sudaro finansų įstaigoms ir bankams galimybę neterminuotą laikotarpį iš esmės saugoti itin specifinius duomenis apie savo klientus. Niekaip nesuprantu, kodėl bankui reikėtų lįsti į mano miegamąjį ir aiškintis, su kuo ir ką aš ten darau? Kodėl reikėtų aiškintis ir rinkti informaciją apie įvairias politines pažiūras? Ar bus atsisakoma teikti man paslaugas dėl to, kad aš būsiu dešinysis ar kairysis? Iš principo šia įstatymo nuostata pataisos žymiai išplečia bankų teises nesant tam poreikio“, – kalbėjo parlamentaras, balsavęs prieš tokias pataisas.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas sakė, kad įstatymo pataisų rengėjai jo neįtikino, aiškindami, jog bankai bus geručiai ir nepiktnaudžiaus asmenų duomenimis, todėl jis balsuojant Seime susilaikė. „Manau, kad taip buvo bandoma apgauti Seimo narius, jog jie balsuotų už tokią įstatymo pataisą. Tikiu, kad dalis politikų net nesuprato, už ką balsavo. Stebina tai, kad Vyriausybė parengė tokias pataisas, kurios atveria tokias plačias galimybes bankams. Suprantu, kai specialiosios tarnybos tiria kažkokį nusikaltimą dėl įtartino pavedimo, tuomet tegu domisi. Iki šiol tokia tvarka ir galiojo. Jeigu operacija viršija 15 tūkst. Eur, bankas duomenis perduoda toms tarnyboms. O dabar bankas tampa žandaru, kuriam suteikta teisė daryti, ką jis nori“, – konstatavo parlamentaras.

Sąskaitas atidarinėja Lenkijoje

V. Ąžuolas tvirtino, kad pastaraisiais metais jaučiama, kaip stiprėja bankų kumštis. „Į mane kreipiasi daug žmonių ir pats asmeniškai susiduriu su nesuprantamais bankų reikalavimais. Pavyzdžiui, ūkininkui Nacionalinė mokėjimo agentūra perveda tiesiogines išmokas, o bankas jas užblokuoja ir prašo įrodyti, kodėl tuos pinigus gavo. Ši agentūra yra valstybinė įstaiga, bet žmogui reikia aiškintis, kad jis deklaravo pasėlius ir gavo išmokas.“

Parlamentaro pastebėjimu, skundų dėl bankų elgsenos daugėja. Pasak jo, anksčiau buvo girdėti apie pavienius atvejus, kai buvo blokuojamas didesnių sumų judėjimas, dabar verslininkai skundžiasi ir dėl mažų sumų, kurios sulaikomos banke.

„Baisiausia, kad bankai įgavo teisę blokuoti pinigines operacijas. Jeigu jiems nepatiko pavedimas, pinigus įšaldo. Prieinama iki absurdo, pavyzdžiui, žmogus perveda 2–3 tūkst. Eur, viską nurodo, bet juos „pakabina“ ore. Liepia pateikti sutartį, sąskaitas, kur yra duomenų, kurie atskleidžia komercinę paslaptį. Kol aiškiniesi, pinigais negali disponuoti“, – teigė V. Ąžuolas, pridūręs, kad dalis verslininkų sąskaitas atsidarinėja Lenkijoje, kur tokių problemų bent kol kas išvengiama.

Seimo narys pasakojo, kaip pats yra susidūręs su augančia bankų kontrole. Pasak jo, esą viename banke turėjęs pildyti grafą, kur reikalauta pateikti bankui informaciją, jeigu įsigyji kažką brangiau nei už porą tūkstančių eurų. „Kai paklausiau, kam to reikia ir su kuo toks reikalavimas yra susijęs, tada pasakė, kad šio punkto galiu nepildyti. Štai koks kontrolės lygis“, – stebėjosi jis.

Lygiuojamės į Kiniją?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

2022.11.21

Susijusios temos – skaitykite: Gitanas Nausėda, žmonių kontrolė, pažeidžiamos žmogaus teisės

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.