Bankų sektorius 2023 m.: mažino paskolų maržas, didino palūkanas už indėlius, dalį pelno pervedė gynybai

2023 m. bankų paskolų portfelis išaugo 1,6 mlrd. Eur (6 proc.) – iki 27,5 mlrd. Eur. Didžiausią jo dalį (55 proc.) sudarė paskolos gyventojams, per metus išaugusios 1,3 mlrd. Eur (beveik 10 proc.) – iki 15 mlrd. Eur. Būsto paskolų portfelis padidėjo 0,7 mlrd. Eur (6,1 proc.) – iki 11,7 mlrd. Eur, vartojimo paskolų išaugo 0,6 mlrd. Eur (41 proc.) – iki 2,1 mlrd. Eur. Pastarąjį pokytį nulėmė skolinimas ir Lietuvos, ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojams.

Skolinimas verslui sudarė trečdalį viso bankų paskolų portfelio. 2023 m. jis padidėjo 0,5 mlrd. Eur (4,3 proc.) – iki 11,2 mlrd. Eur. Daugiausia augo paskolos statybos (143 mln. Eur), transporto ir saugojimo (120 mln. Eur), o sumažėjo apdirbamosios gamybos (69 mln. Eur) sektorių įmonėms. Bendra bankų kreditavimo įsipareigojimų įmonėms vertė išaugo 6,9 proc. ir sudarė 3,31 mlrd. Eur.

Praėjusiais metais indėlių bankuose pagausėjo 4,4 mlrd. Eur (9,4 proc.) – iki 50,8 mlrd. Eur, o pašalinus Revolut grupės įtaką, indėliai padidėjo 1,7 mlrd. Eur (4,4 proc.). Reikšmingiausias pokytis – gyventojai ėmė įdarbinti pinigus: terminuotųjų indėlių dalis padidėjo nuo 13 iki 26 proc. klientų indėlių. Per metus terminuotųjų indėlių padaugėjo 3 mlrd. Eur – iki 6,6 mlrd. Eur, o einamųjų indėlių sumažėjo 1,1 mlrd. Eur – iki 16 mlrd. Eur. Pokytį skatino augusios indėlių palūkanų normos: nuo 1,05 proc. (metų pradžioje) iki 3,53 proc. (metų pabaigoje). Šiuo metu bankai už populiariausius 12 mėn. terminuotuosius indėlius siūlo nuo 2 iki 4,15 proc. metinių palūkanų. Nuo praėjusių metų vasario pabaigos Lietuvos bankas skelbia nuolat atnaujinamas kredito įstaigų siūlomas palūkanas už terminuotuosius ir kitus indėlius.

Neaudituotais duomenimis, 2023 m. bankai (po solidarumo įnašo ir kitų mokesčių) uždirbo 986 mln. Eur pelno – du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. Eur). Didelį pelno prieaugį lėmė nelauktas rezultatas dėl staiga pakilusių palūkanų normų netipinio, ypač didelio, likvidumo pertekliaus aplinkoje. Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4. Pastarieji bendrai patyrė 9,7 mln. Eur nuostolį. Tai neseniai veiklą pradėję specializuoti bankai, kurių veiklos išlaidos kol kas yra didesnės už gaunamas pajamas. Bankų turtas per metus išaugo 6,1 mlrd. Eur (11 proc.) – iki 61,7 mlrd. Eur.

Neaudituotais duomenimis, 2023 m. bankai (po solidarumo įnašo ir kitų mokesčių) uždirbo 986 mln. Eur pelno – du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. Eur).

Dalį gauto pelno bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. Eur solidarumo įnašą, kurį praėjusių metų pradžioje pasiūlė Lietuvos bankas. Prognozuojama, kad solidarumo įnašas už 2024 m. gali sudaryti dar apie 220 mln. Eur.

Dėl padidėjusių palūkanų normų perteklinio likvidumo aplinkoje bankų palūkanų pajamos padidėjo beveik tris kartus ir sudarė 2,5 mlrd. Eur. Palūkanų išlaidos padidėjo beveik 5 kartus – iki 464 mln. Eur. Grynosios palūkanų pajamos buvo 2,5 karto didesnės negu 2022 m. ir sudarė per 2 mlrd. Eur.

Visi bankai gerokai viršijo jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus ir likvidumo rodiklius, tai rodo, kad jie yra tinkamai pasirengę įveikti galimus iššūkius. Nors ekonomika lėtėjo, o skolinimas reikšmingai spartėjo, paskolų kokybės rodikliai ir toliau buvo geri. Neveiksnių (blogų) paskolų dalis visame paskolų portfelyje išaugo vos 0,09 proc. p. ir sudarė 1 proc. viso paskolų portfelio. Verslo paskolų portfelyje jų apimtis paaugo 1,85 proc. ir sudarė 149 mln. Eur, gyventojų paskolų portfelyje – 60,3 proc. ir sudarė 184 mln. Eur.

Visi bankai gerokai viršijo jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus ir likvidumo rodiklius, tai rodo, kad jie yra tinkamai pasirengę įveikti galimus iššūkius.

2023 m. kibernetinių incidentų, paveikusių bankus, skaičius sumažėjo. Dažniausiai jie turėjo tik trumpalaikį poveikį bankinių paslaugų pasiekiamumui internetu. Vis dėlto rizikos lygis tebėra aukštas, todėl bankai ir toliau turi skirti šiai sričiai tinkamą dėmesį. Didėjo finansinio sukčiavimo mastas – per metus bankai fiksavo daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų – 33 proc. daugiau nei 2022 m. Čia dominavo duomenų viliojimo ir investicinio sukčiavimo atvejai. Didesnių nuostolių išvengta dėl bankų pastangų stabdyti įtartinas mokėjimo operacijas, kurių vertė siekė daugiau nei 7 mln. Eur.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 bankų, įskaitant 5 užsienio bankų filialus. Iš svarbesnių pokyčių – 2023 m. pabaigoje ir Revolut Holdings Europe UAB, ir jo valdomas Revolut Bank UAB įtraukti į tiesiogiai Europos Centrinio Banko prižiūrimų bankų sąrašą. Iki tol jame buvo „Swedbank“, AB, AB SEB bankas ir AB Šiaulių bankas.

Lietuvos banko informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.