Ashburn +20,7 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 27 Geg 2024
Ashburn +20,7 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 27 Geg 2024

Bankų sektorius 2023 m.: mažino paskolų maržas, didino palūkanas už indėlius, dalį pelno pervedė gynybai

2024/04/18


„Bankai buvo aktyvūs ir skatino buksuojančią ekonomiką, tačiau kartu nenuleisdami kokybės kartelės – vadinamųjų blogų paskolų lygis yra vienas mažiausių euro zonoje. Gyventojus kviečiame pasinaudoti pakilusių palūkanų normų aplinkos teikiamomis galimybėmis: padidėjusiomis indėlių palūkanomis apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo arba, mažėjant būsto paskolų maržai, susimažinti išlaidas refinansuojant paskolas“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

2023 m. bankų paskolų portfelis išaugo 1,6 mlrd. Eur (6 proc.) – iki 27,5 mlrd. Eur. Didžiausią jo dalį (55 proc.) sudarė paskolos gyventojams, per metus išaugusios 1,3 mlrd. Eur (beveik 10 proc.) – iki 15 mlrd. Eur. Būsto paskolų portfelis padidėjo 0,7 mlrd. Eur (6,1 proc.) – iki 11,7 mlrd. Eur, vartojimo paskolų išaugo 0,6 mlrd. Eur (41 proc.) – iki 2,1 mlrd. Eur. Pastarąjį pokytį nulėmė skolinimas ir Lietuvos, ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojams.

Pagrindiniai 2023 m. Lietuvos bankų sektoriaus veiklos akcentai:

  • bankuose reikšmingai daugėjo terminuotųjų indėlių, jų palūkanos augo, o būsto palūkanų maržos mažėjo;
  • ekonomikai buksuojant, kreditavimas verslui ir gyventojams lėtėjo, bet nesustojo, o paskolų kokybė ir toliau buvo aukšta;
  • dėl susidariusių išskirtinių aplinkybių bankai uždirbo rekordinį pelną, o per Lietuvos banko pasiūlytą solidarumo įnašą dalis jo atiteko ir visuomenės reikmėms;
  • dėl geopolitinės įtampos ir kitų iššūkių būtina išlaikyti tvarias likvidumo ir kapitalo atsargas, toliau stiprinti kibernetinį atsparumą.

Skolinimas verslui sudarė trečdalį viso bankų paskolų portfelio. 2023 m. jis padidėjo 0,5 mlrd. Eur (4,3 proc.) – iki 11,2 mlrd. Eur. Daugiausia augo paskolos statybos (143 mln. Eur), transporto ir saugojimo (120 mln. Eur), o sumažėjo apdirbamosios gamybos (69 mln. Eur) sektorių įmonėms. Bendra bankų kreditavimo įsipareigojimų įmonėms vertė išaugo 6,9 proc. ir sudarė 3,31 mlrd. Eur.

Sumažėjus skolinimo paklausai, bankai aktyviau konkuruoja dėl klientų, todėl būsto paskolų maržos reikšmingai mažėja. Duomenys rodo, kad naujų būsto paskolų su kintamąja palūkanų norma vidutinė marža nuo 2,4 proc. (2020 m.) sumažėjo beveik trečdaliu – iki 1,65 proc. (šių metų pradžioje). Per 2023 m. ji sumažėjo 0,25 proc. punkto. Lietuvos bankas kviečia gyventojus pasidomėti paskolų refinansavimo galimybėmis ir sutaupyti pinigų. Savo ruožtu centrinis bankas pasiūlys priemonių, kad refinansavimas gyventojams taptų aiškesnis ir paprastesnis.
Hipotetinis pavyzdys. Gyventojas turi 100 tūkst. Eur būsto paskolą, grąžinamą anuitetiniu būdu su 2,1 proc. marža ir kintamąja palūkanų norma. Paskolos likutinė trukmė 20 metų. Daroma prielaida, kad po refinansavimo banko marža bus 1,7 proc., t. y. sumažės 0,4 proc. punkto. Tokiu atveju refinansavimas gyventojui galėtų kainuoti apie 1 040 Eur, o per likusį paskolos laikotarpį jis sutaupytų 4 600 Eur.

Praėjusiais metais indėlių bankuose pagausėjo 4,4 mlrd. Eur (9,4 proc.) – iki 50,8 mlrd. Eur, o pašalinus Revolut grupės įtaką, indėliai padidėjo 1,7 mlrd. Eur (4,4 proc.). Reikšmingiausias pokytis – gyventojai ėmė įdarbinti pinigus: terminuotųjų indėlių dalis padidėjo nuo 13 iki 26 proc. klientų indėlių. Per metus terminuotųjų indėlių padaugėjo 3 mlrd. Eur – iki 6,6 mlrd. Eur, o einamųjų indėlių sumažėjo 1,1 mlrd. Eur – iki 16 mlrd. Eur. Pokytį skatino augusios indėlių palūkanų normos: nuo 1,05 proc. (metų pradžioje) iki 3,53 proc. (metų pabaigoje). Šiuo metu bankai už populiariausius 12 mėn. terminuotuosius indėlius siūlo nuo 2 iki 4,15 proc. metinių palūkanų. Nuo praėjusių metų vasario pabaigos Lietuvos bankas skelbia nuolat atnaujinamas kredito įstaigų siūlomas palūkanas už terminuotuosius ir kitus indėlius.

Neaudituotais duomenimis, 2023 m. bankai (po solidarumo įnašo ir kitų mokesčių) uždirbo 986 mln. Eur pelno – du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. Eur). Didelį pelno prieaugį lėmė nelauktas rezultatas dėl staiga pakilusių palūkanų normų netipinio, ypač didelio, likvidumo pertekliaus aplinkoje. Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4. Pastarieji bendrai patyrė 9,7 mln. Eur nuostolį. Tai neseniai veiklą pradėję specializuoti bankai, kurių veiklos išlaidos kol kas yra didesnės už gaunamas pajamas. Bankų turtas per metus išaugo 6,1 mlrd. Eur (11 proc.) – iki 61,7 mlrd. Eur.

Neaudituotais duomenimis, 2023 m. bankai (po solidarumo įnašo ir kitų mokesčių) uždirbo 986 mln. Eur pelno – du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. Eur).

Dalį gauto pelno bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. Eur solidarumo įnašą, kurį praėjusių metų pradžioje pasiūlė Lietuvos bankas. Prognozuojama, kad solidarumo įnašas už 2024 m. gali sudaryti dar apie 220 mln. Eur.

Dėl padidėjusių palūkanų normų perteklinio likvidumo aplinkoje bankų palūkanų pajamos padidėjo beveik tris kartus ir sudarė 2,5 mlrd. Eur. Palūkanų išlaidos padidėjo beveik 5 kartus – iki 464 mln. Eur. Grynosios palūkanų pajamos buvo 2,5 karto didesnės negu 2022 m. ir sudarė per 2 mlrd. Eur.

Visi bankai gerokai viršijo jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus ir likvidumo rodiklius, tai rodo, kad jie yra tinkamai pasirengę įveikti galimus iššūkius. Nors ekonomika lėtėjo, o skolinimas reikšmingai spartėjo, paskolų kokybės rodikliai ir toliau buvo geri. Neveiksnių (blogų) paskolų dalis visame paskolų portfelyje išaugo vos 0,09 proc. p. ir sudarė 1 proc. viso paskolų portfelio. Verslo paskolų portfelyje jų apimtis paaugo 1,85 proc. ir sudarė 149 mln. Eur, gyventojų paskolų portfelyje – 60,3 proc. ir sudarė 184 mln. Eur.

Visi bankai gerokai viršijo jiems nustatytus kapitalo pakankamumo reikalavimus ir likvidumo rodiklius, tai rodo, kad jie yra tinkamai pasirengę įveikti galimus iššūkius.

2023 m. kibernetinių incidentų, paveikusių bankus, skaičius sumažėjo. Dažniausiai jie turėjo tik trumpalaikį poveikį bankinių paslaugų pasiekiamumui internetu. Vis dėlto rizikos lygis tebėra aukštas, todėl bankai ir toliau turi skirti šiai sričiai tinkamą dėmesį. Didėjo finansinio sukčiavimo mastas – per metus bankai fiksavo daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų – 33 proc. daugiau nei 2022 m. Čia dominavo duomenų viliojimo ir investicinio sukčiavimo atvejai. Didesnių nuostolių išvengta dėl bankų pastangų stabdyti įtartinas mokėjimo operacijas, kurių vertė siekė daugiau nei 7 mln. Eur.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 bankų, įskaitant 5 užsienio bankų filialus. Iš svarbesnių pokyčių – 2023 m. pabaigoje ir Revolut Holdings Europe UAB, ir jo valdomas Revolut Bank UAB įtraukti į tiesiogiai Europos Centrinio Banko prižiūrimų bankų sąrašą. Iki tol jame buvo „Swedbank“, AB, AB SEB bankas ir AB Šiaulių bankas.

 

Lietuvos banko informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis
2024/05/27

Vietos maisto sistemos: dramblys kambaryje, tačiau niekas apie jį nešneka

(VDU ŽŪA langas) Vietos maisto sistema – potenciali socialinė inovacija. Ji gali tapti trumpųjų maisto tiekimo grandinių socialine infrastruktūra, smulkiojo verslo pradžia, naujai sukurtomis darbo vietomis ar vietoje užaugintos žemės ūkio pr...
2024/05/27

VDU Agroinovacijų centras – naujos galimybės aukštos kokybės mokslo tyrimams

Lietuvos agrosektorius susiduria su iššūkiais, kurie tiesiogiai atsiliepia jo efektyvumui, tvarumui ir konkurencingumui. Keliami vis aukštesni reikalavimai, nuo didesnio produktyvumo, iki minimalaus išteklių naudojimo i...
2024/05/27

Nuogąstavimai pasitvirtino: Kuršių mariose pastebėtos kritusios žuvys

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Hidrologinių tyrimų skyriaus atliktų hidrologinių matavimų duomenys parodė, kad deguonies koncentracija pasiekė vandens telkiniuose gyvenančioms žuvims, pavojingai mažą ribą.
2024/05/27

Ministras K. Navickas siekia, kad padidinti muitai būtų taikomi kuo platesniam rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos sąrašui

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje dalyvaujantis  žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas paragino Europos Komisiją (EK) kuo skubiau išplėsti iš Rusijos ir Baltarusijos į ES importuojamų žemės ūki...
2024/05/27

Sveikatos apsaugos sistemų ekspertė: kai kurie Lietuvos rodikliai – žemiausi ES

Slopstant pasaulio šalių sveikatos apsaugos sistemas sukrėtusios Covid-19 pandemijos pasekmėms, Lietuvoje neišvengiamai teks atsigręžti į ankstesnes, dar iki pandemijos vyravusias problemas.
2024/05/27

Europos Komisija: užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais – stabili

2024 m. vasarį ES prekybos žemės ūkio ir maisto produktais perteklius pasiekė 6,2 milijardo eurų, t. y. 24 proc. daugiau nei sausio mėn. Dėl gero žinomumo ir didelės gamybos ES tebėra didžiausia pasaulyje žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotoj...
2024/05/27

VMVT patikrinimas atskleidė šiurkščius pažeidimus mėsos perdirbimo įmonėje: nesaugi produkcija sunaikinta

Šių metų, gegužės 8–10 dienomis Valstybinės maisto ir veterijanijos tarnybos (VMVT) Alytaus apygardos priežiūros skyrius atliko planinį patikrinimą mėsos perdirbimo įmonėje UAB „Riamona“, esančioje Alytaus rajone. &Sc...
2024/05/27

„Gamtos kišenėje“ – daug garsų, spalvų ir įdomybių

Šiaulių r. Gruzdžių sen. Jauneikiškių k. ūkininkai Jurgita Stancikaitė ir jos gyvenimo partneris Almis Petkevičius visus kviečia atvykti į netradicinį jų ūkį „Gamtos kišenė“. Viensėdyje galima pasigrožėti ne tik na...
2024/05/27

Akcijos „Saugom lydeką“ rezultatai: 80 šiukščių žvejybos pažeidimų, padaryta žala aplinkai – daugiau nei 41 tūkst. eurų

Per šių metų vasario–balandžio mėnesiais vykusią akciją „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai nustatė 278 žvejybos pažeidimus, iš jų 80 – šiurkštūs. Iš pažeidėjų ...