Baseine atliekama kineziterapija daro stebuklus

Inesa Žaliukienė pastebi, kad vandens kineziterapija tinka sergant įvairiausiomis ligomis. Dažniausiai į reabilitacijos centrą atvyksta pacientai, varginami nugaros skausmų, patyrę traumas: raumenų, sausgyslių plyšimus, galūnių kaulų lūžius. Nemažai ir sergančiųjų neurologinėmis ligomis, nes vanduo labai ramina. Pratimai vandenyje padeda po patirtų traumų (kaulų lūžių, raumenų plyšimų) – didina traumuotos galūnės sąnario amplitudę, raumenų jėgą, ištvermę.

Kiekvienas pacientas baseine gali praleisti pusvalandį. „Visas galūnes išmankštinti laiko nelabai pakaktų, todėl pradžioje skiriami bendro pobūdžio pratimai, o paskui koncentruojamasi į traumuotą vietą“, – kineziterapijos subtilybes paaiškina I. Žaliukienė.

Vienu metu baseine būna žmonės, varginami skirtingų susirgimų, tad kineziterapeutė dirba su kiekvienu individualiai: vienas atlieka vienus, kitas – kitus pratimus. Pavyzdžiui, sergantiesiems neurologinėmis ligomis skiriami bendro pobūdžio, lengvesni, raumenis atpalaiduojantys, nuotaiką gerinantys pratimai, kuriuos atlikdami pacientai galėtų atsipalaiduoti, pajusti vandens teikiamus malonumus.

Vandenyje ne tik lengviau atsipalaiduoti, bet ir atlikti pratimus, nes žmogus jaučia tik dešimtadalį savo svorio. Pasak specialistės, žmogus vandenyje ir skaudamą galūnę sulenkia lengviau, ir pratimus drąsiau atlieka, nes nėra skausmo. Tik po septynių kineziterapijos procedūrų vandenyje kurso pacientas eina mankštintis į salę, kur pratimus atlikti sunkiau, nes po patirtos traumos žmogų dar vargina ir skausmas, ir baimė, kad vėl gali kas nors trakštelėti, plyšti ar lūžti. Sergantiems neurologinėmis ligomis ir pacientams, patyrusiems fizinių traumų, po vandens procedūrų tęsiama reabilitacija: skiriama individuali mankšta, fizioterapija.

Pratimai, atliekami vandenyje, labai padeda sustiprėti pacientams, varginamiems kraujotakos sutrikimų, po insultų, sutrikus pusiausvyrai.

Priemonės – pagal poreikius

Specialūs pratimai atliekami pasitelkiant įvairias pagalbines priemones (svareliai, pasunkinimai kojoms, nuožulnioji plokštuma). „Kai ant kojos uždedamas pasunkinimas, vandens pasipriešinimas dar didėja, tai ir raumenų jėga dar greičiau sugrįžta“, – paaiškina specialistė.

Baseine yra keltuvas, kuris naudojamas tais atvejais, kai žmogus, pavyzdžiui, po kojos traumos dar negali minti kojos ir jam būtų sunku įlipti laipteliais į baseiną.

Pacientus džiugina tai, kad vanduo baseine šiltas – 34 laipsnių. Tai ypač svarbu reabilitacijai pacientams, sergantiems reumatoidiniu artritu, kuris pažeidžia visus sąnarius, ar po sąnarių endoprotezavimo. I. Žaliukienė tvirtina, kad šiltas vanduo padeda pasiekti reabilitacijos rezultatų.

Dažniausiai pacientams siuntimą pas reabilitologą skiria įvairių sričių specialistai arba šeimos gydytojas. Procedūros paskiriamos Ambulatorinės reabilitacijos centre.

Vandens procedūros – ne kiekvienam

Per dvylikos metų patirtį I. Žaliukienei teko bendrauti su įvairiais žmonėmis, atvykusiais į vandens kineziterapijos procedūras. Yra buvę atvejų, kai reabilitologo skirtų vandens procedūrų teko atsisakyti. Pasak medikės, kai kada moterys nenori lipti į baseiną, nes jaučia vandens baimę. Jeigu jos nepavyksta įveikti, tenka procedūrų atsisakyti. Pasitaiko chlorui alergiškų žmonių, nors Ambulatorinės reabilitacijos centro baseine vandens dezinfekcijai naudojamas labai mažas chloro kiekis. Kitam galva labai svaigsta vandenyje, apima baimė, nes nemoka plaukti.

Inesa Žaliukienė patikina, kad baimintis tikrai nėra ko. Dviejų metrų gylio baseine yra zonos, ant kurių atsistojus pasiekiamas turėklas, į kurį įsikibęs pacientas jaučiasi saugiai.

Pati I. Žaliukienė su baseinu draugauja nuo seno: vaikystėje dešimt metų lankė plaukimo treniruotes miesto baseine. Inesa ne tik treniravosi, bet ir dalyvaudavo varžybose. Baigusi vidurinę mokyklą nusprendė stoti į Šiaulių Valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetą ir studijuoti kineziterapiją. Vėliau studijas tęsė Šiaulių universitete, dirbo vaikų plaukimo trenere, o laimingoms aplinkybėms sutapus į Ambulatorinės reabilitacijos centrą atėjo dirbti kineziterapeute.

„Buvau laiminga, kad taip natūraliai susiklostė likimas ir kad galėsiu tęsti draugystę su vandeniu“, – sako I. Žaliukienė, sugrąžinti jėgas žmonėms padedanti jau dvylika metų.

Partnerio turinys

Zitos Katkienės nuotraukos