Bendras biudžetas ar atskiri pinigai: kaip lietuviai tvarko finansus poroje?

Finansų valdyme poros dažniausiai renkasi dalinai bendrą biudžetą

Apklausos duomenimis, Lietuvoje 46 proc. gyventojų nurodė, kad poroje taiko iš dalies bendrą biudžeto modelį – dalį pajamų skiria bendroms išlaidoms, o dalį pasilieka asmeniniams poreikiams. Tokį modelį įvardijo palaikantys 49 proc. vyrų ir 43 proc. moterų.

Už visiškai bendrą biudžetą visoms išlaidoms pasisakė 35 proc. respondentų, o 20 proc. teigė finansus poroje tvarkantys visiškai atskirai.

Panašios tendencijos stebimos ir kitose Baltijos šalyse. Latvijoje iš dalies bendrą biudžetą renkasi 49 proc., Estijoje – 43 proc. gyventojų. Visiškai atskirus biudžetus Estijoje turi 22 proc. respondentų, Latvijoje – 17 proc.

„Tai, kad beveik pusė gyventojų renkasi iš dalies bendrą biudžetą, rodo siekį suderinti du poreikius – bendrą atsakomybę už namų ūkį ir norą būti finansiškai nepriklausomu. Praktikoje tai dažnai laikoma vienu stabiliausių modelių, nes padeda aiškiau planuoti bendras išlaidas, tiksliau įvertinti bendras galimybes ir atsakomybes“, – pastebi „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė.

Beveik penktadalis mano, kad finansais turėtų pasirūpinti vyras

Banko atliktos apklausos duomenimis, 75 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog pagrindinę atsakomybę už šeimos finansinį saugumą turėtų prisiimti abu partneriai vienodai. Toks požiūris vyrauja visose amžiaus grupėse, tačiau ryškiausiai atsiskleidžia tarp vyresnių respondentų – 60–74 metų grupėje taip mano 80 proc. apklaustųjų. Tuo metu 18–29 metų gyventojų grupėje šis rodiklis siekia 72 proc.

15 proc. apklausos respondentų teigė, kad ši atsakomybė turėtų atitekti vyrui, 1 proc. – moteriai, o 8 proc. mano, kad finansinį saugumą turėtų užtikrinti daugiau uždirbantis partneris – taip atsakė 10 proc. moterų ir 7 proc. vyrų. Jauniausioje amžiaus grupėje atsakomybės priskyrimas vyrui pasitaikė dažniau nei tarp vyresnių gyventojų – taip mano 19 proc. 18–29 metų respondentų, kai 60–74 metų grupėje šis rodiklis siekia 11 proc.

Pasak R. Narės, finansinės atsakomybės sutelkimas vieno partnerio rankose ilgainiui gali turėti įtakos tiek sprendimų priėmimo balansui, tiek bendram namų ūkio finansiniam stabilumui.

„Kai finansinis saugumas laikomas vieno partnerio pareiga, kitas dažnai mažiau įsitraukia į finansinius sprendimus. Ilgainiui tai gali apsunkinti didesnių įsipareigojimų planavimą, nes sprendimai nebėra priimami lygiaverčiai. Bendra atsakomybė padeda aiškiau matyti bendrą finansinę situaciją ir leidžia objektyviau įvertinti poros finansines galimybes“, – sako banko atstovė.

Finansiniai susitarimai – svarbi santykių stabilumo dalis

R. Narės teigimu, tai, kaip pora tvarko bendrus ir asmeninius pinigus, daro įtaką ne tik santaupoms, bet ir galimybėms skolintis – tai ypač svarbu planuojant didesnius finansinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, būsto paskolą.

„Vertindami paskolos galimybes bankai analizuoja viso namų ūkio finansus – pajamas, turimus įsipareigojimus ir santaupas. Jei partneriai patys neturi aiškaus vaizdo apie bendrą finansinę situaciją, tai gali apsunkinti sprendimus dėl skolinimosi“, – sako banko atstovė.

R. Narė taip pat atkreipia dėmesį į finansinio rezervo svarbą. Net ir turint bendrą biudžetą rekomenduojama turėti santaupų, kurios padengtų bent kelių mėnesių išlaidas. Toks rezervas padeda lengviau susidoroti su nenumatytomis išlaidomis ar kitais gyvenimo pokyčiais – pavyzdžiui, netekus darbo ar nutrūkus santykiams.

„Finansinė priklausomybė dažniausiai atsiranda ne dėl skirtingų pajamų, o dėl kontrolės. Jei vienas partneris valdo pajamas ir sprendimus, o kitas neturi realios prieigos prie bendrų lėšų ar informacijos apie finansus, ilgainiui santykiuose gali atsirasti disbalansas ir įtampa“, – sako banko atstovė.

Anot jos, finansiniai nesutarimai porose dažniausiai kyla ne dėl pačių pinigų, o dėl skirtingų lūkesčių ir komunikacijos stokos. „Aiškūs susitarimai dėl bendrų išlaidų, taupymo tikslų ir reguliarūs pokalbiai apie pinigus padeda išvengti konfliktų ir stiprina tarpusavio pasitikėjimą“, – komentuoja R. Narė.

„Publicum“ informacija