Betygaloje siautėjo miško vagys

Kai Australijoje gyvenantis Raseinių r. Betygalos seniūnijoje esančio miško savininkas 2024-ųjų lapkritį per „Instagramą“ gavo Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus pareigūno informaciją apie galimai neteisėtą jo miško kirtimą, jis nedelsdamas paskambino pareigūnui ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Netrukus sužinojo, jog eilinis praeivis, pamatęs kertant mišką, pasielgė pilietiškai ir pranešė apie tai policijai, o policija informavo AAD.

Policija sugavo įtariamuosius, šiuo metu vyksta teismas, jau buvo trys posėdžiai, o balandžio mėnesį paskirtas ketvirtas.

Vogė ilgai

Kaip „Ūkininko patarėjui“ pakomentavo nuo vagių nukentėjusio miško savininko mama Nijolė Lobockienė, ši byla dabar padalinta į dvi dalis, o minėtas teismas vyksta konkrečiam atvejui, kada buvo sulaikyti įtariamieji.

„Iš mūsų miško atvežta iki šiol yra įtariamųjų kieme Betygaloje, Dubysos gatvėje, dalis šios medienos supjauta“, – pasakoja N. Lobockienė.

Pasak jos, teisiami įtariamieji Z. D. ir M. D. Pavogta mediena iš miško buvo atvežta traktoriumi, priklausančiu ūkininkui M. A. Pastarasis jau prisipažino teisme ir pasakė, kad tiesiog jo kaimynė paprašė, o jis neva nežinojo, kieno tai miškas, nors netoli to miško gyvena...

Toliau pasakoja miško savininko mama: „Tačiau sprendžiant iš miške esančių kelmų, medžiai ten pjaunami seniai. Bet antra bylos dalis sustabdyta dėl įrodymų trūkumo, kadangi įtariamieji neprisipažįsta ir kaltę neigia. Nors pagal kaimynų pasakojimus, mišką kerta būtent šio namo gyventojai iš Dubysos g., jie gyvena greta. Kol dar buvo gyvas ankstesnis miško savininkas A. K. (nukentėjusio dabartinio savininko tėvas, kuris mirė 2016 m.), jis jau anksčiau gaudavo tokius signalus, tačiau kadangi jis gyveno Vilniuje ir tik atvažiuodavo į savo tėviškę Betygalą, todėl negalėjo sukontroliuoti – tiesiog rasdavo nupjautus medžius, o kaltininkų pagauti nepavykdavo. Kartą buvo rašęs pareiškimą policijai, tačiau, kiek pamenu, teismo nebuvo, o anais laikais tai buvo tiesiog popierinis pranešimas. Kaip supratau iš tyrėjos, tuo metu dar nebuvo kompiuterinės programos, todėl tyrėja negali patikrinti duomenų bazės...“.

Kadangi miško savininkas N. Lobockienės sūnus, kaip minėta, gyvena Australijoje ir atskrenda tik kartą per dvejus metus, ji turi įgaliojimą ir atstovauja jam teismuose.

Apžiūrėjo kirtavietes

„Du kartus dalyvavau miško apžiūroje kartu su AAD pareigūnais, skaičiavome kelmus, matavome jų skersmenį. Iš viso suskaičiavome 61 nupjautą medį, liko apie 150 nematuotų, nes jie buvo iš ankstesnių kirtimų, taip pat ir šviežių, tačiau plotas didelis, 9,09 ha, nebuvome apėję visko, matavome konkretaus kirtimo vietą, kur pagauti kirtėjai...“, – pasakoja nukentėjusioji. – „Buvo niuansų ir su miškų kontrolės pareigūnais, kurie rekomendavo susitarti tarpusavyje bei parašyti raštą miškų kontrolei, kad pretenzijų neturim. Tačiau jie nedavė įkainojimo, kiek reikalauti iš kaltininkų, be to, nežinojau, kieno pavardę įrašyti kaip kaltininko, taip ir nesutarėm, be to, kaltininkai ir mūsų neieškojo, kad atsiskaitytų...“

Padaryta žala

Per pirmąją miško apžiūrą 2024 m. gruodį pareigūnai suskaičiavo 25 neteisėtai nukirstus medžius – beveik visi baltalksniai, taip pat viena drebulė, vienas klevas ir vienas uosis.

2025 m. sausio mėn. buvo užfiksuoti dar 36 neteisėtai nukirstai medžiai, o pareigūnai surašė du aktus, kadangi į vieną aktą rašė ankstesnių kirtimų nuostolius: viename akte minimas 21 medis (17 baltalksnių, 2 gluosniai, vienas klevas ir vienas uosis), antrame senesnio kirtimo akte fiksuoti 7 baltalksniai ir 5 klevai.

Paskaičiuota ir visų neteisėtų kirtimų padaryta žala gamtai, kuri siekia 10 369, 82 eurų. Žalą savininkui padėjo suskaičiuoti  Valstybinė Miškų urėdija, ir čia fiksuota 1 125,49 eurų suma tik už medieną.

Kaip įvykdyti teisingumą?

„Noriu paviešinti informaciją, nes trūksta įrodymų, kad būtų nubausti ankstesnių kirtimų kaltininkai, nors sprendžiant iš žmonių pasakojimų, ir šiame paskutiniame kirtime dalyvavo daugiau asmenų“, – sako N. Lobockienė. – „Mediena iš mūsų miško buvo pardavinėjama Betygalos gyventojams, o betygaliečiai pirko, mokėdami po 150–200 eurų už priekabą. Betygaliečiai vieni kitus pažįsta ir tiesiog vengia liudyti...“.

Čia verta atkreipti dėmesį, jog tokia nelaimė gali ištikti kiekvieną ir vengti liudyti tokio pobūdžio bylose tikrai nėra pilietiška. Kalbantis su nukentėjusia moterimi jautėsi apmaudas jos balse, ir tai galima suprasti: juk pavogta mediena buvo gana pigiai pardavinėjama, ir tuo naudojosi galbūt puikiai vieni kitus pažįstantys kaimynai. Tad ir liudyti tęstines medienos vagystes jiems galbūt gėda.

Tačiau kaip tuomet įvykdyti teisingumą? Ar galima tai išmatuoti vien materialine nauda? Sveika bei stipri bendruomenė sugeba atleisti padarytas skriaudas ir klaidas, tačiau išsiaiškina viską iki galo, nes priešingu atveju teks laukti, kol tie patys ar nauji vagys įslinks ir į jūsų kiemą bei mišką...

Nijolės Lobockienės nuotraukos ir vaizdo įrašas

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.