Matė, kaip lieja nuo vaikystės
Dar būdama maža Lilija matė, kaip jos senelė ir dėdė, tarnavęs zakristijonu Krakių bažnyčioje, liejo žvakes. Kočioti vašką teko ir jai pačiai. O turint savo vaško kilo mintis pačiai pabandyti. Nusipirko formą. Pirmoji velykinė žvakutė atrodė kaip kiaušinis su gėlytėmis.
Dabar jau beveik dešimt metų, kai Lilija Usevičienė – sertifikuotų tautinio paveldo amatų meistrė, tautodailininkė (lietinės ir lipdytinės žvakės). Šiandien ji gamina apie 200 formų žvakių.
Žvakių formas lieja ir pati, ir perka. Kaip tai daroma – ir kitus pamoko. Žvakėmis prekiauja mugėse – kartu su vyru važinėja po visą Lietuvą.
Iš vaško – ir padėkliukas
Pasidomėjus, kurios bičių vaško žvakės perkamiausios, Henrikas ima vardinti, į rankas paimdamas vis kitą žvakelę: „Pavyzdžiui, lietuviškas koplytstulpis, tai nėra naujiena, bet jie paklausūs. Sukūrėme žvakutę, skirtą muzikantams, šokėjams“.
Specialiai Moliūgų šventei, kuri vyko Krakėse rugsėjo 28 d., išliejo ir moliūgėlių.
O 2021 metais, Krakėms švenčiant miestelio jubiliejų, Usevičiai pagamino proginę žvakę, skirtą Krakių 600 metų jubiliejui.
Ant prekystalio daug įvairių gyvūnėlių formos žvakių – vištų, meškučių, katinėlių, avyčių, įvairių gėlių žiedų. Nemaža žvakių – angeliukų įvairovė.
Prieš Kūčias itin paklausus išlietas bičių vaško padėkliukas su „Paskutinės vakarienės“ atspaudu, kuris skirtas padėti kalėdaičiui. „Jei padėkliukas sulūžo, jo nereikėtų išmesti, jį galima naudingai panaudoti vašku dekoruojant velykinius kiaušinius.
Žvakės kvepia medumi
Naujiena – papuošalų dėžutė, dekoruota bitele. Atidarius šią dėžutę, pasklinda malonus medaus aromatas. Joje galima laikyti ir bičių duonelę ar žiedadulkes.
Žvakelių kainos – pačios įvairiausios, nuo euro iki 20, priklausomai nuo vaško kokybės.
Henrikas paaiškina bičių vaško privalumus: „Tai natūralus produktas, be jokių priedų, uždegtos bičių vaško žvakės valo orą ir kvepia natūraliai – medumi, mes tikrai nenorime pakenkti pirkėjams. O tos prekybos centruose parduodamos kvapiosios žvakės nežinai, iš ko pagamintais kvapais vilioja“, – abejoja Henrikas.
Ir Eifelio bokštas
Tarp žvakelių gali pamatyti ir Eifelio bokštą.
Ši žvakė turi savo istoriją. Pasak Lilijos, vienos šventės Krakėse metu viena moteris paprašiusi pagaminti žvakučių su Eifelio bokštu, kurias norėtų įsigyti atvykusi kitais metais. Ir ji neapgavo. Iš tiesų, iš užsienio atvykusi moteris nupirko apie 20 Eifelio bokštelių, pagamintų iš bičių vaško.
Prisiminė bitininkavimo pradžią
Lilija turi dar vieną užsiėmimą – beveik 50 metų ji dirba bibliotekininke, iš kurių apie 35 metus yra Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos Krakių filialo vyr. bibliotekininkė.
Kaip šiandien ji prisimena bitininkavimo pradžią. Pasakojo, kad į biblioteką dažnai užsukdavo bitininkas Gytis Augustinavičius iš Pašušvio, jo L. Usevičienė vis prašydavo atvežti medaus. Bitininkas kartą ir sako, kodėl bitininkauti nepradėjus ir patiems, kam jiems medų pirkti. Juk dirbdama bibliotekoje teorinių žinių ji suras knygose, o praktinių žinių jis duosiąs.
Savo pažadą jis ištesėjo. Negana to – pirmąjį bičių spiečių padovanojo. O kitą jau įsigijo Lilija. Taip abu su vyru Henriku ir ėmėsi bitininkavimo. Ir taip – jau 20 metų.
Paskutinis medus – grikių
Lilija ir Henrikas Usevičiai turi savo parduotuvę „Bičių pasaulis“, joje dirba jų marti, kurioje realizuoja medų. Dalį medaus bitininkai parduoda mugėse, kitą dalį – tiesiog iš namų. Ypatingai medų vertina nuolatiniai Usevičių klientai.
„Perkant medų, jį reikia ragauti, o ne vaizdą pirkti“, – patarimu dalinasi Henrikas Usevičius ir priduria, kad paskutinis medus yra grikių. Šis medus yra specifinio skonio, specifinio kvapo, tamsios spalvos, bet jis labai gerai valo kraujagysles. Populiarusis liepų žiedų medus dažniausiai vartojamas nuo kosulio, peršalus.
Šiandien Usevičiai turi keturių rūšių medaus – pavasarinio, dviejų rūšių vasarinio ir grikių.
„Bitelės kol kas sveikos, pamaitintos, laukiam žiemos“, – kalba bitininkai.
„O patys ar daug suvalgote medaus?“, – teiraujuosi.
„Mes patys tikrai daug suvalgome, kadangi neskaičiuojame ir nesveriame. Dedame į arbatą, į kavą ir šiaip su bet kuo, o skaniausias desertas – duonos riekė, užtepta medumi“, – atsako Henrikas.
Laiko 50 bičių avilių
Lilija ir Henrikas Usevičiai laiko 50 bičių avilių. Bičiuliai tvirtina, kad šie metai buvo geri, pagal gauto medaus kiekį – ne blogesni negu pernai. Ir medaus kaina išliko ta pati – 1 kg kainuoja 5 Eur.
Vis tik šie metai buvo kitokie.
„Šiemet geresnė ir medaus kokybė todėl, kad liepos mėnesį buvo geras oras ir liepų medaus mes seniai tokio beturėjome“, – pasakoja Henrikas Usevičius. Pasak jo, medaus nebūna šimtaprocentinio vienos rūšies, jis dažniausiai būna su priemaišom. O šiemet – paėmei liepos žiedą, pakabini šaukštelį medaus – skonis beveik tas pats.
Puikus derinys – bičių duonelė su medumi
Bitininkai vardina visus bičių išgaunamus bičių produktus – tai medus, žiedadulkės, bičių duonelė, pikis, o iš šių produktų gaminama pikio užpiltinė, natūralaus vaško žvakės ir t. t. Skanus ir sveikas užkandis – medus su riešutais.
Bitininko žiniomis, net ir cukralige sergantys žmonės valgo medų, tik reikia vartoti labai mažais kiekiais. „Medų reikėtų vartoti ne tada, kai jau susergi, bet profilaktiškai kiekvieną dieną. Be medaus naudingi ir kiti bičių produktai – bičių duonelė, žiedadulkės, pikis. Ypatingai geras produktas imunitetui stiprinti yra bičių duonelė, kurios reikėtų suvartoti kasdien po šaukštelį. Bet mes gi bitininkai, ne daktarai“, – šypteli pokalbį baigdamas Henrikas.
Autorės nuotraukos