Biodegalų ribojimas dyzelino neatpigins, bet smogs vietos pramonei ir žemdirbiams

Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ duomenimis, dyzelinui kainuojant 2,33 Eur/l, daugiau nei jo pusę kainos sudaro didmeninė naftos kaina, į kurią įskaičiuota ir perdirbėjo marža. Dar apie 41 proc. tenka mokesčiams – akcizui ir PVM. Tuo metu Lietuvoje gaminamo biodyzelino dalis nesiekia nė 1 proc. galutinės kainos – tai yra apie 2 ct/l.

„Pagrindinė dabartinės dyzelino kainų krizės priežastis yra pabrangę naftos degalai, todėl sunku suprasti siūlymus ją spręsti didinant naftos degalų paklausą ir ribojant biodegalus. Daugiau nei 90 proc. dyzelino kainos sudaro didmeninė naftos kaina ir mokesčiai, o biodegalų dalis yra labai maža. Jų ribojimas vartotojui apčiuopiamos naudos neatneštų, tačiau vietos pramonei ir žemės ūkiui smūgis būtų katastrofiškas“, – sako „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas.

„Future Fuel“ atstovas pabrėžė, kad nuo 2024 m. iki 2026 m. rugpjūčio dyzelino kaina Lietuvoje išaugo beveik 27 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo mokesčiai – akcizo ir PVM pokytis sudarė apie 14 proc. punktų. Dar apie 13 proc. punktų lėmė didmeninės degalų kainos augimas. Biodegalų dalis kainoje per šį laikotarpį nekito.

Kodėl viešojoje erdvėje atsirado 9 centai?

Naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovai yra pareiškę, kad žiemą atsisakius biodegalų įmaišymo dyzelino litras galėtų atpigti maždaug 9 ct/l. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, šio skaičiaus negalima laikyti lietuviško biodyzelino kaina.

Vertinant tarptautines naftos dyzelino ir rapsų biodyzelino rinkos kainas, 7 proc. lietuviško biodyzelino dalis galutinėje litro kainoje šiuo metu sudaro apie 1,7–2 centus.  Tuo metu „Orlen“ minimas 9 centų scenarijus grindžiamas visai kitu produktu – gerokai brangesniais importuojamais HVO degalais.

„Teiginys, kad lietuviškas biodyzelinas padidina bendrą dyzelino kainą net 9 ct/l yra klaidingas. Toks kainų skirtumas atsiranda į dyzeliną maišant importuojamus HVO biodegalus, kurie yra kur kas brangesni nei lietuviškas biodyzelinas. Lietuvoje pagamintų biopriedų įtaka kainai sudaro kelis centus, o šių metų pavasarį buvo laikotarpis, kai šie biopriedai buvo pigesni už naftos dyzeliną. Todėl diskusijoje reikia kalbėti ne apie biodegalų kainą apskritai, o apie konkretų pasirinktą produktą ir tuo metu esančias rinkos sąlygas“, – sako M. Nagevičius.

Atsisakius maišymo žiemą, degalai sparčiai brangtų vasarą

Dar viena problema atsirastų, jeigu būtų atsižvelgta į „Orlen Lietuva“ siūlymą ir atsisakyta reikalavimo biodegalus maišyti į kiekvieną dyzelino litrą.

Tokiu atveju susiklostytų rinkos situacija, kai žiemą dyzelinas būtų parduodamas be biodegalų, o žiemą nepanaudotą biodegalų kiekį tektų kompensuoti per likusią metų dalį. Tai atsitiktų todėl, kad pagal B7 standartą lietuviško biodyzelino dalis ribojama iki 7 proc., todėl jo kiekio vasarą tiesiog padvigubinti nebūtų galima. Trūkstamą kiekį tektų kompensuoti importuojamu HVO, kurio naudojimas nėra ribojamas.

„Future Fuel“ skaičiavimu, tokiu atveju pirmiausia nukentėtų vartotojai, nes biodegalų dedamoji vasaros dyzelino litre iš dabartinių maždaug 2 centų šokteltų iki maždaug 14 centų.

Smūgis pramonei ir žemės ūkiui

Biodegalų naudojimo žiemą atsisakymas vietos gamintojams būtų pražūtingas, nes didžiąją dalį biodyzelino gamintojai praduoda Lietuvos rinkoje, be to, gamybą sunku stabdyti dėl technologinių ypatumų.

„Biodegalų gamyklos dirba nepertraukiamu ciklu, o jų infrastruktūra pritaikyta nuolatinei gamybai ir produkcijos realizavimui. Įmonės neturi galimybių kelis mėnesius kaupti pagamintą produkciją sandėliuose. Biodegalų gamyklų negalima žiemą tiesiog išjungti, o pavasarį vėl įjungti. Jei keliems mėnesiams rinkoje nebeliktų paklausos lietuviškiems biodegalams, gamintojams tektų reikšmingai mažinti arba apskritai stabdyti gamybą“, – teigė J. Polujanskas.

Biodegalų sektorius yra svarbus ir Lietuvos žemės ūkiui. Vietos gamintojai kasmet superka apie 1 mln. tonų Lietuvoje užaugintų grūdų ir rapsų, todėl staigus biodegalų paklausos sumažėjimas tiesiogiai atsilieptų žaliavų supirkimui ir kainoms.

Mažėjant vietinei paklausai, didesnę dalį produkcijos ūkininkams tektų realizuoti eksporto rinkose, kur kainos dažnai būna mažiau palankios. Be to, biodegalų ribojimas neigiamai paveiktų visą žemės ūkio vertės grandinę, nes gaminant biodegalus, pagaminami ir šalutiniai produktai: baltyminiai pašarai, organinės trąšos ir biometanas.

Lietuvišką biodyzeliną galima naudoti ir žiemą

„Orlen Lietuva“ viešai teigia, kad lietuviško rapsų biodyzelino žiemą naudoti negalima, todėl šaltuoju sezonu jį tenka keisti brangesniu HVO. Tačiau V. Polujanskas sako, kad Lietuvos rinkos praktika rodo kitokį vaizdą.

Praėjusią itin šaltą žiemą apie 40 proc. Lietuvoje parduoto dyzelino buvo su 7 proc. lietuviško biodyzelino dalimi. Taigi, lietuviškas biodyzelinas gali būti įmaišomas į arktinį dyzeliną ir naudojamas esant labai žemai temperatūrai.

„Esmė yra ne pats biodyzelinas, o tai, kaip suformuojamas žieminis degalų mišinys ir kokį technologinį sprendimą pasirenka tiekėjas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad žiemą vienintelis kelias yra atsisakyti lietuviško biodyzelino ir pereiti prie gerokai brangesnio importinio HVO“, – sako „Future Fuel“ vadovas.

Ministerijų atstovai: nepameskime kelio dėl takelio

Kad biodegalų ribojimas nėra pagrindinis atsakymas į aukštas degalų kainas, yra pabrėžę ir valstybės institucijų atstovai.

Energetikos viceministras Ignas Junevičius yra atkreipęs dėmesį, kad biodegalai sudaro tik nedidelę bendro degalų kainos dalį. „Norisi, kad mes nepamestume kelio dėl takelio – kainos yra išaugę 70 centų ir biodegalų dalis tame yra 2–3 centai. Mes kalbame apie pačią mažiausią dedamąją visoje šitoje situacijoje“, – sakė I. Junevičius. Jis taip pat akcentavo, kad ilgalaikiam energetiniam saugumui Lietuvai svarbu kuo daugiau remtis vietine gamyba.

Žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys savo ruožtu pabrėžė vietinės biodegalų gamybos reikšmę ūkininkams. „Vietinis biodegalų perdirbimas yra labai reikšmingas mūsų ūkininkams. Tikėtina, kad jeigu to būtų atsisakyta, tai reikšmingai darytų įtaką vietinės žaliavos supirkimui“, – teigė K. Spūdys.

MB Comms informacija