Biodujos – iš Vakarų, į Vakarus – karvės?

Apie biodujų jėgainių reikalingumą Lietuvoje – daug kalbų, tačiau žemdirbiai tikina, kad nėra deramos kryptingos politikos, kuri leistų gyvulininkystės resursus plačiau panaudoti energijos gamybai. Todėl gali atsitikti taip, kad vakariečiai ūkininkai ir toliau laikys gyvulius, o mūsiškiams teks puoselėti tik kraštovaizdį arba persiorientuoti į vabzdžių auginimą. Mat jau dabar į Lietuvą importuojamas biometanas iš Nyderlandų. O kur dėsime savųjų karvučių, kriuksiukų ir kitų gyvulių išskiriamą metaną? Gal apmokestinsime, kaip jau perša tarptautiniai ekspertai?

Importuoja iš Nyderlandų 

Neseniai buvo paskelbta, kad sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ lapkritį iš Nyderlandų, kur išvystyta gyvulininkystė, pradeda importuoti biometaną, kurį tieks verslo klientams. Pirmoji biometaną vietoj gamtinių dujų įsigys UAB „SG dujos“. Biometanas gali būti panaudojamas elektros energijos gamyboje, pastatams šildyti ir kaip degalai transporto priemonėms.

Kad bendrovė „Ignitis“ tikrai sumani, per energetikos krizę sužinojo kone kiekvienas gyventojas. O dažnas žemės ūkio produkcijos gamintojas vis garsiau piktinasi, kad žemės ūkio politikos formuotojams ir vykdytojams sumanumo labai stinga. Žaliavos biometanui gaminti pakanka ir Lietuvoje, tačiau žemės ūkio sektoriuje biodujų jėgaines galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Priežastis paprasta – tam reikia nemažai investicijų, užtrunka įvairių derinimų procesai, o vietos bendruomenės, kur ketinama statyti biodujų jėgaines, stipriai tam priešinasi.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, yra pasirašytos 5 paramos sutartys biodujų jėgainių statybai, iš jų vienas investicinis projektas jau įgyvendintas, dar 2 projektams parama skirta antrąją lapkričio savaitę.

ŽŪM specialistai primena, kad parama biodujų jėgainėms įrengti buvo skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“. Didžiausia galima paramos suma vienam projektui – 1 600 000 Eur, o didžiausias intensyvumas – 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Paramos galėjo kreiptis ūkininkai, labai mažos ir mažos įmonės šioms remiamoms veikloms: biodujų gamybai iš gyvulių, paukščių mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų; biometano gamybai ir suspaudimui; šilumos ir elektros energijos gamybai, naudojant biodujas mažos galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose; degazuotojo substrato gamybai.

Daugiau plepalų nei veiksmų

Biržų r. pieno gamintojai Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai apie mėšlo perdirbimo galimybes pagalvoja nuolat, tačiau gerų norų nepakanka – tam reikia nemažai investicijų ir deramo valstybinio požiūrio. Pasak Vytauto, jeigu ūkininkai ir bent ŽŪM dirbtų išvien, daug kas eitųsi kaip iš pypkės. Tačiau tokia tikimybė – tik žemdirbių svajonėse. Ūkininkas svarstė, kodėl ūkiuose negaminti biodujų, tai būtų naudinga ir ekonominiu, ir aplinkosauginiu požiūriu, bet kol kas daugiau tuščių plepalų, nei veiksmų ir realių galimybių statyti biodujų jėgaines.

„Būtų galima pagamintas dujas tiekti į rinką, gaminti elektrą, o gamyboje susidarančią perteklinę šilumą panaudoti šildymui. Tie ūkiai, kurie yra įsikūrę arčiau miestų, galėtų šilumą tiekti į tinklus. Tai būtų labai aktualu Lietuvai. ŽŪM turėtų parengti kokią nors bendrą plėtros, rėmimo ir finansavimo strategiją ir sudaryti sąlygas, kad ūkininkams būtų paranku įsirengti biodujų jėgaines. Viskas turi būti suprantama, paprasta ir prieinama, o tam tikra strategija užtikrintų, kad ūkiai tai galėtų vystyti ir būtų ilgalaikė perspektyva“, – samprotavo pieno gamintojas, kurio ūkyje laikoma 700 melžiamų karvių ir dar tiek pat prieauglio.

V. Stankevičius svarstė, kad joks ūkininkas dabar neims paskolos iš banko ir nestatys biodujų jėgainės, kol nejaus valdžios užnugario. „Apie energijos gamybą ir apie tai, kaip tam panaudoti ūkio resursus, galvojome jau seniai. Beje, verslininkai tai daro, nors neturi nei karvių, nei mėšlo. Iš ūkininkų perka kukurūzus, tik duok šios žaliavos, kad gamintų biodujas, o patys žemdirbiai palikti nuošalyje“, – apgailestavo biržietis.

Rizika kainų svyravimų

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Vida TAVORIENĖ

ŪP korespondentė

Visa informacija, esanti portale,  yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.