Biokuro kainos smuko, o dujų, naftos ir degalų kainas didino geopolitiniai įvykiai

Vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF kovo 2–6 d.  didėjo, o savaitės kainų vidurkis sudarė 44,4 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę buvo 32,9 Eur/MWh. Kainų kilimui įtaką darė įvykiai Irane.

Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo beveik toks pat – 44,1 Eur/MWh, o 2024-aisiais tuo pačiu laikotarpiu – 26,1 Eur/MWh.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos 2–22 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 24–53 Eur/MWh ribose. Nors ateities sandoriai yra kur kas didesni nei buvo prieš savaitę, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje yra tikimasi gamtinių dujų pigimo.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 20,13 proc., prieš savaitę buvo 19,72 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 41,24 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 29,40 proc., praėjusią savaitę buvo 29,98 proc., prieš metus saugyklų užpildymas siekė 36,60 procento.

2026 m. kovo 2–6 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 571,84 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 580,88 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 24,98 proc. – suvartota 270,10 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 360,05 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 237,89 GWh (ankstesnę savaitę – 259,50 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,99 GWh dujų (-3,67 proc. pokytis, palyginus su ankstesne savaite – 5,18 GWh).

Skelbiama, kad JAV SGD eksportuotojai galėtų padidinti tiekimą Europai dėl galimo Kataro pasiūlos sumažėjimo, tačiau apimtys būtų ribotos dėl gamybos pajėgumų, kainų signalų ir augančios vidaus paklausos. Dauguma JAV SGD gamyklų veikia beveik maksimaliu pajėgumu, todėl greitai visiškai pakeisti Kataro tiekimo nepavyktų. Vis dėlto JAV SGD kroviniai pasižymi didesniu lankstumu, todėl prekybininkai gali gana greitai nukreipti juos į Europą ar Aziją, priklausomai nuo kainų.

2025 m. Europa iš JAV importavo rekordinį kiekį SGD – 64,8 mln. tonų – tai apie 58 proc. viso regiono importo. Prognozuojama, kad šiemet SGD eksportas iš JAV išaugs apie 7 proc., o 2027 m. – dar 12,5 procento. Analitikai pažymi, kad spartinti naujų SGD eksporto projektų plėtrą sudėtinga dėl technologinių ir saugumo reikalavimų. Be to, auganti vidaus paklausa JAV ir galimas kainų kilimas gali riboti eksporto didinimą. Nepaisant to, esamas JAV tiekimas galėtų bent iš dalies stabilizuoti Europos dujų rinką.

Primename, kad Lietuva per Klaipėdos SGD terminalą gamtines dujas daugiausia gauna iš JAV ir Norvegijos.

Brent naftos vidutinė kaina nagrinėjamą savaitę, kovo 2–8 d., siekė 83,7 USD/bbl – tai 17,4 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 71,3 USD/bbl.

Penktadienį, kovo 6 d., Brent nafta kainavo 92,69 USD/bbl – daugiau nafta kainavo tik 2023 m. rugsėjo antrosios pusės, kai jos kaina buvo 93–97 USD/bbl.

Prieš metus Brent vidutinė naftos kaina tą pačią savaitę siekė 73,5 USD/bbl, 2024-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji buvo 83,4 USD/bbl, 2023 m. – 82,6 USD/bbl, 2022 m. – 124,1 USD/bbl, 2021 m. – 66,6 USD/bbl.

Kovo 9 d. Brent naftos paros kaina bus aiški antradienį, užsidarius biržoms, tačiau tikėtina, kad šios dienos vidutinė kaina bus didesnė nei 100 USD/bbl pirmąkart nuo 2022 m. vasaros.

Kainų šuolį lėmė įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir sustabdytas naftos gabenimas per Hormūzo sąsiaurį.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 4–20 USD/bbl didesnės nei buvo prognozuojama prieš savaitę. Nors ateities sandoriai yra kur kas didesni nei buvo prieš savaitę, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi žaliavinės naftos pigimo.

Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai aptars galimybę išleisti naftą iš saugyklų, reaguojant į kainų šuolį, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose, praneša žiniasklaida. Laivų srautai Hormūzo sąsiauryje neatsigauna. Keli šimtai tanklaivių tebėra įstrigę Persijos įlankoje.

Daugiausiai laivų į Europą keliauja iš JAV, Rusijos, Libijos ir kitų ne Artimųjų Rytų valstybių. Šių metų kovą į Europą žaliavinė nafta laivais buvo atplukdyta iš Artimųjų Rytų valstybių – Saudo Arabijos, Irako ir Azerbaidžano, dauguma laivų pakrauti Turkijoje.

Skelbiama, kad Artimųjų Rytų šalys mažina gavybą, nes nebeturi kur saugoti naftą – pasiekti maksimalūs saugyklų pajėgumai.

Lietuvoje degalų kainų augimas prasidėjo praėjusios savaitės pradžioje. Didmeninės benzino kainos nuo kovo 2 d. iki kovo 6 d. padidėjo 0,10 Eur/l, dyzelino – 0,34 Eur/l.

2026 m. kovo 6 d. didmeninė kaina benzino siekė 1,41 Eur/l, didmeninė dyzelino – 1,81 Eur/l.

Palyginimui, 2022 m. kovo 7 d. benzino didmeninė vidutinė kaina buvo 1,62 Eur/l, dyzelino kaina – 1,66 Eur/l;

Tarp degalus pardavinėjančių degalinių tinklų šį pirmadienį, kovo 9 d., benzino vidutinės kainos svyravo nuo 1,52 Eur/l iki 1,66 Eur/l (vidutinė kaina – 1,58 Eur/l), o dyzelino kainos – nuo 1,90 Eur/l iki 1,999 Eur/l (vidutinė kaina – 1,93 Eur/l).

Prieš savaitę, kovo 2 d. benzino vidutinės kainos tarp atskirų degalus pardavinėjančių degalinių tinklų svyravo nuo 1,37 Eur/l iki 1,63 Eur/l, o dyzelino kainos – nuo 1,54 Eur/l iki 1,78 Eur/l.

Per savaitę, palyginus su ankstesniu pirmadieniu, benzino kainos vidutiniškai pakilo 10,7 ct, arba 7,3 proc., dyzelino vidutinės kainos pakilo 28,9 ct, arba 17,6 procento.

Palyginimui, 2022 m. kovo 7 d. – benzino mažmeninė vidutinė kaina buvo 1,66 Eur/l, dyzelino kaina siekė 1,67 Eur/l. Mažmeninės benzino kainos dabar yra 5 proc. mažesnės nei 2022 m., tačiau 3–8 proc. didesnės nei buvo 2023–2025 m. kovo pradžioje. 

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 22 proc. – nuo 98,2 Eur/MWh iki 120,3 Eur/MWh.

Kovo 4–5 dienomis šalyje pagamintos elektros energijos kiekis viršijo vartojimą, todėl perteklinė elektra eksportuota į Švediją ir Lenkiją, bet palyginti su ankstesne savaite bendra nacionalinė elektros gamyba buvo mažesnė. Tai tapo vienu iš veiksnių, lėmusių kainų augimą.

Elektros kainų pokyčius taip pat lemia situacija visame regione – Skandinavijoje vis dar jaučiamas hidroenergijos išteklių deficitas. Be to, Švedijoje šiuo metu neveikia dvi branduolinės elektrinės – Forsmark 3 ir Oskarshamn 3, todėl regione yra mažesnė elektros pasiūla, daranti spaudimą kainoms. Papildomą spaudimą kainoms daro ir pabrangusios gamtinės dujos, kurios tampa ypač svarbios tais laikotarpiais, kai atsinaujinančių energijos išteklių generacija yra mažesnė.

Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 55,4 Eur/MWh, o 2024-iųjų tą pačią savaitę – 75,4 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais
numatomos 90–130 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 39–70 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos buvo artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Kovo 2–8 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regione keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos didėjo 20 proc. – nuo 100,1 Eur/MWh iki 120,3 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje didėjo 34 proc. – nuo 79,9 Eur/MWh iki 107,4 Eur/MWh, Vokietijoje – 51 proc. – nuo 74,9 Eur/MWh iki 113,5 Eur/MWh, o Lenkijoje elektros kainos didėjo 22 proc. – nuo 90,4 Eur/MWh iki 110,6 Eur/MWh. Tuo tarpu Estijoje elektros kainos mažėjo 4 proc. – nuo 99,5 Eur/MWh iki 96,0 Eur/MWh, o Suomijoje mažėjo 58 proc. – nuo 88,3 Eur/MWh iki 36,9 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje kovo 2–8 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 14,9 proc. – iki 235,9 GWh (buvo 277,2 GWh). Bet vartojimas šiemet vis dar 5,5 proc. didesnis nei pernai tą pačią savaitę (223,5 GWh).

Bendra elektros gamyba per savaitę Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite (207,8 GWh), sumažėjo 15,0 proc. ir siekė 176,7 GWh. Šalyje pasigaminta apie 75 proc. visos suvartotos elektros energijos, ankstesnę savaitę taip pat 75 procentai.

Palyginus su gamyba praėjusių metų tą pačią savaitę (196,0 GWh), šiemet elektros gamyba yra 9,9 proc. mažesnė, pernai buvo pagaminta apie 88 proc. tuo metu suvartotos elektros.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 95,3 GWh, apie 27,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 131,3 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 124,7 GWh, arba 30,8 proc. daugiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 17,6 GWh elektros energijos, 48,4 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 34,1 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 22,8 GWh elektros energijos, arba 29,8 proc. daugiau nei šiemet.

Saulės elektrinės pagamino 29,6 GWh elektros – tai 66,3 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 17,8 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 29,0 proc. mažiau elektros energijos – 21,0 GWh.

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 20,3 GWh – tai 95,9 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 10,3 GWh, bei 30,7 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 15,5 GWh.

Ekspertų teigimu, baterijų pajėgumai Baltijos šalyse iki 2030 m. gali išaugti iki 3,5 GW, nors šiuo metu jie siekia tik kelis šimtus megavatų. Investicijas skatina didėjantis elektros rinkos nepastovumas ir pokyčiai balansavimo bei pagalbinių paslaugų rinkose po Baltijos šalių atsijungimo nuo Rusijos elektros sistemos. Didesni elektros kainų skirtumai, ypač Lietuvoje, stiprina baterijų projektų ekonominį pagrįstumą. Ankstyvieji projektai gali generuoti apie 13–16 proc. metinę grąžą, tačiau vėliau, rinkai prisisotinus, ji gali sumažėti iki 9–11 procentų. Šiuo metu didžioji dalis baterijų pajamų gaunama iš pagalbinių paslaugų, ypač mFRR rezervų, tačiau ateityje vis daugiau pajamų turėtų būti gaunama iš prekybos energija skirtingose elektros rinkose.

Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 24,81 Eur/MWh – ji sumažėjo 27,43 proc., lyginant su ankstesne savaite (34,19 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,5 Eur/MWh, o 2024-ųjų tą pačią savaitę – 18,95 Eur/MWh.

LEA informacija