Biosauga – ne formalumas, o vienintelė veiksminga ūkio apsauga

Situacija Europoje 

Pastarųjų mėnesių duomenimis, užkrečiamųjų ligų grėsmė Europoje išlieka itin didelė. 2026 m. kovo viduryje Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pateikė nerimą keliančią statistiką: nuo 2025 m. lapkričio pabaigos iki 2026 m. vasario pabaigos žemyne registruoti 406 labai patogeniško paukščių gripo protrūkiai naminių paukščių ūkiuose ir net 2 108 atvejai laukinėje gamtoje 32 Europos šalyse. 

Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) kovo mėnesio apžvalga taip pat papildo: 

• Afrikinis kiaulių maras (AKM): Europoje fiksuoti 27 protrūkiai ūkiuose ir 722 atvejai šernų populiacijoje. 
• Snukio ir nagų liga: nuo 2026 m. vasario protrūkiai patvirtinami Kipre, o kovo 17 d. naujas židinys nustatytas Graikijoje, Lesbo saloje. 

Situacija Lietuvoje 

2026 m. vasario 5 d. Vilniaus rajone, Mickūnuose, patvirtintas pirmasis Niukaslo ligos atvejis naminių paukščių ūkyje. Dar anksčiau, 2025 m. spalį, šalyje pirmą kartą nustatytas mėlynojo liežuvio ligos 3-iasis serotipo virusas. 

Svarbu suprasti, kad, nors daugelis šių ligų (pavyzdžiui, AKM ar mėlynojo liežuvio liga) žmonių sveikatai tiesioginio pavojaus nekelia, jų pasekmės yra skaudžios: 

„Net jei liga nekenkia žmogui, ji sukelia masinį gyvūnų gaišimą, ūkių veiklos stabdymą ir milžiniškus ekonominius praradimus. Tai atrodo bauginančiai, bet reikia pabrėžti, kad ES rinkoje parduodama mėsa, pienas ir kiaušiniai yra saugūs, kadangi taikomos griežtos veterinarinės ir maisto saugos priemonės,“ – kalbėjo Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vyriausiasis specialistas Ernestas Griška. 

Ligos protrūkis tiesiogiai veikia maisto tiekimo grandines. Pavyzdžiui, dėl snukio ir nagų ligos Lesbo saloje (Graikija) uždraustas ne tik gyvulių, bet ir mėsos bei pieno produktų išvežimas. Tai akivaizdus įrodymas, kad aukšti kontrolės standartai yra būtini Lietuvos gamintojų konkurencingumui išlaikyti. 

Pagrindiniai biologinio saugumo principai ūkiuose 

1. Atsakingas įsigijimas: naujus gyvūnus pirkti tik iš patikimų šaltinių ir būtinai taikyti karantiną. 
2. Kontrolė: riboti pašalinių asmenų ir transporto patekimą į ūkio teritoriją. 
3. Higiena: nuolatinė inventoriaus dezinfekcija ir griežta graužikų kontrolė. 
4. Stebėsena: pastebėjus įtartinus simptomus ar gaišimus, nedelsiant informuoti privatų veterinarą arba VMVT. 

Specifinės rekomendacijos pagal gyvūnų rūšis 

• Paukščių laikytojams: užtikrinti, kad naminiai paukščiai nekontaktuotų su laukiniais, lesinti ir girdyti juos tik uždarose patalpose. Komerciniuose ūkiuose kritiškai svarbi vakcinacija nuo Niukaslo ligos. 
• Kiaulių laikytojams: saugoti ūkius nuo užkrėstos įrangos ar maisto atliekų. Radus šerno gaišeną – jos neliesti ir pranešti tarnyboms. 
• Galvijų ir avių laikytojams: kovojant su mėlynojo liežuvio liga, būtina vabzdžių (mašalų) kontrolė, tinkleliai ant langų ir veisimosi vietų naikinimas. 

WOAH duomenimis, Europoje 2022–2025 m. vabzdžių platinamos ligos vektorių sudarė net 98 % išskirtinių epidemiologinių įvykių. Dėl švelnėjančių žiemų ir klimato atšilimo ligos, anksčiau laikytos „pietietiškomis“, sparčiai juda į šiaurę. Tai reiškia, kad budrumas biologinei saugai turi tapti mūsų kasdienybe. 

Atsakingas požiūris priklauso nuo kiekvieno iš mūsų: nuo keliautojo, neparsivežančio neaiškios kilmės maisto, iki stambaus verslininko, investuojančio į modernias apsaugos priemones. Saugumo neįmanoma realizuoti be atsakingo požiūrio.  

VMVT informacija