„Biosyyd“: pluoštinių kanapių panaudojimas medicinoje – bioekonomikos proveržis

Visko reikėjo išmokti

„Kanapėmis pradėjome domėtis prieš daugiau nei 10 metų, kai buvo priimtas pirmasis įstatymas, leidžiantis Lietuvoje auginti šią kultūrą, – netolimą praeitį prisiminė „Biosyyd“ vadovė V. A. Budrienė. – Ėmėme galvoti ne tik apie tai, kaip kanapes pasėti, kaip jas nukulti, bet ir kokias naudingas medžiagas iš jų galima paimti – sėklas, pluoštą ar pačius žiedynus. Taip prasidėjo mūsų veikla įtraukiant ir mokslo įstaigas, viena iš jų – Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas. Buvo pradėtos kurti vadinamosios biotechnologijos, kaip iš žaliosios biomasės išskirti aktyviąsias medžiagas.“

J. Sakalauskas teigė, kad prieš tą dešimtmetį nebuvo nei technologijų, nei įrenginių, kuriais būtų galima išgauti iš kanapių gydomąsias ar kosmetines medžiagas. Jis sakė: „Visko reikėjo išmokti, daryti, išrasti, suvesti ir tai, kokią mes matome šiandien produktų paletę, yra milžiniško darbo, nuveikto per tuos metus, rezultatas. Mes esame komanda, žmonės, kuriantys įrenginius, tobulinantys technologijas. Be mūsų komandos mokslininkų kompanija neaugtų, nebūtų nei tų tyrimų, nei produktų ir sertifikatų, kuriuos jau turime.“

„Šitame kolektyve dirba keturi mokslų daktarai, o iš viso – 18 žmonių, – patikslino V. A. Bud­rienė. – Jie valdo sudėtingas technologijas. Sujungti įrenginius į visumą ir pradėti gamybą užėmė gerokai daugiau laiko, nei pastatyti visiškai naują mūsų įmonės pastatą. Viskas priklausė nuo tų žmonių, jų sugebėjimų šitoje srityje suvaldyti sudėtingą technologinį procesą ir pradėti kurti pirmuosius produktus. O kadangi Lietuvoje nedaug ką buvo galima nuveikti pardavimo srityje, pradėjome nuo kosmetikos produktų, kurie buvo visiškai legalūs tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje (ES). Po truputį kūrėme visą kosmetikos liniją ir šiandien jau gaminami 25 produktai, kurie visi turi saugos bylas, yra registruoti. Kiekvienais metais mūsų kosmetikos laboratorijoje atliekamas geros praktikos auditas ir su šiais produktais dalyvaujame įvairiose pasaulinėse parodose.“

Ilgas ir sudėtingas kelias

Pasak V. A. Budrienės, žingsnis po žingsnio buvo žengiama ir į kitas veiklos sritis. Tikslas vienas – kuo daugiau dėmesio skirti mokslui, suvokti, kodėl reikia išskirti vieną ar kitą kanabinoidą iš žiedyno, kokios galimybės padėti žmogui, turinčiam tam tikrų problemų. „Vis dėlto mes kalbame apie labai aktyvų augalą ir jame esančias aktyviąsias medžiagas. Tada ta kelionė mus vėliau nuvedė į tikslą, kad turime tapti aktyviosios medžiagos gamintojais, o kad tokiais taptume, reikėjo numinti labai ilgą ir sudėtingą kelią, kuris užsibaigė Vaistų kontrolės departamento auditu šiame fabrike. Ir galiausiai po metų intensyvaus darbo viską vainikavo sertifikatas, dėl kurio mes buvome įrašyti į EudraGMDP europinį katalogą kaip aktyviosios medžiagos gamintojai. Tai mums atvėrė kelią darbui su farmacinėmis kompanijomis“, – džiaugėsi „Biosyyd“ direktorė.

J. Sakalauskas prisiminė ir tarpines stoteles, kaip buvo kuriama produktų gamyba, lankstumą, greitį ir kitus dalykus bei kaip galų gale buvo reaguojama į visą teisinę aplinką Lietuvoje ir ES. „Būdami lankstūs, galėjome prie visko prisitaikyti ir dabar visą kontrolę turime savo rankose – nuo sėklos iki galutinio produkto. Patys darome, sprendžiame, esame nuo nieko nepriklausomi. Kiekvienas procesas eina pagal savo sertifikatus, jeigu kažkam reikia maisto, papildų ar gėrimų rinkai, į tai orientuojamės ir turime sertifikatą ISO 22000. Viskam buvo rengiamasi žiūrint į visą aplinką. Planai kasmet keičiasi, bet mes persiorientuojame, ką geriau gaminti ES, ką eksportui. Turėdami sertifikatus, sėkmingai eksportuojame į Braziliją, Pietų Afrikos Respubliką, Japoniją, Australiją ir pan. Padeda lankstumas ir platus mąstymas, ne tik susisiaurinant į labai specifinį dalyką, bet stengiantis kuo plačiau aprėpti ir tiesiog lyderiauti“, – ŪP aiškino pardavimo departamento vadovas.

Vis dar stagnuoja

V. A. Budrienė pastebėjo, kad su kanabinoidais pasaulyje jau yra sukurta keletas vaistų, farmacijos kompanijos taip pat atsižvelgia į tai, kad ateityje jų bus kuriama dar daugiau. „Mūsų „Biosyyd“ kryptis iš pradžių nuvedė į Ameriką, dirbome kartu su Cornellio universiteto mokslininkais, tyrėme dvi vėžines ląsteles, t. y. storosios žarnos vėžio ir plaučių vėžio. Tie rezultatai, kuriuos parodė tyrimas, iš tikrųjų yra perspektyvūs ir nešantys žinią į priekį, kad tie darbai šia kryptimi turi būti ir toliau tęsiami. Atlikdami šituos tyrimus, mokslininkai pamatė, kad reaguojama į stafilokoko bakteriją, todėl šiandien mes dirbame su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir tiriame, ar tikrai yra kanabinoidinis poveikis į šitą bakteriją. Tad manau, kad įvairūs darbai ir toliau bus tęsiami, nes tai atveria visiškai kitas galimybes, kai, remdamiesi mokslu, galime daryti kažkokias išvadas ir teiginius. Be abejonės, labai gaila, kad Lietuva vis dar stagnuoja ir bijo atverti savo rinką šių produktų realizacijai pačioje mūsų gimtinėje ir, aišku, visoje ES. Iš pradžių ES teikė daug vilčių, bet dabar esame ties ta vieta, kur buvome gal prieš penkerius metus, ir toliau nė kiek nepažengėme“, – apgailestavo mokslininkė.

Užtat, redakcijos pašnekovės teigimu, atsivėrė keliai ne ES rinkose ir tai suteikė galimybę uždirbtas lėšas toliau naudoti mūsų mokslo tikslams, nes fabrikas turi jas uždirbti, kad galėtų judėti į priekį. Todėl „Biosyyd“ mokslininkai pasiryžę toliau vykdyti tyrimus ir dirbti su tomis šalimis, kurios turi gerokai liberalesnius įstatymus. V. A. Budrienė sakė norinti labai nuoširdžiai padėkoti Seimo Kaimo reikalų komitetui, taip pat išreikšti labai didelę padėką žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui, kuris šiltai priėmė, įsigilino į temą ir suprato, kad šis fabrikas nebuvo pastatytas vien tik Lietuvai, jog tai pažangių technologijų įmonė ir kad ji turi skleistis ne tik mūsų šalyje, kurioje labai ribotos galimybės. Savo mokslo indėlį būtina rodyti ir kitoms pasaulio šalims. Pastaruoju metu „Biosyyd“ jau bendradarbiauja su žymiai daugiau šalių, kuriose visiškai kitoks įstatymų reglamentavimas. Be to, jau vyksta bendradarbiavimas ir su mažomis vaistinėmis, kurios sugeba pasigaminti, patiekus ingredientus, savo produktus.

„Tuo pat metu rengiamos edukacijos tuo besidomintiems, nes Lietuvoje iš žodžio „kanapės“ padaromas kažkoks baubas, kad tai – narkotinės medžiagos, jog galime jomis narkotizuoti tautą. Tokie ir panašūs teiginiai galbūt sukelia kai kam daugiau nepasitikėjimo nei tikėjimo. Bet ta kanapė, su kuria dirbame, yra pluoštinė, o ne medicininė, kurioje yra gerokai didesni tetrahidrokanabinolio kiekiai. Ir visa tai įvertinant, aš manau, ateis ta diena, kai ir Lietuvos medikų bendruomenė įsitrauks į šiuos darbus. Bus atliekama daugiau tyrimų ir galbūt prieita prie išvados, kad aktyviosios, žiedynuose sukauptos medžiagos gali būti gėris, bet tikrai ne blogis, jeigu jas mes teisingai naudosime“, – pasakojo V. A. Budrienė.

Nėra baubas

J. Sakalauskas patikslino, kad reikia išmokti edukuoti apie saugų, teisingą, tikslingą ir prižiūrimą preparatų naudojimą. Aktyviųjų medžiagų yra labai daug – nuo farmacinių ingredientų iki maisto papildų, grožio kosmetikos, sporto produktų, alternatyviosios medicinos, veterinarinių produktų. Galima labai daug kur naudoti kanabinoidus, nes tai gamtos sukurtos medžiagos, kurių žmonės organizme jau šiaip ar taip turi – tai savaime besigaminantys endokanabinoidai. Žmogaus organizmą sudaro endokanabinoidinė sistema, o jai poveikį gali daryti įvairūs kanabinoidai, esantys kanapės žiedyne. Pasak ŪP pašnekovo, esant jų deficitui, žmonės gali viena ar kita forma jų pasipildyti.

„Nežinau, nuo kada galėtų prasidėti komunikacija, kad pluoštinės kanapės nėra joks baubas. Gal  medikų ruošime galėtų būti skirta šiek tiek dėmesio žmogaus endokanabinoidinei sistemai bei kanabonoidų  įtaka šios sistemos funkcionavimui. Tai jau būtų platesnė tema“, –  svarstė įmonės įkūrėjas ir pardavimo vadovas J. Sakalauskas.

„Biosyyd“ direktorė V. A. Bud­rienė pastebėjo: „Ministro A. Palionio suburta komanda išklausė mus, suprato, kad norime eiti į pasaulio rinkas, dirbti su pasaulio universitetais, aktyviai dalyvauti projektuose, kurie remia mokslą, ir kad tą mokslą būtų galima komercializuoti. Mokslo sąjunga arba bendrystė su komercinėmis įmonėmis, manau, atneša tikrai puikių rezultatų, kurie teikia pasitikėjimą ir tiems, kurie vartos šituos produktus. Tai nėra iš piršto laužti kažkokie pamąstymai ar iš romano ištrauktos eilutės, tai yra mokslo patvirtinti rodikliai. Manau, kad tai ir būtų mūsų kompanijos ateitis. O kompanija deda tikrai dideles pastangas, kad toliau eitume ta kryptimi. Ir tai, koks neseniai priimtas įstatymas ir poįstatyminiai aktai, šiuo metu yra pakankami daryti tuos darbus, kurie dabar labai svarbūs, kad būtume viena iš pirmaujančių kompanijų tiek Europoje, tiek pasaulyje. Kurdami visus produktus ir technologijas, esame „apsiginklavę“ sertifikatais, auditais ir viskuo tuo, kas iš tikrųjų daro šiuos produktus tikrai saugius vartoti.“

Vis reikšmingesnė šalies ūkio dalis

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininko pavaduotojas Matas SKAMARAKAS:

Kartu su Seimo KRK nariais ir KRK biuro darbuotojomis lankėmės biotechnologijų sektoriaus įmonėje UAB „Biosyyd“, kuri jau daugelį metų specializuojasi pluoštinių kanapių perdirbimo ir pažangių biotechnologinių sprendimų kūrimo srityje.

Vizito metu susipažinome su įmonės veikla, moderniomis technologijomis ir planais, susijusiais su pluoštinių kanapių, kaip reikšmingos šalies biotechnologijų ir žemės ūkio dalies, plėtra.

Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimai, kuriais sukuriama tvari, nuosekli ir aiški pluoštinių kanapių segmento teisinė aplinka. Tai svarbus žingsnis, įgyvendinant 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano tikslus gyvybės mokslų srityje ir stiprinant žaliųjų biotechnologijų sektorių Lietuvoje.

Pluoštinių kanapių segmentas tampa vis reikšmingesne Lietuvos ūkio dalimi, atveriančia naujas galimybes tiek mokslinių tyrimų, tiek pramonės srityse. Įmonė „Biosyyd“ šiuo metu yra vienintelė Baltijos šalyse ir viena iš vos dviejų visoje ES, turinčių teisę gaminti ir tiekti CBD (kanabidiolį), kaip veikliąją medžiagą, farmacijos pramonei.

Svarbus posūkis laukia ir sveikatos sistemoje – planuojama, kad netrukus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą Lietuvoje bus įtraukti vaistai, kurių veiklioji medžiaga kanabidiolis (CBD). Šie preparatai bus skiriami sunkioms neurologinėms būklėms gydyti, ypač tiems pacientams, kuriuos kamuoja vaistams atspari epilepsija ir traukuliai. Pluoštinė kanapė ir iš jos gaunamas kanabidiolis tampa neatsiejama žaliųjų biotechnologijų vystymo kryptimi.

Įmonės atstovai akcentavo, kad CBD – tai aktyvioji medžiaga, gaunama iš kanapės žiedyno, turinti plačias taikymo galimybes farmacijos pramonėje. „Ar galite įsivaizduoti, kaip žalias augalo žiedynas pavirsta baltos spalvos kristalais? Tai ne burtai, o šiuolaikinės biotechnologijos galimybės“, – teigė įmonės direktorė dr. Vida Audra Budrienė. UAB „Biosyyd“ didžiuojasi glaudžiais ryšiais su Japonijos kompanijomis, kurių atstovai dažnai lankosi įmonėje stebėti gamybos procesus ir technologines naujoves.

Manome, kad pluoštinių kanapių sektoriaus teisinio aiškumo ir mokslinio progreso stiprinimas yra būtinas, siekiant konkurencingos, inovatyvios ir žaliosios ekonomikos ateities Lietuvoje.

UAB „Biosyyd“ ir redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.