„EBIC yra atvira visoms organizacijoms, kurios užsiima biostimuliatorių gamyba Europoje ir kurios yra suinteresuotos šiuo klausimu bendradarbiauti. Visi mūsų nariai – tai į ateitį žvelgiančios įmonės, kurios yra pasiryžusios plėtoti galimybes visiems. Nariai įsitraukia į bet kokius mūsų tarybos darbo aspektus, kurie jiems yra aktualūs ir svarbūs“, – skelbiama tarybos internetinėse svetainėje.
Pagrindiniai 2011 m. įkurtos tarybos siekiai: užtikrinti tinkamą biostimuliatorių rinkos reguliavimo visoje Europos Sąjungoje (ES), didinti šio sektoriaus ir tvarių produktų patikimumą ir reputaciją; formuoti rinką ir užtikrinti paklausą.
Kaip teigia vienas iš „Bioversio“ įkūrėjų, įmonės direktorius ir bioinžinierius Stanislav Balion, galimybė prisidėti prie augalų biostimuliatorius reguliuojančių teisės aktų kūrimo, yra didelis žingsnis į priekį siekiant, kad tokių produktų registracija vyktų sklandžiau, efektyviau ir greičiau.
„Pagrindinė problema, kurią spręsime kartu su EBIC, tai lėtas ir gana sudėtingas naujų biostimuliatorių produktų registravimas, o dėl to – ir lėtas jų patekimas į rinką. Jungdamiesi prie Europos Komisijos ir kitų su šių produktų reguliavimu susijusių institucijų, bandysime atrasti kompromisą, kad registracija ir toliau išliktų saugi, bet taptų paprastesnė“, – sako S. Balion ir prideda, kad EBIC taip pat suteiks galimybę įsitraukti į diskusiją dėl tvarių produktų žemės ūkiui galimybių ir prisidėti prie augalų biostimuliatorių populiarinimo, taip siekiant tvaresnio žemės ūkio.
Biostimuliatoriai – tvarus pasirinkimas
Augalų biostimuliatoriai – tai iš tam tikrų medžiagų ir (ar) mikroorganizmų sudarytas produktas, kurio pagrindinė funkcija – stimuliuoti natūralius procesus dirvožemyje, siekiant pagerinti augalo reikalingų maistinių medžiagų pasisavinimą ir jų efektyvumą, taip didinti pasėlių kokybę ir augalų atsparumą stresui, – rašoma EBIC svetainėje.
Bioinžinerius S. Balion prideda, kad tokie natūralūs produktai yra naudingi ne tik dirvožemiui – mat jam kelia daug mažiau streso nei cheminiai produktai, bet yra sveikesni ir gamtai bei žmonėms.
„Biostimuliatoriai yra ir pigesni, kadangi jų gamybai yra naudojami natūralios kilmės produktai, o cheminių kainos neretai priklauso nuo iškastinio kuro kainų, kurios, priklausomai nuo ekonominės situacijos, gali stipriai kilti. Taip pat jie daug labiau saugo gamtą ir natūraliomis priemonėmis paskatina augalo mitybą, vystymąsi ir kartu kelia dirvožemio kokybę“, – sako „Bioversio“ vadovas.
Tiesa, specialistas pažymi, kad žemės ūkyje naudojant biostimuliatorius, trąšų visiškai atsisakyti greičiausiai nepavyks, bet anot jo, cheminiai produktai visuomet turėtų būti antrasis ūkininkų pasirinkimas. „Biostimuliatoriai leidžia dirbti su priežastimi – užtikrinti, kad augalų šaknų sistemos geriau maitintųsi, vystytųsi, o to pasekmė – kad reikia mažiau cheminių produktų. Priklausomai nuo aplinkybių, skaičiuojama, kad biostimuliatoriai leidžia sumažinti trąšų ir pesticidų naudojama 20-50 proc.“, – teigia S. Balion.
Anot bioinžinieriaus, biostimuliatoriai tiek Lietuvoje, tiek Europoje gan lėtai, tačiau įgauna populiarumą, o tai rodo, kad ši sritis tampa vis svarbesnė ir žemės ūkio sektorius ima suprasti tokių produktų naudą, todėl svarbu užtikrinti, kad jų patekimas į rinką taptų paprastesnis, o patys produktai – visiems prieinami.
Partnerio turinys
Nuotraukoje – Stanislav Balion, „Bioversio“ direktorius