Biurokratijos džiunglės. Kaip jas praretinti?

Pasiuntė į ŽŪM

Perteklinės biurokratijos mažinimas yra vienas iš Vyriausybės prioritetinių darbų, tad „Ūkininko patarėjas“ teiravosi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Aplinkos ministerijos (AM) ir jai pavaldžių įstaigų, kaip yra mažinamas administracinis jungas žemdirbiams. Ir grūdininkai, ir pieno gamintojai – pagrindinių žemės ūkio šakų atstovai – išgyvena sunkmetį, tad dažnu atveju net ir menkas perteklinis biurokratinis grumstelis gali parklupdyti žemdirbį, jau nekalbant apie didelius grumstus.  

ŽŪM išsamiai ŪP išdėstė, ką jau pavyko nuveikti mažinant administracinę naštą ir ką planuojama padaryti. Iniciatyvomis pasidalijo ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) bei Valstybinė augalininkystės tarnyba prie ŽŪM (VAT).

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nurodė, kad visos aplinkosaugos sistemos apibendrintus rezultatus dėl biurokratinės naštos lengvinimo pateiks AM. Ši savo ruožtu atsakė, kad konkrečius biurokratijos mažinimo pavyzdžius žemės ūkyje turėtų pateikti ŽŪM. AM Strateginės komunikacijos skyriaus patarėja Aistė Semėnė tik pažymėjo, kad buvo pakeistas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas ir paspartintos poveikio aplinkai vertinimo, kuris taikomas ir kai kurioms žemės ūkio veikloms, procedūros.

1 000 revizorių klausimų

ŪP kalbinti žemdirbių atstovai neslėpė, kad reikėtų gerai pagalvoti, kur jiems politikai ir valdininkai galėjo palengvinti gyvenimą, nes kol kas atrodo, jog biurokratiniams suvaržymams ir galo nematyti. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė, kad ne kartą prašyta, jog biurokratinės naštos mažintojai aiškiai parašytų, ką jiems konkrečiai pavyko nuveikti – tiesiog sąrašą, kaip buvo ir kas pasikeitė. „To nėra, todėl stinga konkretumo, kas padaryta. Dabar į ūkį atvažiuoja, kaip sakau, revizorius, kuris iš portfelio gali ištraukti klausimyną su daugiau nei 1 000 klausimų, į kuriuos tenka atsakyti. Prašome, kad paliktų bent 100 svarbiausių, bet kol kas mažai kas keičiasi. Paprastas pavyzdys – jau ne vienus metus raginame, kad būtų apibrėžta, kas yra įšalusi žemė, nes tai svarbu reguliuojant tręšimą, tačiau to niekaip neišsprendžia. Kitas dalykas – paukščių daromos žalos atlyginimas. ŽŪM užsakė tyrimą, kokius nuostolius laukuose palieka gervės, o kur dar žąsys ir kiti paukščiai. Tai, regis, paprasti, bet žemės ūkyje reikšmingi dalykai“, – apgailestavo ŪP pašnekovas.

J. Sviderskio neįtikina ŽŪM ir NMA akcentavimai, kad yra sumažintas patikrų skaičius. „Šiek tiek sumažino, bet tai susiję su mažesniais ūkiais, kur gal ir taip neatvykdavo tikrintojai, o į stambius prekinius ūkius važiavo ir važiuos. Kitas dalykas, kad kontrolierių nesumažėjo, jie, tikėtina, atsigriebs ant stambesniųjų. Reikėtų aiškiai numatyti, kiek jų sumažės, tada galbūt kažkas ir pajudėtų“, – mąstė LŽŪBA generalinis direktorius.

Baudžia iš peties

Žemdirbių organizacijos ne kartą siūlė, kad nebūtų iš karto ir iš peties baudžiama už nedidelius pažeidimus, bet ir čia reikšmingų pokyčių nejaučiama. „Gal kas ir pasikeitė, bet to nematome. Nuolat prašome, kad, jei atvažiavęs radai kokį pažeidimą, pirmiausia pakonsultuok, paaiškink, kas negerai padaryta, o jau kitą kartą gali bausti. Elementarus pavyzdys dėl darbo pagal kvitus. Juos būtina kaskart įteikti darbuotojui, bet jis persirenginėja, neįsideda į kišenę ir pan. Visokių atvejų pasitaiko, bet darbdaviai baudžiami iškart. Buvo atvejis, kai lapelis liko ūkyje, o darbdaviui skirta administracinė bauda. Gal reikėtų pakeisti tvarką, kad to lapelio nereikėtų įduoti darbuotojui ir būtų galima palikti ūkyje“, – svarstė J. Sviderskis.

Dėl įdarbinimo pagal žemės ūkio paslaugų kvitus yra ir daugiau vis dar neišsprendžiamų problemų. Darbdaviai negali patikrinti, kiek darbuotojas tokiu būdu yra dirbęs, o tai svarbu, nes taip leidžiama dirbti ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus. Tai žino tik pats darbuotojas, bet to gali ir nepasakyti. „Jeigu kvitą išduos 91 d. pats to nežinodamas, bus traktuojamas nelegalus darbas. Darbdavį „nutarkuos“ ne tik Darbo inspekcija, bet dar jam bus sumažintos tiesioginės išmokos. Už vieną nusižengimą – dvi bausmės“, – konstatavo ŪP pašnekovas.

Vis persistengia

Telšių r. ūkininkių sąjungos (TRŪS) pirmininkė Zita Dargienė labai susidomėjo, apie kokius biurokratinius palengvinimus kalba ministerijos ir joms pavaldžios įtaigos, nes pati to nepastebėjusi. Ji iškart pasidalijo patirtimi, kaip yra dubliuojamos patikros ir neįsiklausoma į pagrįstus ir logiškus žemdirbių pasiūlymus. „Ūkininkai dalyvauja modernizavimo projektuose ir nesupranta, kodėl įsigytą techniką ar įrengtą pastatą atvyksta tikrinti dviejų įstaigų – VMVT ir NMA – atstovai. Pati tai patyriau, ir, tiesą sakant, ir pačios įstaigos to nesupranta. Tai kur čia biurokratijos mažinimas?“ – stebėjosi pieno gamintoja.

Anot Z. Dargienės, gerų pokyčių nematyti ir reglamentuojant mėšlo tvarkymą, dėl kurio daug metų laužomos ietys. „Ne kartą sakėme, kad viskas deklaruojama – pasėliai, gyvuliai – kiek jų turi, tiek ir mėšlo. Matyti, ar gali viršyti nustatytą tręšimo kiekį, ar ne. Bet vis tiek patvirtino, kad trešiant daugiau nei 30 ha, reikia tręšimo planų. Tiesa, dabartinis žemės ūkio ministras Andrius Palionis tai išbraukė iš valdymo reikalavimų, bet sąlyga dėl tręšimo planų sudarymo tebėra Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše. Trukt už vadžių – vėl iš pradžių“, – nusivylimo neslėpė TRŪS lyderė.

Gyvulių augintojai nestokoja patikrų ir stipriai nukenčia dėl, jų nuomone, mažareikšmių nustatytos griežtos tvarkos pažeidimų. „Tarkime, sukrauta mėšlo rietuvė lauke, o apačioje nėra šiaudų sluoksnio, kaip yra privaloma. Dabar žiema yra viską sukausčiusi, niekas niekur neteka, bet atvykę tikrintojai tai traktuoja kaip viso lauko tręšimą. Ar tai adekvatu?“ – stebėjosi Z. Dargienė.

Žemdirbiai nuolat apgailestauja, kad Lietuva vis persistengia su visokiais įpareigojimais. „Kiek kartų kalbėjome apie gyvulių registravimo terminą – pas mus juos būtina registruoti per 7 d. ir įsegti įsagą, o daugumoje kitų ES šalių – per mėnesį“, – palygino ŪP pašnekovė.

Milžiniškas jungas

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas sutiko, kad šiek tiek paprastesnis tapo tik pasėlių deklaravimas, ir kartu akcentavo, kad visose kitose srityse biurokratijos džiunglės toliau veši ir net tankėja, nors viešai kalbama apie administracinės naštos mažinimą. „Suprantama, apskaita turi būti, bet kai kurie dalykai tikrai yra pertekliniai, ypač milžiniška biurokratija gaunant investicinę paramą. Čia niekas nepasikeitė, liko tokios pat didelės paraiškos, tokie patys ataskaitų teikimai – būtina pateikti daug dokumentų ir daug įrodymų. Gal to reikalauja Briuselis, bet jeigu ES prisižadėjo mažinti biurokratinę naštą, tai visi turėtume tai jausti. Aišku, čia yra ES „ranka“, bet ir pati Lietuva neatsilieka ir tai stipriai jaučiame“, – konstatavo LŪS vicepirmininkas.

G. Špakauskas atkreipė dėmesį, kad, nepaisant viešų Europos Komisijos (EK) deklaracijų apie administracinės naštos mažinimą, mūsų ūkininkai jokio palengvėjimo nejaučia – šis jungas nė kiek nemažėja. Jis supranta, kad Lietuva, ŽŪM yra tuose pačiuose ES rėmuose, tad turi laikytis nustatytų reikalavimų.

Toliau kovoja

J. Sviderskis pastebėjo, kad daugiausia ribojimų žemės ūkio veiklai yra aplinkosaugos srityje, ir čia jokių teigiamų pokyčių nesimato, net priešingai – kuriami vis nauji suvaržymai, kurie gali parklupdyti žemės ūkio produkcijos gamintojus. „ES kalbama, kad reikia prisitaikyti prie klimato kaitos, ūkininkauti nedarant žalos gamtai ir pan. Tai suprantame, bet susidaro įspūdis, kad pas mus AM toliau eina kovos prieš gamtą, o ne prisitaikymo prie jos keliu. Dabar yra atsiųsti derinti teisės aktų pataisų projektai, kur numatoma atnaujinti sankcijas, taikomas už Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų sąlygų nesilaikymą. Apie kokią gyvulininkystės plėtrą galima kalbėti, jeigu norima vis labiau bausti? Blogiausia, kad dabar pereita į tokią formą, kad jie „kepa“ teisės aktų projektus ir siunčia derinti. Tai panašu į formalumą, nes pirmiausia siūlomus pokyčius reikėtų išdiskutuoti su socialiniais partneriais“, – samprotavo LŽŪBA generalinis direktorius.

Agrarininkai pastebėjo, kad kartais ŽŪM sudėtinga atstovauti žemės ūkiui, nes kitos ministerijos turi savo neginčijamą požiūrį. J. Sviderskis priminė, kad taip atsitiko su ES pasienio anglies mokesčiu trąšoms (CBAM) – mūsų Užsienio reikalų ministerija nepritarė tam, jog šis mokestis būtų sustabdytas, nors apie 11 ES šalių, tarp kurių yra ir Latvija bei Estija, tam pritarė.

Kas tikrina?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 6 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.