Boguslavas Gruževskis. Pensijų sistema – ne vienos kadencijos projektas. Kodėl politikai tai pamiršo?

Esminis pensijų sistemos tikslas – užtikrinti žmogui orią senatvę. Tam buvo sukurta trijų pakopų sistema, kurioje II pakopa – savanoriškas, bet valstybės skatinamas kaupimas – yra viena iš esminių grandžių. Būtent ši pakopa leidžia individualiai sukaupti reikšmingą finansinį rezervą, kuris vėliau papildo „Sodros“ mokamą pensiją.

Nors į II pakopą gyventojai įtraukiami automatiškai, jie visuomet turėjo teisę atsisakyti joje dalyvauti. Tačiau dabar automatinį įtraukimą siūloma pakeisti savanorišku prisijungimu (vadinamuoju „opt-in“ modeliu), leidžiant kiekvienam spręsti, ar prisijungti prie kaupimo. Tarptautinė patirtis rodo, kad toks modelis drastiškai mažina dalyvių skaičių savanoriškoje pensijų kaupimo sistemoje. Esu įsitikinęs, kad ir Lietuvoje tai neišvengiamai mažintų II pakopos aprėptį ir prisidėtų prie visos sistemos silpninimo.

Leidimas išsiimti lėšas – trumparegiškas

Kitas siūlymas – leisti stabdyti kaupimą II pakopoje, leidžiant atsiimti joje jau sukauptas lėšas. Šis sprendimas atrodo patrauklus, žvelgiant iš trumpalaikės gyventojų finansinės naudos perspektyvos, tačiau prieštarauja pačiai kaupimo pensijai logikai. Kitaip tariant – jis skatina elgtis impulsyviai, priimti emocijomis grįstus sprendimus, o ne atsakingai planuoti savo ateitį. Finansinis neraštingumas Lietuvoje vis dar yra opi problema, todėl įstatymų leidėjų pareiga – padėti žmonėms kaupti ilgalaikį rezervą, o ne skatinti jį iššvaistyti, pasitaikius pirmai progai.

Lietuvos socialinių mokslų centro ekspertų nuomone, didinti II pakopos fonduose sukauptų finansinių išteklių panaudojimo (išsiėmimo) galimybes neabejotinai yra tikslinga, tačiau tokie veiksmai turi būti išimtiniai ir labai aiškiai apibrėžti – pavyzdžiui, rimtos apdraustojo asmens ligos atveju. Konkrečių ligų sąrašas turi būti aiškiai suformuluotas ir suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija.

Labiausiai nukentės mažiausias pajamas gaunantys gyventojai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) naujausioje ataskaitoje aiškiai įvardijama, kad viena svarbiausių tvarios pensijų sistemos sąlygų – stabilus ir nuoseklus kaupimas bei ribotos galimybės naudoti sukauptas lėšas iki pensinio amžiaus.

Dabar Lietuvoje siūlomi pakeitimai yra priešingi šiai krypčiai: jie skatina impulsyvų elgesį, mažina žmonių pasitikėjimą pensijų sistema ir kartu silpnina pensijų fondų galimybes bei suinteresuotumą investuoti ilgalaikėje perspektyvoje. Dėl galimo masinio išėjimo ar lėšų išsiėmimo fondų valdytojai turės mažinti riziką ir investuoti labiau konservatyviai. Tai reiškia mažesnę grąžą ir II pakopoje liksiantiems dalyviams, t. y., mažesnes būsimas pensijas iš šio šaltinio.

Dauguma šių siūlymų labiausiai paveiks mažiausias pajamas gaunančius gyventojus, kurie ir taip susiduria su didele senatvės skurdo rizika. Jei šiandien jiems bus suteikta galimybė stabdyti kaupimą ar išsiimti dalį sukauptų pinigų, labai tikėtina, kad jie tuo pasinaudos – o tai reiškia, kad po 20–30 metų jų pajamos pensijoje bus dar mažesnės. Ar tikrai tai yra valstybės, deklaruojančios socialinį teisingumą, tikslas?

Dar vienas probleminis aspektas – siūlomas investicinės grąžos pervedimas į „Sodros“ sistemą tiems, kurie nutraukia kaupimą. Trumpuoju laikotarpiu tai gal ir sustiprintų „Sodros“ pajamas, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai tiesiog didintų jos įsipareigojimus. Demografinės tendencijos rodo, kad po keliolikos metų „Sodros“ biudžetui teks atlaikyti itin stiprų spaudimą: gyventojų senėjimas, mažėjantis dirbančiųjų skaičius ir augantis pensininkų skaičius bus didžiulis iššūkis. Tokiu metu mes turėtume stiprinti alternatyvius senatvės pajamų šaltinius, o ne juos ardyti.

Pensijų sistema – ne vienos politinės kadencijos projektas

Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomų pakeitimų visuma rodo, kad pensijų sistema vertinama per trumpalaikės naudos prizmę, pamirštant, jog pensijų reforma – tai ne vienos kadencijos projektas. Pensijų sistemos poveikis matuojamas dešimtmečiais, todėl reikia sprendimų, kurie būtų pamatuoti, pagrįsti duomenimis ir atitiktų tarptautines praktikas.

Mūsų pareiga – sukurti tokią pensijų sistemą, kuri užtikrintų orią senatvę ir leistų kiekvienam žmogui jaustis saugiai, žvelgiant į ateitį. Iš kitos pusės, būtina užtikrinti ir taikomų priemonių efektyvumą, patrauklumą gyventojams bei tinkamą administravimą. Deja, kai kurie dabar siūlomi pensijų sistemos pakeitimai šios vizijos tikrai nepriartina.

„Idea Prima“ informacija