Ashburn +35,0 °C Dangus giedras
Antradienis, 16 Lie 2024
Ashburn +35,0 °C Dangus giedras
Antradienis, 16 Lie 2024

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Brangiausias Lietuvos paukštelis dar pabrango! Žemdirbių skėtinė organizacija ragina Simoną Gentvilą atiduoti kėdę

2024/07/05


Aplinkos ministras Simonas Gentvilas paskyrė papildomą finansavimą ūkininkų kritikuojamam projektui „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“, kurį įgyvendina nevyriausybinė save vadinanti aplinkosaugos organizacija Baltijos aplinkos forumas (BAF). Žemdirbiams tai panašu į cinišką sprendimą, turint omenyje, kad ką tik iš visur buvo krapštomi pinigai į Valstybės gynybos fondą, o Aplinkos ministerija (AM) atkirto, kad aplinkosauginiai projektai, jų tęstinumas ir sukuriama pridėtinė vertė – neginčijami. Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus ir paragino aplinkos ministrą atsistatydinti.

Atsižvelgė į BAF prašymą

Pagal aplinkos ministro 2024 m. birželio 27 d. pasirašytą įsakymą, Lietuvos brangiausiam paukšteliui saugoti papildomai teks 27 342 Eur bendrojo finansavimo lėšų. Iš viso projektui „Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje“, kurį BAF įgyvendina nuo 2016 m., skirta per 4 mln. Eur, iš kurių 3 072 778 Eur – Europos Sąjungos (ES) aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) lėšos, o AM indėlis iš mokesčių mokėtojų pinigų padidėjo nuo 736 000 iki 763 342 Eur.

BAF plačiai garsino savo projektą, o meldinės nendrinukės jauniklių pervežimą iš Baltarusijos į Lietuvą pavadino unikaliu veiksmu, kurio pasaulyje dar niekas nebuvo įgyvendinęs. 2018–2019 m. vyko pirmoji pasaulyje šio giesmininko translokacija, paprasčiau tariant, perkėlimas. Kaip skelbia BAF, per dvejus metus 100 jauniklių iš didžiausios šių paukščių populiacijos pasaulyje – Zvaniec pelkės Baltarusijoje – buvo perkelti į Žuvinto biosferos rezervatą Lietuvoje.

Projektas turėjo būti baigtas įgyvendinti 2023-iaisiais, tačiau pratęstas dar 3 metams – iki 2026-ųjų. Pernai „Ūkininko patarėjas“ domėjosi, kaip įsisavinami šiam retam ir brangiam giesmininkui išsaugoti skirti milijonai ir kokie yra projekto rezultatai.

Tuokart BAF direktorius Žymantas Morkvėnas redakcijai teigė, kad pratęsiant projektą papildomų lėšų skirta nebuvo.

„Baltarusijai įsitraukus į karą Ukrainoje, projekto veiklos Baltarusijoje buvo sustabdytos. Nepanaudotos lėšos veikloms šioje šalyje buvo perskirstytos gamtosaugos priemonėms įgyvendinti ES, konkrečiai – Lenkijoje ir Vokietijoje. Projekto pratęsimo veiklos daugiausia susijusios su meldinių nendrinukių perkėlimo programos Lenkijos ir Vokietijos pasienyje įgyvendinimu. Čia mums talkina Lenkijos ir Vokietijos kolegos“, – tąkart redakcijai aiškino BAF vadovas.

Pasak jo, 2023 m. iš Bebros (Biebžos) nacionalinio parko, esančio rytinėje Lenkijos dalyje, 56 paukščiai buvo pervežti į Rozvarovo žemapelkes, esančias vakarinėje Lenkijos dalyje, pasienyje su Vokietija.

O štai 2024 m. atsirado papildomas finansavimas iš Lietuvos biudžeto. „Vykdydamas Bendrojo finansavimo lėšų skyrimo ES aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) projektams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. D1-542 „Dėl Bendrojo finansavimo lėšų skyrimo Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) projektams tvarkos aprašo patvirtinimo“, 38 punktą ir atsižvelgdamas į viešosios įstaigos BAF 2024 m. gegužės 14 d. raštu Nr. BEF-4-2279 „Prašymas dėl bendrojo finansavimo lėšų padidinimo projektui „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“ (LIFEMagniDucatusAcrola) Nr. LIFE15 NAT/LT/001024“ pateiktą informaciją, skiriu papildomą finansavimą viešosios įstaigos BAF projektui „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“ iki 27 342 Eur“, – rašoma aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakyme.

Aplinkos ministrą paragino palikti postą

Po tokio aplinkos ministro sprendimo LŽŪT Lietuvos Prezidentui, Premjerei, Seimo Pirmininkei ir Seimo frakcijoms išsiuntė pareiškimą, kuriame nurodo, kad žemdirbiai jau ne kartą bando atkreipti dėmesį į abejotinos vertės projektus, tokius kaip melioracijos griovių niokojimas užverčiant akmenimis, kelmais, šakomis, tam skirta 10 mln. Eur, pelkininkystės plėtra – 20 mln. Eur, įvairūs meldinės nendrinukės projektai, kuriems skirta 7 mln. Eur.

„Vienas meldinės nendrinukės paukštelis kainavo apie 50 tūkst. Eur, o vėliau paaiškėjo, kad paukštelių nepadaugėjo. Beje, paukšteliai pirkti iš nedraugiškos valstybės – Baltarusijos. Labai svarbi aplinkybė, kad Gamtos tyrimų centras (GTC) AM nerekomendavo vykdyti meldinės nendrinukės perkėlimo į Lietuvą projekto, nes tai yra arealo pakraštys, o Baltarusijoje, iš kur perkeliami šie paukšteliai, jų ir taip mažėja. Deja, mokslo išvados nebuvo svarbios AM, kuriai tuo metu vadovavo Kęstutis Navickas. Akivaizdu, kad pastarajai ministerijai nebuvo svarbi mokslininkų išvada, gal todėl, kad projektą įgyvendina BAF, kuriame dominuoja K. Navicko bičiuliai. Beje, ir pats K. Navickas jame dirbo ir turėjo dalininko teisių, kurių atsisakė 4 metų kadencijos laikotarpiui“, – teigiama skėtinės žemdirbių organizacijos pareiškime, kurį pasirašė LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas.

LŽŪT pabrėžė, kad tuo metu, kai visi dar diskutavo apie naujų mokesčių, atsiradusių dėl Gynybos fondo, poveikį ir bandė atsitokėti po to, kas įvyko ir kas laukia visuomenės, birželio 27 d. aplinkos ministras S. Gentvilas ciniškai pasirašė įsakymą Nr. D1-216, kuriuo prie 736 tūkst. Eur nacionalinio biudžeto lėšų papildomai skiriama dar 27 342 Eur išskirtinai vienos įmonės – BAF – projektui „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“.

„Minėti pavyzdžiai rodo, kad gyventojai bus priversti mokėti didesnius mokesčius, susitelkti dėl didesnio gynybos finansavimo, o ministrai gali visiškai neatsakingai švaistyti surinktus mokesčius. O, pavyzdžiui, pienininkystės ūkiai jau daugiau kaip 1,5 m. patiria sunkumus ir negali išlipti iš krizės, užsidaro, nesulaukdami pagalbos iš Vyriausybės. Tuo pat metu lėšos švaistomos beverčiams projektams, prisidengiant neva rūpinimusi gamta“, – akcentavo LŽŪT.

Žemdirbių skėtinė organizacija paragino aplinkos ministrą prisiimti atsakomybę ir palikti postą: „Mes, LŽŪT nariai, manome, kad šis momentas turės istorinę reikšmę ateityje, kadangi labai sudėtingą ir atsakingą laikotarpį gyvename. Todėl raginame LR Vyriausybę imtis kuo greičiau ryžtingų veiksmų ir kuo greičiau stabdyti visų beverčių projektų, kurie naudingi tik jų įgyvendintojams, bet kokį finansavimą, šių projektų lėšas nukreipti gynybos finansavimui ar mobilumo paketui. Visus politikus raginame pademonstruoti politinę lyderystę ir savo šalies patriotiškumą, organizuojant papildomą gynybos finansavimą, valstybės egzistencinių pagrindų stiprinimą, užkardant lėšų švaistymą.“

Priminė mokslininkų perspėjimą

Visuomeninio judėjimo „Už gamtą“ steigėjas ir vadovas, gamtos mokslų daktaras Tomas Kovėra neslėpė nuostabos dėl pabrangusio meldinių nendrinukių saugojimo. Kartu jis redakcijai užsiminė apie šio giesmininko apsaugos projekto rezultatus: „Kiek žinome iš viešosios erdvės ir sprendžiant iš meldinės nendrinukės populiacijos dinamikos, tai naudos nesimato, nes šių paukščių ne tik nepadaugėjo, bet netgi sumažėjo. BAF atstovai patys tai deklaruoja, tokiu atveju galima būtų daryti išvadą, kad toks projektas gali būti net žalingas. Vadinasi, galime įsitikinti, kad mokslas buvo teisus, juk GTC pačioje pradžioje rašė, kad projektas yra netikslingas. Reikėjo reguliuoti plėšrūnus, o ne kištis į paukščių populiaciją.“

ŪP jau rašė, kaip 2018 m. GTC AM ir BAF išsiuntė pastabas dėl meldinės nendrinukės perkėlimo programos, kur mokslininkai perspėjo, kad bet kokios manipuliacijos su šia rūšimi turi būti atliekamos itin atsakingai ir užtikrinant minimalų neigiamą poveikį tiek perkeliamiems individams, tiek visai rūšies populiacijai. Mokslininkai perspėjo, kad visos rūšies apsaugos prasme ženklaus jauniklių skaičiaus perkėlimas iš jau ir dabar mažėjančio populiacijos branduolio Baltarusijoje į dėl iki galo nežinomų priežasčių merdintį rūšies populiacijos fragmentą rūšies paplitimo periferijoje Žuvinto biosferos rezervate, tikintis tokiu būdu padidinti perinčių individų gausumą Žuvinte, yra mažai pagrįstas.

„Jei, kaip teigiama programoje, Žuvinto biosferos poligone atkurti daugiau nei 200 ha buveinių išties yra tinkami meldinių nendrinukių perėjimui, po buveinių atkūrimo ir be intervencijos turėtų būti stebimas populiacijos palaipsnis augimas, nes teritorijoje rūšis nors ir negausiai, bet peri. Tačiau populiacijos augimas rūšies paplitimo periferijoje, ir dar jai esant stipriai fragmentuotai, tikėtinas tik gerėjant bendrai rūšies populiacijos būklei. Žinoma, šiuos dėsningumus gali pakoreguoti kiti globalūs procesai, pavyzdžiui, rūšių paplitimo arealų kaita globalios klimato kaitos poveikyje“, – pastebima tuomečio GTC vadovo Vinco Būdos pasirašytame rašte.

GTC programoje pasigedo ir detalesnio pagrindimo, kokiais kriterijais remiantis nustatyta, kad Žuvinto biosferos poligone atkurtos buveinės išties yra tinkamos meldinės nendrinukės populiacijai atsikurti. Siūlyta pirma eksperimentuoti su mažiau reta, bet gimininga rūšimi, pavyzdžiui, ežerine nendrinuke.

T. Kovėra akcentavo, kad dėl meldinės nendrinukės projekto rekomendacijas pateikė ne kokie nors gamtininkai mėgėjai, o pagrindinė gamtos tyrimų organizacija – valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kuriame vykdomi gamtos mokslų srities moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Tačiau lėšas iš biudžeto skyrusi AM į tai nereagavo.

Tomas Kovėra
Gamtininkas dr. Tomas Kovėra pastebėjo, kad kišimasis į gamtą, nors  mokslas perspėja dėl galimų pasekmių, nieko gero nežada.

Pažėrė idėjų žemdirbiams

Visuomenininkas T. Kovėra teigė pastebintis prastas tendencijas valstybėje, kai mėgėjai ima nustelbti mokslo ir profesionalų žodį. „Ir aplinkosaugoje yra labai daug neraštingumo, ir tai jokia paslaptis. Tą žinomo asmens ištartą sparnuotą frazę, kad žemės ūkis – ne raketų mokslas, matyt, ironizuojant galima būtų pritaikyti ir aplinkosaugai bei gamtosaugai. Tuos saugotojus aš vadinu gamtiniais beraščiais arba gamtiniais fanatikais“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

T. Kovėra sakė suprantantis ūkininkų pasipiktinimą dėl mokesčių mokėtojų pinigais remiamų aplinkosauginių projektų, kuriuos įgyvendina pievų ekosistemų, pelkių atkūrėjai ir paukštelių saugotojai. Humoro nestokojantis gamtininkas žemdirbiams siūlo nesnausti ir patiems įsitraukti į viešųjų įstaigų ar koalicijų steigimą. „Tegu įkuria, pavyzdžiui, runkelių mylėtojų draugiją ar auksinės varpos sąjungą. Arba dar geriau būtų įsteigti žemės ūkio apsaugos koaliciją, juk tarp žemdirbių yra mokslo daktarų, pats prisidėčiau, kaip visuomenininkas, dar pasikviestume keletą mokslo daktarų ir turėtume „kiečiausią“ koaliciją Baltijos šalyse“, – šypsojosi gamtininkas.

Jo manymu, kišimasis į gamtą, nors mokslas perspėja dėl pasekmių, nieko gero nežada. „Štai pas mane atskrenda juodasis gandras, kukutis, praskrenda sakalas keleivis, raudonkojis sakalas... Tai ar čia rezervatą turiu skelbti? Paukštis laisvas skraidyti, tik jam nereikia trukdyti, kaip antai, atiminėti jauniklius vienoje šalyje ir vežti juos į kitą“, – samprotavo T. Kovėra.

MELDINES NENDRINUKES
Meldinių nendrinukių populiacijos dinamika Lietuvoje. Šaltinis: www.meldine.lt.

Padidėjo paslaugų vertė

AM Strateginio valdymo ir investicijų departamento ES investicinių priemonių įgyvendinimo skyriaus patarėja Sigita Alčauskienė ŪP informavo, kad LIFE programą tiesiogiai administruoja Europos Komisija (EK). Ji vykdo projektų, finansuotinų pagal ES aplinkos ir klimato politikos programą LIFE, atranką bei priima sprendimus dėl jų finansavimo ES lėšomis. Dėl finansavimo varžosi visų ES šalių projektai. EK, remdamasi LIFE Reglamentu, paprastai skiria iki 60 proc.  tinkamų projekto išlaidų dydžio subsidiją. Likusią dalį turi padengti pats pareiškėjas. AM, įvertinusi projekto atitiktį sektoriaus prioritetams, pagal iš anksto nustatytą procedūrą jos pritartų ir EK atrinktų projektų pareiškėjams Lietuvos biudžeto lėšomis padeda dengti dalį jų nuosavo indėlio – iki 35 proc. tinkamų projekto išlaidų.

Ji pabrėžė, kad galutinis sprendimas skirti bendrojo finansavimo (biudžeto) lėšas yra priimamas ir galutinis lėšų dydis patvirtinamas tik tuomet, kai EK atlieka LIFE projektų vertinimą ir pakviečia pareiškėjus pasirašyti sutartį tarp EK ir pareiškėjo dėl atitinkamo LIFE projekto įgyvendinimo.

„EK 2024-ųjų sausio 27 d. patvirtino jau sėkmingai įgyvendinamo projekto „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje“ veiklų bei biudžeto perplanavimą ir pratęsimą 3-jiems metams iki 2026-ųjų sausio 31 d. Remiantis aplinkos ministro patvirtintu Bendrojo finansavimo lėšų skyrimo Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) projektams tvarka, pareiškėjui prašant ir vertinant EK pratęsimą, projektui buvo skirtas papildomas finansavimas iš bendrojo finansavimo lėšų. Jis sudarė 23,08 proc. ir yra proporcingas padidėjusiai Lietuvoje įgyvendinamų paslaugų vertei“, – aiškino AM atstovė. Ji nurodė, kad dėl konkrečių veiklų, kurioms įgyvendinti yra numatytas finansavimas, reikėtų kreiptis į projekto koordinatorių – BAF.

Akcentavo projekto pasiekimus

ŪP redakcija AM teiravosi, ar, skiriant papildomas lėšas projektui, buvo įvertinta tai, kad projekto rezultatai, sprendžiant iš meldinės nendrinukės populiacijos dinamikos, nėra jau tokie džiuginantys?

„Projektas įgyvendinamas nuo 2016 m. birželio mėn. ir yra orientuotas į globaliai nykstančios meldinės nendrinukės apsaugą, kuri yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šis paukštis peri tik 4 šalyse: Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, o per pastaruosius 100 metų jų skaičius sumažėjo 95 proc. Be žmogaus įsikišimo ši rūšis išnyktų negrįžtamai. Be to, atkuriant buveines nendrinukei, sukuriamos palankios sąlygos ir kitoms retoms rūšims – orchidėjoms, stulgiams, geltongalvėms kielėms, balinėms pelėdoms ir kt.

Mūsų žiniomis, šis gamtosauginis projektas itin gerai vertinamas tiek Lietuvos, tiek Europos gamtosaugos ekspertų. Dėl savo pasiekimų šis projektas net du kartus pateko tarp tarptautinio „Natura 2000“ konkurso, organizuoto EK, finalininkų“, – redakcijai atsimušinėdama argumentavo S. Alčauskienė. Ji pridūrė, kad projekto įgyvendinimui yra suburta ir aktyviai veikia tarptautinė mokslininkų patariamoji taryba. Anot AM atstovės, į jos sudėtį įeina labiausiai patyrę pelkininkystės ir gamtosaugos ekspertai iš Kembridžo, Greisfvaldo ir kitų mokslo įstaigų organizacijų, šioje taryboje taip pat atstovaujamas ir GTC.

AM Strateginio valdymo ir investicijų departamento ES investicinių priemonių įgyvendinimo skyriaus patarėja pakomentavo ir žemdirbių atstovų pastebėjimą, kad gana nelengvai ieškota pinigų krašto apsaugai, o čia, panašu, lengva ranka skirta papildomai lėšų plačiai kritikuojamam meldinės nendrinukės projektui. „Aplinkosauginiai projektai, jų tęstinumas ir sukuriama pridėtinė vertė yra neginčijami, ir jie atspindi AM veiklos viziją – kurti darnią aplinką mums ir ateities kartoms“, – visažiniškai akcentavo S. Alčauskienė.

BAF nusprendė, kokia žiniasklaida yra etiška

ŪP redakcija prašė ir BAF paaiškinti, kodėl prireikė papildomo finansavimo, ar atsirado netikėtų išlaidų, kokios veiklos bus vykdomos pagal pratęstą projektą ir kiek tam bus išleista lėšų? Atsakymas buvo trumpas – BAF nurodė, kad minimam projektui bendro finansavimo lėšos yra paskirtos remiantis aplinkos ministro patvirtintu Bendrojo finansavimo lėšų skyrimo Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) projektams tvarkos aprašu.

BAF direktoriaus pavaduotoja ir komunikacijos eksperte save įvardijusi Rita Grinienė taip pat pridūrė, kodėl redakcijai nenorima teikti platesnio komentaro. „Mes vertiname žurnalistų misiją informuoti ir šviesti visuomenę, todėl pagal galimybes stengiames bendradarbiauti. Tačiau tą darome su žiniasklaida, gerbiančia etikos principus. Deja, jūsų redakcijos skelbtuose straipsniuose skleidėte melą, tendencingai ir nepagrįstai šmeižėte gamtosauginę veiklą. Dėl melo mūsų organziacijos atžvilgiu tyrimą atlieka Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Kol tyrimas nebaigtas, teikti platesnius komentarus jūsų redakcijai nematome galimybės“, – kritiškus ir didelį rezonansą žemdirbių visuomenėje turėjusius ŪP straipsnius įvertino BAF atstovė.

Algimantas Šindeikis
Advokatas dr. Algimantas Šindeikis: „Visuomenė turi teisę gauti išsamią, visapusišką ir kritišką informaciją apie tai, kaip yra naudojamos mokesčių mokėtojų lėšos.“

Primename, kad praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje ŪP paskelbė straipsnių ciklą apie meldinės nendrinukės apsaugos projektą bei jo rezultatus ir apie pelkėse verdančią tikrą peklą. Po šių žurnalistinių tyrimų BAF kreipėsi į redakciją bei į Visuomenės informavimo ir etikos komisiją (VIEK), reikalaudamas paneigti ŪP kalbintų pašnekovų nuomones. Tąkart VIEK atmetė Ž. Morkvėno ir jo kompanjonų pretenzijas, o situaciją komentavęs advokatas dr. Algimantas Šindeikis pabrėžė, kad žurnalistų ir visuomenės informavimo priemonių teisė rinkti, gauti ir skleisti informaciją yra įtvirtinta LR Konstitucijos 25 straipsnyje ir ta teisė yra ypač reikšminga visuomenei. Visuomenė turi teisę gauti išsamią, visapusišką ir kritišką informaciją apie tai, kaip yra naudojamos mokesčių mokėtojų lėšos.

 

Algimanto SNARSKIO piešinys

Redakcijos nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis