Laiške Europos Komisijai (EK) Brazilijos vyriausybė teigė, kad įstatymas, draudžiantis importuoti produkciją, susijusią su pasaulio miškų naikinimu, gali paveikti beveik trečdalį Brazilijos eksporto į ES.
Įstatymas
Europos Parlamente (EP) toks įstatymas buvo priimtas dar 2022 m. ir įsigaliojo praėjusių metų birželį, tačiau įmonėms buvo suteikta teisė dar 18 mėnesių prisitaikyti prie naujų rinkos aplinkybių. Įstatymas taikomas sojai, jautienai, palmių aliejui, kavai, kakavai, gumai, medienai ir įvairiems gaminiams, įskaitant odą bei baldus.
Tuo metu EP 453 balsais (53 parlamentarai balsavo prieš) uždraudė Europos Sąjungoje prekiauti produktais, kilusiais iš iškirstų miškų bet kurioje planetos dalyje. Be to, teisės akte yra numatytas įpareigojimas įmonėms tikrinti, ar prekės gaminamos laikantis tarptautinių žmogaus teisių nuostatų ir ar gerbiamos čiabuvių teisės. Gamyboje taip pat turi būti laikomasi kilmės šalies teisės aktų, o Brazilijos atveju esą tyrimai rodo, jog daugiau nei 90 proc. produkcijos gaminama nelegaliai.
Įdomu ir tai, jog priešingai, nei prašė Brazilijos vyriausybė, įstatyme neskiriama teisėtai ar neteisėtai vykdomas miškų kirtimas. Tai neleidžia keisti nacionalinių teisės aktų, kurie galėtų sušvelninti apsaugos taisykles, pvz., išplečiant plotus, kuriuose galima teisėtai kirsti miškus. Šalyje taip pat yra didžiuliai žemės plotai, kurie jau buvo iškirsti iki ES teisės akto priėmimo ir kuriuose dabartinę žemės ūkio produkciją būtų galima padidinti 3 ar 4 kartais, nenukertant nė vieno medžio.
Skundas
„Brazilija yra viena iš pagrindinių tiekėjų į ES daugumos produktų, kuriems taikomas šis teisės aktas, apimantis daugiau nei 30 proc. mūsų eksporto į Bendrijos bloką“, – teigiama žemės ūkio ir užsienio reikalų ministrų pasirašytame laiške.
„Siekdami išvengti poveikio mūsų prekybiniams santykiams, prašome, kad ES 2024 metų pabaigoje neįgyvendintų EUDR (ES Reglamentas dėl miškų kirtimo) ir skubiai persvarstytų savo požiūrį šiuo klausimu“, – rašo ministrai.
Remiantis Plėtros, pramonės ir užsienio prekybos ministerijos duomenimis, Brazilijos šių produktų eksportas 2023 m. siekė 46,3 milijardo dolerių. Vyriausybė skaičiuoja, kad EUDR gali turėti įtakos maždaug 15 mlrd. dolerių eksportui.
„Manome, kad EUDR yra vienašalė ir baudžiamoji priemonė, kuri nepaiso nacionalinių įstatymų dėl kovos su miškų naikinimu“, – skundžiamasi laiške ir priduriama, kad Europos įstatymas diskriminuoja šalis, turinčias miškų išteklių ir padidina išlaidas gamintojams bei eksportuotojams.
Derybos stringa
EUDR smarkiai apsunkina ES derybas dėl prekybos su Brazilija ir jos partneriais Pietų Amerikos Mercosur bloke.
Tačiau dar praėjusią savaitę Brazilijoje susitikę ES ir Pietų Amerikos derybininkai teigė, kad padarė „didelę pažangą“ sprendžiant ginčytinus klausimus, kurie stabdo ilgai lauktą ES ir Mercosur susitarimą. Panašu, jog po šio laiško apie derybų pažangą jau nebus kalbama.
Nors laisvosios prekybos susitarimas yra atskirtas nuo EUDR, Brazilijos pareigūnai nerimauja, kad įstatymu gali būti pasinaudota, siekiant sumažinti jų šalies žemės ūkio produktų kvotą į ES, ir ketina siekti tam tikros kompensacijos, jei Europos įstatymas bus įgyvendintas.
Parengė Ričardas Čekutis