Britai susiduria su žemės ūkio darbuotojų deficitu

Gyvulių augintojas, melžėjas, sandėlininkas, pienvežio vairuotojas – darbo portaluose Jungtinėje Karalystėje gausu užklausų visoje tiekimo grandinėje, skelbia Vokietijos žiniasklaida. Visur reikia žmonių, kurie dirbtų ūkiuose ar parduotuvėse. Darbuotojų trūkumą galima pajusti net prekybos centre.

Krizė pieno pramonėje

Didžiausia JK pieno įmonė „Arla Foods“ nesniai apklausė 472 pieno sektoriaus darbuotojus apie dirbančiųjų trūkumą ir pareiškė, kad reikia daugiau vyriausybės paramos.

Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių JK pieno gamintojų (56 proc.) teigia, kad surasti darbuotojų yra sunkiau, nei bet kada anksčiau, o 86 proc. ūkininkų, turinčių laisvų darbo vietų, teigia, kad turėjo labai mažai kandidatų, turinčių reikiamų įgūdžių, arba jų visai nebuvo.

Nustatyta, kad ūkininkai vidutiniškai moka savo darbuotojams 27 proc. daugiau, nei 2019 m. pabaigoje, t. y. prieš pandemiją ir laisvo žmonių judėjimo iš ES pabaigą. Žinoma, dėl to didėja vartotojų išlaidos.

Vienas iš dvylikos ūkininkų (8,5 proc.) teigia, kad reaguoja į šį faktorių mažindamas gamybą. Žvelgiant į ateitį, 16 proc. jų teigia, kad jeigu nebus pokyčių, tai svarstys atsisakyti ūkininkavimo apskritai.

„Arla Foods“ generalinis direktorius Basas Padbergas komentuoja: „Mūsų ūkininkai jau kurį laiką mums sakė, kad jie susiduria su tikrais iššūkiais dėl darbo rinkos padėties. Šie nauji duomenys patvirtina jų susirūpinimą ir galimą poveikį maisto kainoms ir aprūpinimo maistu saugumui. Jei norime, kad mūsų ūkininkai ir toliau tiektų maistą ant stalo milijonams namų visoje šalyje, jiems reikia pagalbos. Raginame vyriausybę ir pramonę dirbti kartu, kad žmonės domėtųsi įsitraukimu į mūsų sektorių, o tada suteiktų jiems įgūdžių ir įrangos, reikalingų visapusiškam produktyvumui“.

Fran Ball, „Arla Foods“ gamybos viceprezidentas, priduria: „Iššūkiai, įdarbinant tinkamos kvalifikacijos žmones į maisto tiekimo grandinę, tampa vis didesni. Tobulėjant technologijoms ir automatizavimui, turėtume dirbti efektyviau, tačiau mums vis tiek reikia tinkamų žmonių, turinčių reikiamų įgūdžių, jei ateityje norime turėti kvalifikuotą darbo jėgą“.

Prašo pagalbos

Pasak bendrovės vadovų, visoje maisto tiekimo grandinėje didžiausi iššūkiai yra pritraukti kvalifikuotus žmones, turinčius reikiamų įgūdžių šiuolaikinėje gamybos aplinkoje, taip pat pritraukti daugiau moterų ir jaunesnių žmonių į pramonę. Technologijų pažanga, ieškant darbuotojų, turinčių įgūdžių  ir patirties automatizavimo srityje, taip pat yra vis didesnė problema.

Todėl „Arla Foods“ pateikė vyriausybei prašymų sąrašą, įskaitant dokumentų tvarkymo supaprastinimą, ūkininkų administravimo sumažinimą, pagalbą skatinant maisto ir ūkininkavimo sektorių, darbo įgūdžių ugdymo ir naujausių kvalifikacijų įgijimo rėmimą ir investicijų į technologijas spartinimą, siekiant diegti automatizuotus ūkius.

Be to, „Arla Foods“ prašo vyriausybės paspartinti sveikintinus pameistrystės mokesčio pakeitimus, kad pinigai būtų lengviau naudojami kolegų kvalifikacijos kėlimui ir mokymui. Norint paskatinti mokinius apsvarstyti galimybę dirbti gamybos, inžinerijos ir maisto srityse, reikia reformuoti karjeros mokymus mokyklose ir apskritai visą mokymo procesą.

Ūkininkas Davidas Christensenas komentuoja: „Visos šalies ūkininkams tai kelia problemų jau keletą metų ir ji vis blogėja. Mums reikia, kad mokyklos, tėvai ir karjeros patarėjai pripažintų darbo maisto ir žemės ūkio sektoriuje naudą ir pasidalintų šia patirtimi su jaunimu. Nes galų gale, būtent šie žmonės gali užtikrinti maisto ir žemės ūkio sektoriaus klestėjimą, kuris maitina tautą ir prisideda prie mūsų ekonomikos augimo“.

„Arla Foods“ yra trečia pagal dydį JK maisto įmonė ir didžiausia pieno produktų įmonė. Šiam kooperatyvui priklauso daugiau nei 2 000 JK ūkininkų.

Žmonių trūksta visur

Darbo jėgos trūksta ne tik pieno pramonėje. Pavyzdžiui, vaisių augintojai taip pat neberanda pakankamai darbuotojų. Didžiosios Britanijos darbo rinka po „Brexit“ nebuvo papildyta naujomis jėgomis. Darbas žemės ūkyje su ilgomis darbo valandomis įvairiomis oro sąlygomis nėra darbo ieškančių žmonių prioritetų sąrašo viršūnėje.

Pavasarį JK Vyriausybė paskelbė, kad vizų programą žemės ūkio darbuotojams išlaikys iki 2029 m. 2025 m. sezoniniams darbuotojams bus suteikta 45 000 vizų, tiek pat, kiek ir 2024 m. Derliaus nuėmimo darbuotojams bus skirta 43 000 vizų, o paukštininkystės sektoriuje – 2 000 vizų.

Lyg darbo jėgos trūkumo būtų maža, ūkininkus baudžia ir prastos oro sąlygos; Iš pradžių buvo sausros metai, vėliau daugelyje vietovių lijo per daug.

Vasarą naujoji leiboristų vyriausybė paskelbė apie savo įsipareigojimą žemės ūkiui, pirmenybę teikiant maisto saugumui. Pastaraisiais metais JK ne kartą skambėjo įspėjimai apie pavojų maisto tiekimui, o vartotojai ne kartą atsidūrė prieš tuščias prekybos centrų lentynas.

Parengė Ričardas Čekutis