Briuselio nubrėžtu žaliuoju kursu žygiuos ir bendruomenės

Su naujais lūkesčiais į naująją finansinę perspektyvą žvelgia ne tik žemdirbiai, bet ir bendruomenės. Joms teks verstis su šiek tiek mažesniu pinigų krepšeliu ir labiau orientuotis į žaliąjį kursą.

Gaivintų sielių kelią

Vietos veikos grupių (VVG) lyderiai tikina, kad idėjų žengiant nauju kursu nepritrūks. Žaliųjų projektų yra ir dabar. Utenos regiono VVG pirmininkė Jolita Umbrasienė su užsidegimu kviečia prisijungti prie iniciatyvos atgaivinti Didįjį sielių kelią.

 Kadaise Žeimenos ir Šventosios upių baseinais sieliai būdavo plukdomi iki Kuršių marių, ten parduodami. Originalaus projekto sumanytojos – gretimų seniūnijų bendruomenės „Užpalėnų krivūlė“ ir „Vyžuona“ – įsitikino, kad upių keliu sieliais iki Baltijos jūros galima nukakti per 1–1,5 mėn. (baidarėmis – per 2 savaites.). Pasak J. Umbrasienės, projektas yra vertas plėtoti, jis ypač įdomus jaunimui, nes suteikia unikalios patirties, o plukdyti sielius yra menas.

Įgyvendino naują projektą 

Kaišiadorių VVG pasiekė net tarptautinius vandenis – kartu su Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos kolegomis įgyvendino bendrą kūrybinį edukacinį atsinaujinančios energijos srities projektą. Kaišiadoriškiai mokėsi gaminti skirtingų tipų saulės kolektorius, o moksleiviai buvo kviečiami kurti veikiančius vėjo jėgainių mini modelius, surengtos savadarbių saulės energija varomų automobiliukų lenktynės.

Ši VVG yra parėmusi ne vieną atsinaujinančios energijos ir jos plėtros rajone projektą. Kalvių kaime paplūdimio aikštelę apšvietė saulės energijos šviesa. Saulės kolektoriai įrengti Stasiūnuose ir Anglininkuose, o Darsūniškio bendruomenės namuose atsirado inovatyvus biokatilas. Šiame projektų spektre – ir žaliasis verslas. Pasak administratorės Auksės Lebeckienės, tikimasi, kad įmonė pradės veikti jau šią vasarą – laukiama, kol atvyks inovatyvi gamybinė linija. Joje iš perdirbto plastiko ir smėlio bus gaminamos šaligatvio plytelės, borteliai.

Finansavimas – jautri tema

Aplinkos ministro Simono Gentvilo iniciatyva įvyko jau kelios viešos diskusijos su VVG lyderiais – visuomenės dalimi, kuri, jo žodžiais, yra išskirtinai aktyvi. LEADER programai pagal žaliąjį kursą skirta diskusija, kurią moderavo ministro patarėja Reda Kneizevičienė, sulaukė didelio susidomėjimo. Tokiu viešu dėmesiu regioniniai lyderiai iki šiol turbūt negalėjo pasigirti.

Ministras pristatė daug veiksmų, numatytų Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, kuriame žaliasis kursas yra vienas iš prioritetinių. Minėjo sritis, kur bus reikalingas bendruomenių palaikymas.

Į diskusiją įsitraukė ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai. Mat šiuo metu Lietuvoje veikia 49 VVG tinklas, kuris sieja verslą, vietos savivaldą ir bendruomenes. Palyginti su kitomis šalimis, vertinant finansavimo perspektyvą,  VVG tinklas yra per smulkus. Mažėjant Kaimo plėtros programos (KPP) biudžetui, būtent VVG finansavimas tampa jautria tema. Dėl to bendruomenės nerimauja.

Situacijos nedramatizuoja

ŽŪM Europos Sąjungos (ES) reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė tarp eilučių švelniai pripažino, kad lyderių projektams krepšelis bus mažesnis, tačiau, jos manymu, skųstis nereikėtų. Verta prisiminti, kad finansinės perspektyvos biudžetas ilgai nebuvo aiškus dėl užsitęsusio „Brexito“ proceso, bet rezultatas neblogas. Bendrosios žemės ūkio politikos finansinis krepšelis yra 18 proc. didesnis, palyginti su buvusiu laikotarpiu. Deja, KPP numatytas biudžetas yra 15 proc. mažesnis, o vietos plėtros strategijoms – 5,5 proc. mažesnis. Palyginti su kitomis sritimis, finansavimo kreivė bendruomenių inicijuotiems projektams leisis daug švelniau.

Pereinamuoju laikotarpiu, kuris truks dvejus metus, gyvensime pagal senas taisykles. Naujiems projektams bus naudojamos Europos atsigavimo fondo lėšos. Iš Lietuvai skirtų beveik 140 mln. Eur LEADER numatyta dalis sieks 11,7 mln. Eur. J. Stakėnienė atkreipė dėmesį, kad skiriant paramą iš šio fondo nėra būtinas nacionalinis bendras finansavimas.

Sumanaus kaimo koncepcija

Pasak grupės vadovės, vietos plėtros iniciatyvose turėtų išlikti pagrindiniai elementai, tačiau žaliasis kursas kelia naujų tikslų. Ateina sumaniojo kaimo koncepcija. Vadinasi, turėtų būti , kad turėtų būti diegiami įvairūs skaitmeniniai sprendimai mokymo, socialinės priežiūros, vietos paslaugų ir kitose srityse.

Darnioji vietinė ekonomika, žiedinė ekonomika, tarpininkavimas organizuojant trumpąsias tiekimo grandines – veiklos galimybių daug. „Ar VVG mato save žaliojo kurso kontekste kaip vietinės ekonomikos dalį?“ – J. Stakėnienė teiravosi diskusijos dalyvių, nes apie žalesnę vietos iniciatyvų kryptį iki šiol dar nebuvo plačiau diskutuota.

Pamiršti žemiški dalykai

VVG tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė pastebėjo, kad žaliąja kryptimi galvojančiųjų bei dirbančių yra ir dabar, tokių priemonių bus dar daugiau.

Tinklo vadovė pritarė, kad reikėtų daugiau dirbti sumaniojo kaimo kryptimi, pasitelkus skaitmenizavimą mažinti biurokratizmą, kurti ir skaitmeninį lyderį. K. Švedaitė samprotavo, kad plati veiklos erdvė – bendruomenių, namų ūkių švietimas, tačiau trūksta kalbėjimo apie žemiškus dalykus: maisto švaistymą, rūšiavimą ir pan. Galėtų atsirasti projektinių veiklų, įgyvendinančių trumpąsias tiekimo grandines.

Keičiasi ir politikai, ir pozicijos

Vertinant žaliuosius įsipareigojimus viešosiose diskusijose neretai trūksta racionalesnio žvilgsnio. „Negalime būti tikri, kad žaliasis kursas iki 2030-ųjų nesikeis. Prieš kelerius metus apie jį nekalbėjome. Bet valdžioje esantys politikai keičiasi. Nepaisant to, saviaukla, ekologinis švietimas yra būtini, kiekvienas turėtų sau atsakyti, kiek asmeniškai prisideda prie atliekų susidarymo ir taršos, gamtos išteklių taupymo. Kiek iš mūsų yra pasirinkę žaliąją elektrą, kiek – elektrinį automobilį? Prisijungę prie nuotekų tinklų?“ – retoriškai klausė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Esame gamtos dalis

Tačiau saugomų teritorijų plėtros ambiciją V. Pranckietis vertina kritiškai. Jo pozicija dėl to išlieka nuosekli daugelį metų – reikia skatinti žmogų būti atsakingą, o ne varžyti jį savo kieme, drausti eiti į mišką. Svarbu suprasti ir pripažinti, kad esame gamtos dalis, nuo mūsų priklauso sistemos ateitis.

Politikas siūlo atkreipti dėmesį į dar keletą dalykų. Jo teigimu, Lietuvoje klaidingai pateikiama ekologinių ūkių plėtros ambicija, neteisingai interpretuojamas ang­liškas dokumentas teigiant, kad ekologinė žemdirbystė turi būti išplėsta iki ketvirtadalio visų žemės ūkio naudmenų. Žemės ūkio prioritetas – apsirūpinimas maistu.