Briuselis įpareigojimus švelnina – Lietuva apkrauna naujais

Panašu, kad Briuselis reagavo į žemdirbių protesto balsus, ir Lietuvos ūkininkai yra pateikę savo reikalavimus mūsų valdžiai, kuri irgi kalba, kad bus palengvinimų deklaruojant pasėlius. Jūsų akimis, yra reikšmingų ar tik kosmetinių pokyčių?

Tikrai yra reikšmingų pokyčių, nors pats deklaravimas iš esmės nesikeis – išlieka geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartai, ekologinės sistemos (ekoschemos) ir kt. Bet, aišku, užtenka keletą smulkių detalių pakoreguoti ar jų atsisakyti ir ūkininkavimo praktika iškart pasikeičia į gerąją pusę. Tačiau, kaip bebūtų keista, yra pasikeitimų ir į blogąją pusę.

Žinome, kad, siekiant gauti bazinę išmoką, yra privalomi 9 GAAB standartai. Kas čia naujo atsirado ūkininkams?

GAAB taisyklių neperrašė, yra tik pakeitimų. Reikia nepamiršti, kad kai kurie GAAB standartai pernai negaliojo, jiems taikyta išimtis, o šiemet juos reikės įgyvendinti. Pavyzdžiui, vienas iš svarbių reikalavimų, kurio reikės visiems laikytis, – prie melioracijos griovių palikti 3 m, o prie upelių – 5 m juostas su žoline danga.

Ryškiai pasikeitė GAAB 7 – „augalų kaita“. Pernai jo taikymui buvo padaryta išimtis, o šiemet jis galios ir bus leidžiama atsėliuoti tik 35 proc. viso deklaruoto ploto, kitaip tariant, bent 65 proc. viso deklaruoto ploto turi pasikeisti pasėlis, tiesa, be reikalavimo turėti bei 6 savaites išlaikyti posėlį. Tai – geras dalykas, nes ūkininkai turėjo daug vargo dėl 6 savaičių posėlio, praeitas ruduo buvo labai šlapias, vėlavo sėja. Daug kas labai gailėjosi, kad pasirinko atsėliuoti su posėliu, nes dabar tie javai atrodo prastai. Bet labai svarbu akcentuoti tai, ko nepabrėžia ŽŪM atstovai – kalbame apie GAAB, o ne ekoschemos gamybinę veiklą, skirtą augalų kaitai. Pasirinkus šią veiklą, atsėliuoti draudžiama. Reikia atskirti GAAB 7 ir ekoschemos reikalavimus.

Jau žinoma, kad šiemet nereikės atkurti daugiamečių pievų, bet šis klausimas nėra iki galo išspręstas.

Jau anksčiau buvo pranešta, kad Europos Komisija atsitraukė dėl reikalavimo skirti 4 proc. negamybiniams plotams. Ar Lietuvoje ko nors neprigalvota papildomai?

Iš tikrųjų GAAB 8 standartas, kuris saugo biologinę įvairovę ir kraštovaizdį, yra palengvintas. Pernai jam taikyta išimtis tiems, kurie nenorėjo dalyvauti ekoschemose, nereikėjo palikti 4 proc. negamybinių plotų, nebūtini buvo kraštovaizdžio elementai. Dabar šis standartas yra privalomas visiems, bet yra sušvelninti reikalavimai. Ir tai susiję su žemdirbių protestais ES šalyse. Palikus 4 proc. negamybinei veiklai, iš to ploto netenkama derliaus, nors, pavyzdžiui, jei ten sėji žaliąjį pūdymą, patiri išlaidų. Dabar atsirado penkios alternatyvos, iš kurių paprasčiausia ir galbūt patraukliausia ūkininkams – galimybė 4 proc. plote pasėti posėlį, įsėlį ar tarpinius pasėlius per žiemą, taikant įskaitą „vienas prie vieno“. Vadinasi, jie šiemet derliaus nepraras, nes galės visą deklaruojamą plotą užsėti ir, nuėmę derlių, 4 proc. užsėti posėliu, įsėliu ar tarpiniais pasėliais per žiemą.

Be to, už tuos tarpinius pasėlius gaus papildomą išmoką, nes jie bus įskaitomi kaip ekoschemos gamybinė veikla, o išmoka sieks 129 Eur/ha, už posėlį ar įsėlį – 50 Eur/ha. Čia galima įžvelgti ir „minusą“, nes pernai už visus tarpinius pasėlius buvo vienodo dydžio išmoka – 129 Eur/ha. Taigi bus gerai dėl tarpinių pasėlių, bet liūdna tiems, kurie linkę sėti posėlį ir įsėlį.

Bet blogybė ta, kad užkrauta papildoma biurokratinė našta, nors kalbame apie jos mažinimą. Deklaravimo sistemoje bus dar vienas deklaravimas – reikės suvesti, kokie posėliniai ar tarpiniai augalai bus sėjami. Jeigu sėsi 10 kultūrų tarpinių pasėlių mišinį, jas visas reikės išvardyti, nors to reglamentas nereikalauja. Tad turėsime papildomo darbo ir laiko gaišimo. Kam to iš tikrųjų reikia – neaišku. Tiesa, geras dalykas, kad tarpinius pasėlius galima bus pasėti iki rugsėjo 15 d. (buvo iki rugsėjo 1 d.).

Dar viena GAAB 8 naujovė – 4 proc. galima užsėti azotą kaupiančiais augalais. Jeigu ūkininkas nenori sėti įsėlio, posėlio ar tarpinių pasėlių, gali rinktis pupas, žirnius, bet svarbu žinoti, kad galios draudimas naudoti augalų apsaugos priemones. Dar vienas geras dalykas, kad pagriovių juostos irgi įskaitomos į 4 proc. negamybinės veiklos, jas galima deklaruoti kaip kraštovaizdžio elementus. Taigi, ūkininkai turės daugiau laisvės ir pasirinkimo.

Lietuvoje buvo prikurta bene daugiausia ekoschemų, šiemet atsirado dar viena, kuria skatinama išlaikyti daugiametes pievas. Kaip tai vertinate?

Naują ekoschemą „Ariamos žemės keitimas pievomis“ vertinu labiau neigiamai nei teigiamai. Nesakau, kad tai yra visiškai blogas dalykas, bet tai gali būti ir pavojinga, nes gana dideliais pinigais bus remiamas naujų daugiamečių pievų įkūrimas. Neišsprendėme senų daugiamečių pievų problemos, o dabar skatiname kurti naujas. Pavojus slypi tame, kad vadinamieji sofos ūkininkai gali bandyti pasinaudoti tuo ir keisti ariamą žemę į pievas, kad gautų pakankamai dideles išmokas. Kai kam nauja ekoschema gal ir bus naudinga ir reikalinga, bet neramu, kad tų pievų plotai nepadidėtų ir neišaugtų referencinis jų dydis. Neturėtų būti derlinga ariama žemė verčiama pievomis, jeigu neturi gyvulių. Bet gal čia tik teorinės baimės, gal ta ekoschema nebus populiari.

Ar kitose ekoschemose šiemet dalyvauti bus lengviau?

Pernai reikėjo pasirinkti mažiausiai dvi gamybines veiklas ir vieną negamybinę veiklą. Dabar užtenka vienos negamybinės ir vienos gamybinės veiklos. Tad jeigu ūkininkas pasirenka tarpinius pasėlius, jam įsiskaito ir negamybinė, ir gamybinė veikla ir jis gauna ekoschemos išmoką.

Nemažas pokytis yra dėl neariamųjų technologijų schemos, kuri skyla į dvi dalis – tiesioginę sėją ir tai, kas buvo pernai – minimalų žemės dirbimą iki 10 cm. Taip pat diferencijuojamos išmokos: 66 Eur/ha už tiesioginę sėją ir 20 Eur/ha už minimalų žemės dirbimą. Kadangi už 2023 m. gavome daugiau kaip 40 Eur/ha, vadinasi, dabar išmoka sumažės. Ji padidės tik tiems, kurie taikys tiesioginę sėją. Bet ir čia matau galimą pavojų, nes įsipareigojama 2 metams. Ūkininkai dažnai taiko abu būdus, todėl reikės atidžiau sužiūrėti, kur ir ką taikyti, nes dėl nurodytų konkrečių datų šią priemonę lydintys reikalavimai išsitęs net iki 2,5 m. Man, kaip ūkininkui, būtų patogu kasmet nuspręsti, kokį neariamąjį būdą rinktis – tiesioginę sėją ar minimalų dirbimą, bet ŽŪM į tai neatsižvelgė, argumentuodama, kad būtų neįmanoma patikrinti ir pan.

Bet yra kitas palengvinimas – nuo šiol keičiasi minimalios dangos per žiemą sąvoka – jeigu dalyvavai neariamųjų technologijų veikloje, reikėjo 100 proc. išlaikyti dirvos dangą, dabar leidžiamas seklusis skutimas, svarbu, kad paviršiuje būtų matomos augalų liekanos. Tik dar neaišku, kaip tai vertins tikrintojai, bet iš principo toks pokytis yra geras.

Negi tik geri pokyčiai lydi ekoschemas?

Yra ir blogų naujienų didesniems ūkiams, taip pat ir aplinkosauginiu požiūriu – atsirado plotų ribojimas, už kuriuos mokamos 100 proc. išmokos. Kai pagal kiekvieną iš ekoschemos veiklų „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ deklaruojamas didesnis kaip 300 ha plotas, už plotą iki 300 ha mokės 100 proc., o už tas „lubas“ viršijantį plotą – 85 proc. išmokos. Taigi išmoka sumažinama 15 proc.

Mažesni ūkiai lyg ir galėtų džiaugtis, kad nuims nuo didžiųjų, bet tai nėra visiška tiesa, nes tam tikrose veiklose ir taip yra apkarpomos išmokos, pavyzdžiui, už neariamąjį žemės dirbimą, įsėlį, posėlį, tad, manau, nevertėjo čia mažinti išmokos. Juolab kad nebuvo įvertinta, ką tas mažinimas duos. Jeigu didelis ūkis dėl to nesirinks ekoschemos veiklų, kurios naudingos klimatui, gamtai ir gyvūnų gerovei, nukentės aplinkosauga. Tad klausimas, ar toks apkarpymas duos realios naudos, kurios siekiama.

Viena yra ŽŪM planai, o kita – realybė. Ūkininkai nusivylė, kad už populiarias ekoschemų veiklas buvo sumažintos išmokos, ar taip neatsitiks ir šiemet?

SP pakeitime yra užfiksuotos minimalios išmokos už ekoschemas, jos gana mažos ir jeigu iki jų sumažėtų, tai jau būtų labai prastai, pavyzdžiui, už neariamąjį dirbimą – iki 14 Eur/ha. Visgi spėčiau, kad išmokos už ekoschemas neturėtų labai sumenkti, nes jos ir taip jau yra apkarpytos už tas populiarias veiklas. Bet apskritai paėmus, kai kam išmokos sumažės, kai kam – padidės, bet tai neturėtų būti labai žymu – manyčiau, apie 10 proc. ar daugiau, palyginti su pernykščiu deklaravimu. Man pačiam išmokos sumažės vien dėl neariamųjų technologijų schemos pokyčių. Kaip bebūtų, reikia suvokti, kad pinigų „krepšelis“ yra tas pats, jie tik perstumdomi tarp veiklų.

Jau minėjote, kad atsiranda perteklinių reikalavimų deklaruojant tarpinius pasėlius. Tai jau, matyt, toks įprastas Lietuvos uolumas persistengti, kad ūkininkai neatsipalaiduotų...

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.