Ashburn +7,6 °C Rūkas
Penktadienis, 15 Lap 2024
Ashburn +7,6 °C Rūkas
Penktadienis, 15 Lap 2024

Broliai Martyšiai tęsia tėvo darbus

2022/10/09


Akmenės rajono Papilės miestelyje gyvena du jauni ūkininkai – broliai Arvydas ir Rolandas Martyšiai. Jie tęsia šviesaus atminimo savo tėvo, žinomo agronomo Algirdo Martyšiaus pradėtus darbus, paveldėjo jo didelį ūkį, žirgus, techniką. Broliai yra įregistravę atskirus savo ūkius, tačiau viską dirba kartu, naudojasi bendra technika.

broliai Martyšiai, Arvydas ir Rolandas Martyšiai, Gražina Gauronskienė Šį rudenį Rolandas ir Arvydas Martyšiai pasėjo 170 ha kviečių ir 130 ha rapsų.

Dviejų ūkių bendri darbai

 Rolando ir Eglės Martyšių šeima. Rolando ir Eglės Martyšių šeima.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus pirmininkė, savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Gražina Gauronskienė, pristatydama konkurso „Metų ūkis“ vertinimo komisijai brolių Martyšių valdas, pirmiausia prisiminė jų tėvą Algirdą. Tai buvo patyręs agronomas, sugebėjęs pažangiai ūkininkauti, jis krašte buvo gerbiamas žmogus, daug dėmesio skyrė etninei kultūrai, prižiūrėjo Augustaičių vandens malūną – vietinės reikšmės technikos paminklą, įkūrė žirgyną, Papilėje ant Ventos upės kranto – kaimo turizmo sodybą „Svajonių slėnis“. Jo prasmingus darbus dabar tęsia abu sūnūs.

Vedėjos teigimu, dviejų brolių Martyšių specializuotas didelis augalininkystės ūkis yra vienas geriausių Akmenės rajone. Nors brolių ūkininkavimo patirtis yra skirtinga, jie viską dirba kartu, aptaria bendrą veiklą, vienas kitam yra tvirta atrama. Jaunesnysis brolis Arvydas, kuriam 35 metai, savo ūkį įregistravo 2009 m. Sėkmingai ūkininkauti jį išmokė tėvas. Neįkainojama patirtis praverčia dabar, kai viską reikia daryti savarankiškai. Arvydas su drauge Indre gyvena savo tėvų name, augina sūnų Justą. Trejais metais vyresnis brolis Rolandas, Vilniaus universitete baigęs tarptautinio verslo vadybos studijas, sostinėje keletą metų dirbo tiekimo vadybininku. Kai į amžinybę išėjo tėvas, jis su šeima sugrįžo gyventi į gimtąją Papilę, įsikūrė gražioje sodyboje ant Ventos upės kranto ir pradėjo ūkininkauti. Su žmona Egle augina sūnus Žygimantą ir Tautvydą ir pusės metų dukrytę Patriciją. Rolandas savo ūkį įregistravo 2019 m. Abu Martyšiai dirba 360 ha, augina grūdines ir ankštines kultūras, 40 ha užima pievos, laiko 4 žirgus.

Pasirinko neariamąją žemės dirbimo technologiją

Šį rudenį broliai Arvydas ir Rolandas pasėjo 170 ha žieminių kviečių, 130 ha rapsų. Žemę įdirbo giluminiu skutikliu. Turi ir plūgą, bet juo aria tik nedidelę dalį dirbamų laukų. Pernai žieminiams kviečiams sėti suarė 50 ha. Papilės krašto jaunieji ūkininkai dalijosi patirtimi: neariamoji žemės dirbimo technologija paspartino ūkio darbus, mažesnės degalų sąnaudos, be to, kai reikia laiku suspėti pasėti žiemines kultūras, ši technologija pagelbsti. Be pačių šeimininkų, ūkyje dar dirba keturi etatiniai darbuotojai.

„Tęsiame tėvo veiklą, bet kartu stengiamės modernizuoti ūkį, optimizuoti veiklą, planuojame savo darbus, skaičiuojame visas sąnaudas ir pajamas. Pagrindinis tikslas – nenualinti dirvožemio ir užauginti gerą derlių“, – apie ūkio strategiją kalbėjo jaunesnysis brolis Arvydas. Jis parengė verslo projektą, gavo finansinės paramos valdoms modernizuoti, už gautas lėšas įsigijo traktorių ir purkštuvą. Žemei dirbti, derliui nuimti abu broliai turi ne tik iš tėvo paveldėtos technikos, bet ir jų pačių pirktos: ūkio centre stovi 9 traktoriai, turi kombainą, kultivatorių, skutiklį, purkštuvą ir kitus reikalingus padargus. Visus pasėlius apdraudžia.

 

Užderėjo geras derlius

Arvydas Martyšius su drauge Indre augina sūnų Justą.

Papilės krašte gana derlinga žemė, užauga neblogas derlius. Broliai Martyšiai patenkinti šio sezono rezultatais. Šiemet nesitikėjo tokio didelio pupų derliaus, mat liūtys daug kur jas išguldė, prie žemės priplojo. Iš hektaro pavyko prikulti po 4,7 t. Pupas auginti pradėjo 2015 m., sėja kasmet. Žirniai šįmet irgi gerai užderėjo: byrėjo po 4 t/ha, žieminių kviečių vidutiniškai prikūlė 6,3 t/ha, o žieminių rapsų – 3,8 t/ha. Ūkio centre yra didelis grūdų sandėlis, kurio talpa – 2 tūkst. t, turi grūdų valymo įrenginių, džiovyklą. Ūkio techniką žiemą laiko po stogu, yra remonto dirbtuvės.

Rolandas pasakojo, kad jis ne tik ūkininkauja, bet ir rūpinasi vietinės reikšmės technikos paminklu – Augustaičių vandens malūnu, kuriame išlikusi vandens turbina, dvejos girnos, švediška kruopų šatravimo mašina, piklius, švediška transmisija, medinis keltas kroviniams kilnoti. Malūnas yra veikiantis, bet nenaudojamas pagal paskirtį. Jis domina turistus, jie čia užsuka pasižiūrėti raudonų plytų pastato, pasigrožėti romantiška aplinka.

Jaunasis ūkininkas Rolandas, gerbdamas tėvo atminimą, rūpinasi, kad aplink malūną būtų tvarkinga aplinka, nupjauna žolę. Netoli malūno jo tėvas buvo įkūręs žirgyną, laikė 34 grynaveislius žirgus, jaunieji raiteliai atvažiuodavo mokytis jodinėti. Didelėje svetainėje kraštiečiai švęsdavo kalendorines šventes, pagal visas apeigas prie malūno buvo švenčiamos Sekminės. Rolandui tėvas dovanojo 10 žirgų. Dabar jis laiko keturis žemaitukus.

Autorės ir Eglės MARTYŠIENĖS nuotraukos

2022.10.09

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė

Susijusios temos - skaitykite: broliai Martyšiai, Arvydas ir Rolandas Martyšiai, Gražina Gauronskienė

Dalintis