Kalbėdamas apie šiųmetinę pavasarinę žemės ūkio parodą, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ją lygina su Davoso ekonomikos forumu, kuriame renkasi pasaulio galingieji politikos lyderiai ir ekonomistai pasidalyti naujausiomis įžvalgomis. Tradicinės parodos „Ką pasėsi...“ reikšmė mūsų šalies agroverslui turbūt ne mažiau svarbi, nes tai yra ne tik vieta pirkti, parduoti, bet ir bendravimo platforma, kur žemdirbiai su specialistais, politikais, mokslininkais aptaria opiausias aktualijas, inovacijas. Žemės ūkio ministerija – ištikima parodos organizatorių partnerė, forumų dalyvė. Žemės ūkio ministras, parodos organizacinio komiteto garbės pirmininkas, renginio išvakarėse atsakė į keletą „Ūkininko patarėjo“ klausimų.
– Jau ne pirmus metus parodai koją kiša žiemiški orai. Ministre, kaip manote, ar minusinė temperatūra nesumažins žemdirbių noro vykti į Kauną ir pasidomėti naujovėmis, organizatoriai ir parodos dalyviai nebus nuvilti? – Iš tiesų pavasaris jau kelinti metai vėluoja. Manau, kad ūkininkai prie to jau prisitaikė. Visgi nuotaika pavasarinė, pasirodė ir pirmieji pavasario pranašai – prieš savaitę pirmą kartą išgirdau vieversius. Neapsiriksiu pasakęs, kad kiekvieno ūkininko pareiga tampa aplankyti didžiausią Lietuvoje parodą „Ką pasėsi...“. Mūsų ūkininkams ji kaip Davoso ekonomikos forumas. Paroda išskirtinė dar tuo, kad vyksta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio minėjimo metais. Kaimas labai daug prisidėjo prie valstybingumo išsaugojimo. O kaimas be žemės ūkio turbūt sunkiai įsivaizduojamas. Žemdirbiai gali didžiuotis tuo, ką daro ir ką yra nuveikę. Turime daug pavyzdinių ūkių. Parodoje „Ką pasėsi...“, kur pristatomos naujos technologijos, vieni kitus suranda technikos pirkėjai ir pardavėjai, kartu vyksta daug įvairių forumų, konsultacijų, mokslinių susitikimų. Ši paroda turi geras tęstinumo perspektyvas. – Esate organizacinio komiteto garbės pirmininkas. Be Jūsų neišsivers parodos atidarymas. Turbūt į Jūsų nuomonę atsižvelgiama ir geriausio eksponato rinkimuose. – Taip, parodos rengėjai geriausių eksponatų rinkimais stengiasi sukurti tam tikrą intrigą, renkami geriausi eksponatai. Manau, tai prisideda prie renginio patrauklumo. Turiu apgailestauti, kad iki šiol taip ir neteko apeiti visos parodos, apžiūrėti visų eksponatų. Labai gaila, kad ir šįkart neteks – turėsiu skubėti į Vyriausybės valandą Seime. Žinoma, ne ministro sveikinimu, ne jo apsilankymu garsi paroda. Ne to ūkininkai susirenka. Nors daug reikalingos informacijos galima gauti internete, kas kita – pamatyti gyvai, išmėginti. Parodos laikas labai geras, darbai dar nėra prasidėję. Sakoma, kad jei bent vienus metus ūkininkas neinvestuoja, ūkis ne tik stovi vietoje, bet ir traukiasi atgal. Todėl kiekvienas stengiasi kasmet daugiau ar mažiau investuoti į savo ūkį. – Užsiminėte apie investavimą. Iš tiesų tendencijas atidžiai stebi ne tik žemdirbiai, bet ir paslaugų teikėjai, technikos pardavėjai. Jų nuotaika ir lūkesčiai šiam sezonui nėra labai optimistiški. – Labai norėtųsi ir man, kaip žemės ūkio ministrui, kad Kaimo plėtros programa būtų neišsemiama, pinigų turėtume tiek, kiek ūkininkai nori investuoti. Deja, taip nėra. Liūdna, kad buvo tęsiamos prastos tradicijos, kai finansinio laikotarpio pradžioje paramos lėšos nebuvo paskirstytos septyneriems metams. Atėję į ministeriją pamatėme, kad pagrindinėms priemonėms – investicijoms į žemės ūkio valdas, smulkiesiems ūkiams, jauniesiems ūkininkams – lėšos beveik išnaudotos. Teko, kiek įmanoma, peržiūrėti ir inventorizuoti likusias paramos lėšas. Ūkininkai žino, kad šiemet nuspręsta teikti prioritetą investicijoms į fermų statybą ir tų fermų įrangą: bus fermos – bus gyvulių, gyvuos ir žemės ūkis. Ilguoju laikotarpiu į žemės ūkio techniką buvo investuota daug, o investicijų į pastatus labai trūksta. Tačiau siūlyčiau nenusiminti. Dar bus kvietimų, bus parama žemės ūkio technikai įsigyti. O rimti ūkiai į techniką investuoja jau iš savo lėšų. – Ko palinkėtumėte šį prasidedantį darbų sezoną mūsų skaitytojams, visiems žemdirbiams? – Labai tikiuosi, kad šie metai bus kitokie nei praėję. Geresni. Neteks susidurti su gamtos išbandymais. Ūkininkai jau susiplanavę, ką ir kur sės, kiek reikės trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių, taip pat ir finansinius srautus. Džiaugiuosi, kad mums pavyko laiku išmokėti tiesiogines išmokas, trumpėja struktūrinės paramos administravimo laikas. Labai tikiu žemės ūkio ateitimi. Tą matau ir pagal žemės ūkio produktų paklausą pasaulio rinkose. Noriu palinkėti žemdirbiams kuo mažiau išbandymų ir rizikos, kuo nuoseklesnės ir pastovesnės valstybės politikos. Labai svarbu ir patiems neprarasti optimizmo, užsispyrimo siekti užsibrėžto tikslo. Parengė ŪP korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ