BTA: šaltojo sezono pradžioje gaisrų fiksuojama ketvirtadaliu daugiau nei kitais mėnesiais

Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA per dvejus metus ir dešimt mėnesių už nekilnojamam turtui gaisrų padarytą žalą išmokėjo 2,5 mln. litų. Didžioji dalis išmokų per šį laikotarpį teko privačių namų savininkams – 1,9 mln litų, likusi butų savininkams bei kito nekilnojamo turto gaisro padarytai žalai kompensuoti. Valstybinės priešgaisrinės saugos tarnybos duomenimis, iš viso šiemet užfiksuoti 887 individualiuose namuose ir 679 butuose kilę gaisrai.

Draudimo bendrovės duomenimis, daugiausia įvykių kasmet fiksuojama šaltojo sezono pradžioje, t.y. spalį–lapkritį: šiuo metu registruojama 25 proc. daugiau gaisrų, nei kitais mėnesiais.

„Šiais metais fiksuojamas panašus ugnies padarytų žalų skaičius, tačiau daugiau įvykių, kai nepavyko laiku sureaguoti ir užgesinti gaisro - namai sudegė iki pamatų. Tokios skaudžios žalos pažymėjo šių metų pavasarį, išmokėtos šimtatūkstantinės išmokos, o įpusėjęs ruduo yra labai šiltas, tad kol kas neaišku, kiek nelaimių atsitiks atšalus, kai bus pradėta šildytis aktyviau. Kol kas per du pirmus rudens mėnesius užregistravome 6 įvykius, tačiau jie žmonėms sukėlė itin didelius nuostolius. Deja, nelaimės dažniausiai nutinka dėl pačių gyventojų neatsargumo. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros tarnybos duomenimis, pagrindinė gaisrų priežastis – tai neatsargus žmonių elgesys su ugnimi, dėl to įvyksta daugiau nei pusė visų užfiksuotų gaisrų. Šiemet pastebėjome, kad dažniausios priežastys buvo krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai, netvarkinga elektros į ranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai, neatsargus rūkymas,“ – teigia BTA Turto draudimo specialistė Dalia Strazdienė.

Draudimo bendrovės duomenimis, 76 proc. visų išmokų dėl gaisrų sukeltos žalos teko nuosavų namų šeimininkams, 4 proc. – butų šeimininkams ir 20 proc. kito nekilnojamo turto (ūkinių pastatų, malkinių, garažų, pirčių) žaloms padengti. Pasak specialistės, šiais metais daugiausia gaisrų užfiksuota privačiuose namuose. Daugiausia jų kilo pastatuose, statytuose prieš 20-25 metus.

Juose užfiksuota apie 16 proc. visų įvykių. Kiek mažiau gaisrų registruojama naujos statybos namuose (iki 5 metų senumo) – 10 proc. Ypač neramina tai, kad naujos statybos namuose dažniausia gaisrų priežastis krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo taisyklių pažeidimai.

Tuo tarpu butuose gaisrai dažniau kyla dėl žmonių neatsargaus elgesio su ugnimi, todėl nėra labai didelio skirtumo tarp naujo ar senesnio būsto. Valstybinės priešgaisrinės saugos tarnybos specialistai rekomenduoja prieš pradedant intensyvų kūrenimą gerai sutvarkyti krosnis bei išvalyti dūmtraukius. Juk gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, taip pat kai pakuroms naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Be to, kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos nepadegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Pakūrus krosnį ar dujinę viryklę, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

 Pasak gaisrininkų, nemažėja gaisrų ir dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Todėl daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklėmis.

 Turto draudimo specialistė rekomenduoja įsigyti ir gyvenamosiose patalpose įrengti bent jau pačius paprasčiausius autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų. Kol kas situacija tokia, kad dūmų detektorius privačiuose namuose įmontavę yra tik 6 proc., o butuose 1,6 proc. apsidraudusiųjų. Dar mažiau privačių namų savininkų yra prijungę patalpos signalizaciją prie saugos tarnybos pulto (5 proc.), butų savininkų – 1,5 proc.