Budapešto deklaracija aktuali ir žemės ūkiui

Padiktavo būtinybė

Budapešto deklaracija pasirodė po buvusio Italijos premjero Enrico Letta ataskaitos „Daug daugiau nei rinka“ bei Mario Draghi pranešimo apie Europos konkurencingumo ateitį, kuriame buvo įvardyti kritiniai ES kylantys iššūkiai ir pateiktos į ateitį orientuotos rekomendacijos.

Deklaracijos įžangoje nurodomas pagrindinis uždavinys – skubiai sumažinti našumo atotrūkį tiek visame pasaulyje, tiek ES viduje. Prisiminus, jog pirmasis bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) keliamas tikslas Sutartyje dėl ES veikimo taip pat yra našumo didinimas, galima daryti išvadą, kad žemės ūkyje bus grįžtama prie pamatinių vertybių – žemės ūkio produkcijos gamybos, užuot šlovinus ir propagavus neaiškių viešųjų gėrybių teikimą, apie kurį Sutartyje nėra nė mažiausios užuominos.

Aktualūs žemės ūkiui

Budapešto deklaracijos dvyliktasis prioritetas numato, jog tiek visoje ES, tiek valstybėse narėse atskirai reikia skubiai imtis ryžtingų veiksmų ir dėti bendras pastangas, kad būtų sukurtas konkurencingas, tvarus ir atsparus žemės ūkio sektorius. Žemdirbiams turi būti garantuojamos stabilios ir nuspėjamos taisyklės, stiprinama jų padėtis maisto tiekimo grandinėje ir užtikrinama sąžininga konkurencija pasauliniu mastu bei vidaus rinkoje. Tačiau žemės ūkiui itin aktualūs ir kiti deklaracijos prioritetai, pvz., pirmajame prioritete užsibrėžiama stiprinti bendrąją rinką, kuri pristatoma kaip konvergenciją skatinantis veiksnys, kurio potencialo išnaudojimo – 100 proc. tiesioginių išmokų suvienodinimo – jau daugelį metų laukia nesulaukia mūsų šalies žemdirbiai.

Antruoju prioritetu užsibrėžiama sukurti integruotą Europos kapitalo rinką, prieinamą visiems piliečiams ir įmonėms, visų pirma, mažoms ir vidutinėms. Trečiajame kalbama apie atsinaujinimą ir dekarbonizacijos technologijų plėtrą, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas tradiciniams pramonės sektoriams, tik su žemės ūkio ignoravimu negalima sutikti, nes šakos indėlis šioje srityje yra ne tik reikšmingas, bet ir išskirtinis – kaupti anglį, tuo pat metu gaminant visuomenės egzistavimui būtinus produktus.

Ketvirtuoju prioritetu skelbiama apie pradedamą supaprastinimo revoliuciją, kuria bus siekiama drastiškai sumažinti administracinę, reglamentavimo ir ataskaitų teikimo naštą, pereinant prie pasitikėjimu grindžiamos mąstysenos.

Šeštasis prioritetas numato bendrojoje rinkoje stiprinti mokslinius tyrimus, inovacijas ir švietimą. Nors ir nepaminėta, bet, reikia tikėtis, – ir žemės ūkio.

Septintasis prioritetas, kuriuo numatoma siekti dvejopo tikslo – strateginio energetinio suverenumo ir poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m., Lietuvoje gal privers pereiti nuo gražių deklaracijų prie darbų ir pagaliau atvers vartus didžiulį potencialą turinčioms žemės ūkio subjektų iniciatyvoms energijos gamybos srityje.

Aštuntajam ir devintajam – žiedinės ekonomikos ir skaitmeninės pertvarkos – prioritetams naujų įrodymų apie jų aktualumą ir perspektyvas žemės ūkyje tiesiog sunku sugalvoti.

Vėjo kryptis keičiasi?

Susidaro įspūdis, kad Budapešto deklaracija atsisakoma iracionalių žaliojo kurso reikalavimų, tokių, kaip ariamos žemės apleidimas ir t. t. Lietuvos žemdirbiams tokias prielaidas leidžia daryti lingvistinė plonybė – anglų kalbos žodis „deal“ turėtų būti verčiamas ne kaip „kursas“ (kažkieno nubrėžtas), o susitarimas. „New European Competitiveness Deal“ jau verčiamas kaip „Naujasis Europos konkurencingumo susitarimas“. Tai galėtų iliustruoti požiūrio į svarbiausius ES kylančius iššūkius, įskaitant žemės ūkį, permainas.

Tačiau žaliasis kursas, bet ne susitarimas, ir toliau puikuojasi EK tinklalapyje. O pastaruosius trejus metus mūsų šalies žemės ūkyje išsikerojusi nuostata „viršininkas visuomet teisus“ dar tik pradeda trauktis.

Budapešto deklaracija dėl Naujojo Europos konkurencingumo susitarimo

Atsižvelgdami į naujas geopolitines aplinkybes ir ekonominius bei demografinius iššūkius, mes, Europos Sąjungos (ES) vadovai, esame pasiryžę užtikrinti mūsų bendrą ekonominę gerovę, didinti mūsų konkurencingumą, paversdami ES pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu pasaulyje ir užtikrindami ES suverenumą, saugumą, atsparumą ir pasaulinę įtaką. Remdamiesi Versalyje pradėtu ir toliau Granadoje, Briuselyje ir pagal Strateginę darbotvarkę tęstu darbu, užtikrinsime, kad ES taptų konkurencingesnė, našesnė, novatoriškesnė ir tvaresnė, pasitelkdami ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir užtikrindami konvergenciją bei vienodas sąlygas tiek ES, tiek visame pasaulyje.

Palankiai vertiname E. Letta ataskaitą „Daug daugiau nei rinka“ ir M. Draghi ataskaitą „Europos konkurencingumo ateitis“, kuriose nustatyti svarbiausi iššūkiai ir pateikiamos į ateitį orientuotos rekomendacijos. Jos yra tvirtas pagrindas, kuriuo remdamiesi padarysime plataus užmojo pažangą savo darbe. Atsižvelgsime į jose išdėstytus įspėjimus. Būtina, kad skubiai panaikintumėme inovacijų ir našumo atotrūkį tiek tarp mūsų ir pasaulinių konkurentų, tiek ES viduje. Dirbsime vieningai ir solidariai, siekdami naudos visiems ES piliečiams, įmonėms ir valstybėms narėms.

Siekiant didinti mūsų konkurencingumą, visos priemonės ir politika turi būti naudojamos visapusiškai ir nuosekliai tiek ES, tiek valstybių narių lygmenimis. Įprastinės veiklos scenarijus jau nebetinka. Šiandien pabrėžiame, kad reikia skubiai imtis ryžtingų veiksmų šiems iššūkiams įveikti, ir raginame ryžtingai dėti bendras pastangas, susijusias su toliau nurodytais konkurencingumą skatinančiais veiksniais, remiantis 2024 m. balandžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis:

• pastangų intensyvinimas, siekiant užtikrinti visapusiškai veikiančią bendrąją rinką ir išnaudoti visą jos, kaip pagrindinio inovacijas, investicijas, konvergenciją, augimą, junglumą ir ekonominį atsparumą skatinančio veiksnio, potencialą. Šiuo tikslu prašome EK iki 2025 m. birželio mėn. pateikti naują išsamią horizontaliąją bendrosios rinkos stiprinimo strategiją, įskaitant veiksmų gaires, nustatant aiškius terminus ir etapus;
• ryžtingų veiksmų vykdymas, siekiant iki 2026 m. sukurti santaupų ir investicijų sąjungą ir skubios pažangos, susijusios su kapitalo rinkų sąjunga, darymas. Taip bus sukurtos iš tiesų integruotos Europos kapitalo rinkos, prieinamos visiems piliečiams ir įmonėms, visų pirma, MVĮ ir startuoliams. Tai turėtų sudaryti sąlygas mūsų novatoriškoms įmonėms plėstis. Be to, didesnės investicijos į nuosavą kapitalą padėtų užtikrinti ES konkurencingumą ypatingos svarbos technologijų srityje. Be to, siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą, reikia toliau daryti pažangą;
• mūsų pramonės atsinaujinimo ir dekarbonizacijos užtikrinimas bei sąlygų ES išlikti įtakinga jėga pramonės ir technologijų srityse sudarymas. Šiuo tikslu, kad užtikrintume pagrindinių ateities technologijų plėtrą, parengsime Europos pramonės politiką, ypatingą dėmesį skirdami tradiciniams pramonės sektoriams, kuriuose vyksta pertvarka. Prašome EK prioriteto tvarka pateikti visapusišką pramonės strategiją, skirtą konkurencingoms pramonės šakoms ir kokybiškoms darbo vietoms;
• paprastinimo revoliucijos pradėjimas, aiškios, paprastos ir pažangios reglamentavimo sistemos užtikrinimas įmonėms ir labai smarkus administracinės, reglamentavimo ir ataskaitų teikimo naštos sumažinimas, visų pirma MVĮ. Turime pasitelkti pasitikėjimu grindžiamą įgalinančią mąstyseną, kad verslas galėtų klestėti be perteklinio reglamentavimo. Pagrindiniai tikslai, kuriuos EK turi nedelsdama įgyvendinti, yra, be kita ko, per pirmąjį 2025 m. pusmetį pateikti konkrečių pasiūlymų dėl ataskaitų teikimo reikalavimų sumažinimo bent 25 proc. ir į savo pasiūlymus įtraukti biurokratizmo ir konkurencingumo poveikio vertinimus;
• mūsų gynybos parengties ir pajėgumų didinimas, visų pirma, atitinkamai stiprinant mūsų gynybos technologinę ir pramoninę bazę. Šiuo atžvilgiu vyriausiasis įgaliotinis ir EK nedelsdami pristatys parengtus viešojo ir privačiojo finansavimo variantus. Taip pat išnaudosime kosmoso pramonės potencialą;
• užtikrinimas, kad Europa pasauliniu mastu užimtų pirmaujančią poziciją mokslinių tyrimų ir inovacijų, ypač perversminių technologijų, srityje, ir tikslo iki 2030 m. pasiekti 3 proc. BVP išlaidų moksliniams tyrimams ir plėtrai įgyvendinimas. Esame pasirengę dirbti prie E. Letta pasiūlymo dėl „penktosios laisvės“, kad bendrojoje rinkoje būtų stiprinami moksliniai tyrimai, inovacijos ir švietimas;
• dvejopo tikslo – strateginio energetinio suverenumo ir poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. – siekimas. Šiuo tikslu sukursime tikrą energetikos sąjungą, kuriai bus būdinga visiškai integruota ir sujungta energijos rinka; tai padarysime dekarbonizuodami mūsų energijos rūšių derinį ir tiekdami įperkamą ir švarią energiją visiems mūsų piliečiams ir įmonėms. Siekiant reaguoti į padėtį, susidariusią dėl didelių ir nepastovių elektros energijos kainų ES, ir į jas lėmusias priežastis, bus imtasi skubių priemonių;
• labiau žiedinės ir efektyviau išteklius naudojančios ekonomikos kūrimas ir integruotos antrinių medžiagų, ypač svarbiausiųjų žaliavų, rinkos plėtojimas. Šiuo tikslu prašome EK pristatyti Žiedinės ekonomikos aktą;
• ES technologinių pajėgumų stiprinimas, skaitmeninės pertvarkos visuose pramonės sektoriuose spartinimas, pasinaudojimas duomenų ekonomikos teikiamomis galimybėmis, kartu užtikrinant privatumą ir saugumą, ir novatoriškų technologijų plėtros skatinimas. Prašome EK iki 2025 m. birželio mėn. pateikti pasiūlymus šiuo atžvilgiu;
• Europos talentų išnaudojimas ir investicijos į įgūdžius, siekiant skatinti kokybiškų darbo vietų kūrimą visoje ES. Sieksime stiprinti socialinį dialogą, puoselėti lygias galimybes ir mažinti nelygybę pagal ES socialinių teisių ramstį;
• plataus užmojo, tvirtos, atviros ir tvarios prekybos politikos, kurios pagrindas – PPO, ginančios ir propaguojančios ES interesus, ekonomikos įvairinimą ir atsparumą, vykdymas. Stiprinsime savo ekonominį saugumą, kartu išlaikydami atvirą ekonomiką ir kurdami tarptautines partnerystes;
• konkurencingo, tvaraus ir atsparaus žemės ūkio sektoriaus sukūrimas, stabilios ir nuspėjamos, ūkininkams skirtos, sistemos užtikrinimas, jų padėties maisto tiekimo grandinėje stiprinimas ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimas pasauliniu mastu ir vidaus rinkoje.

Ateičiai pritaikytas finansavimas

Konkurencingumo iššūkiams įveikti reikės reikšmingų investicijų, sutelkiant tiek viešąjį, tiek privatųjį finansavimą. Esame įsipareigoję išnagrinėti ir panaudoti visus įrankius ir priemones, kad galėtume pasiekti savo tikslus: daugiametę finansinę programą, kaip esminę priemonę mūsų strateginiams prioritetams įgyvendinti, kapitalo rinkų sąjungą, kad galėtume sutelkti privatųjį finansavimą, taip pat aktyvesnį Europos investicijų banko dalyvavimą. Išnagrinėsime galimybę parengti naujų priemonių. Toliau dirbsime, kad būtų nustatyti nauji nuosavi ištekliai.

Poreikis turėti vieningą atsaką yra kaip niekada stiprus. Raginame visas ES institucijas, valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus skubiai įgyvendinti ir realizuoti šį naująjį Europos konkurencingumo susitarimą. Ateinančiais metais toliau teiksime strategines gaires ir reguliariai apžvelgsime pažangą.

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.