Buldozeriu per raudonąją knygą (II)

Kanalai nusausinti

ŪP straipsnyje „Buldozeriu per raudonąją knygą“ (š. m. rugpjūčio 6 d.) citavo Aplinkos apsaugos departamento (AAD) prie Aplinkos ministerijos (AM) Kauno valdybos viršininko Česlovo Meržvinsko atsakymą, kuriame buvo rašoma, kad Kauno skyriaus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atliko patikrinimą vietoje, kurioje, kaip teigė gamtos mylėtojai, buvo nusausinti Žiemkelio kanalai, tačiau nusausintų tvenkinių... nematė.

Kauno r. Zapyškio seniūnijos seniūnas Sigitas Imbrasas ŪP sakė, kad kanalai nusausinti. „Jie ten iškirto krūmus, ten žemės ūkio paskirties žemė. Jie turėjo teisę krūmus iškirsti. O tie kanalai nusausinti... Jie buvo kažkada sausinami, po nepriklausomybės viskas buvo apleista. Dabar atstatė į ankstesnę poziciją. Nemanau, kad jie čia kažkuo nusižengė. Gamtosaugininkai būtų kažkaip sureagavę. Tai tiek“, – apie pradėtą veiklą seniūnijoje kalbėjo S. Imbrasas.

Kauno r. savivaldybės mero patarėjas komunikacijai Edmundas Mališauskas, pasikalbėjęs su Zapyškio seniūnijos seniūnu, ŪP patvirtino, kad vienas sklypų yra tvarkomas. „Tame sklype seni melioracijos grioviai buvo tvarkomi. Dar ir krūmokšnius iškirto. O statybos leidimo dar nėra, nes vyksta poveikio aplinkai vertinimo procedūros“, – teigė E. Mališauskas.

Situacija liūdna ir kvaila

Kaip ŪP pasakojo Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktorius Liutauras Raudonikis, Žiemkelio pievose buvo daug į raudonąją knygą įtrauktų paukščių rūšių, ten maitindavosi ir iš gretimų miškų atskrendantys juodieji gandrai, kurie Lietuvoje nyksta dėl to, kad nėra jiems tinkamų maitinimosi vietų. „Kadaise AM siūlėme šią vietą, apie kurią buvo daug publikuota, paskelbti natūrine teritorija, tačiau nebuvo išspręstas žemės nuosavybės klausimas, taip ir liko...“ – apgailestavo ŪP pašnekovas. Anot LOD direktoriaus, Žiemkelio situacija yra ir liūdna, ir kvaila. Ten – hidrologija, polderių sistema. Kai toje teritorijoje pradėjo nuleisti vandenį, vietiniai gyventojai rašė LOD, tačiau ten yra teisiškai nesaugoma teritorija, todėl taip ir nutiko. „Šios teritorijos neįteisino, nepaskelbė saugoma, nes vietiniai žemės savininkai nenorėjo. Kai mes norime ką nors daryti, užsiimti gamtotvarka, įjungiami visi biurokratiniai mechanizmai: to negalima, ano negalima, planą parenkite, tą padarykite ir t. t. Kai reikia ką nors išsaugoti, tuomet į priešingą pusę daro. O čia įstatymai galimi tokiems variantams. Man tai – kažkoks kosmosas. Kaip tokiose vietose leidžia tokią plėtrą? Projektai „prastumiami torpediškai“. Esmė yra ta, kad vėjo energetika – vienas dalykas. Čia ji susijusi su statybomis, su žemės naudojimo pakeitimu, su hidrologija. Todėl čia įsijungia ne paties malūno poveikis, kad gali užmušti ar nudaužti paukštį, o tai, kad ten keičiasi buveinės“, – komentavo L. Raudonikis.

Jis dar kartą pasikartojo, kad Žiemkelio pievų teritorija, kurioje gyveno retos paukščių rūšys, ornitologams buvo auksinė vieta vidurio Lietuvos regione. LOD direktorius teigė, kad energetika yra geras dalykas klimato kaitos požiūriu, todėl saulės ir vėjo parką galima buvo įrengti ūkiniuose laukuose. Tačiau ten žemė brangi, todėl projektų vystytojai suranda tokius plotus, kur kainos palankios. „Juk saulės ir vėjo parkui reikia daug hektarų, matyt, susirado pigesnes žemes ir įlindo. O kaip gamtinė pusė? Man yra keista, kaip tie projektai praeina, o kiti stringa. Nežinau... Neadekvatu...“ – ŪP sakė L. Raudonikis.

Raudonosios knygos atstovų yra visur

Vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Kauno r. savivaldybėje poveikio aplinkai vertinimą atliko VšĮ Pajūrio tyrimų planavimo institutas (PTPI). ŪP instituto direktorės pasiteiravo, ar ataskaitoje yra įvardyti Žiemkelio pievų paukščiai, įrašyti į raudonąją knygą? Jei taip, tai kokie? Ar gali būti vykdomas statybos projektas, jei teritorijoje yra paukščių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą? PTPI direktorė Rosita Milerienė atsakė: „Jūs įdomiai formuluojate klausimą. Paukščių, įrašytų į raudonąją knygą, yra visur. Aplink jūsų namą, aplink jūsų darbą. Visur yra ir augalų, ir paukščių, įrašytų į raudonąją knygą. Mes saugome ne tik paukščius, įrašytus į raudonąją knygą, bet ir neįrašytus ir t. t. Raudonoji knyga nėra pagrindinis dokumentas, saugantis kažką, yra begalė kitų konvencijų, Europos Sąjungos konvencijų, Berno konvencijų, kurios saugo laukinius gyvūnus, sakykime, ne apie kaimyno vištas, kurios kudakuoja po langais, bet apie rimtesnius paukščius. Klausimas turėtų turbūt prasidėti nuo to, kas apskritai saugo paukščius ir kaip tai daro? Kaip ir minėjau, ten, kur yra laukinių gyvūnų, laukinių paukščių, stovi ir jūsų namai, ir mūsų visi miestai, ir t. t., ir panašiai. Tai turbūt atsakymas į jūsų klausimą, kad kažką statyti galima... Klausimas turėtų būti: „Kokiomis sąlygomis statyti galima, kokie ribojimai, kokios priemonės?“ Ir ką pateikia mūsų ornitologai, rasite bent jau užuominas. Jei tos užuominos generuos naujus klausimus, jūs juos galite pateikti ir mes stengsimės paaiškinti paprastais žodžiais, visiems aiškia kalba. kas, kaip ir kodėl galima ir negalima. Taip, daug kas yra negalima jautriose gamtinėse teritorijose, kur galimi konfliktai su saugomomis rūšimis... Bet taip...“ – kalbėjo R. Milerienė.

Pateikė nuorodas

Į ŪP pateiktą klausimą, ar ataskaitoje yra įvardyti Žiemkelio pievų paukščiai, įrašyti į raudonąją knygą, jei taip, tai kokie, PTPI atsakė: „PTPI poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje ne tik įvardino visus ten registruotus paukščius ir šikšnosparnius, bet ir detaliai ištyrė visus galimus poveikius dėl planuojamų vėjo elektrinių (VE) statybos. Pažymėtina, jog buvo atlikti detalūs besiveisiančių, migruojančių paukščių ir šikšnosparnių tyrimai ne tik vėjo elektrinių parko įrengimo teritorijoje, bet ir aplinkinėse vietose. Ataskaita ir tyrimų rezultatai yra viešai prieinami ir su jais gali susipažinti visi suinteresuoti asmenys (aktuali redakcija – https://corpi.lt/index.php/kaunove/ arba paties dokumento nuoroda: https://corpi.lt/~rosita/viesinimas/kaunove/Kauno_VE_PAV_ataskata_240723_AAA_pilna.pdf). Būtent ataskaitoje ir yra pateikti visi duomenys apie aptiktus bioįvairovės objektus, galimas grėsmes ir pritaikytas poveikio mažinimo priemones. Moksliškai pagrįstais metodais buvo atlikti tyrimai ir, vadovaujantis jų rezultatais bei nustatytomis rizikomis, buvo parinktos optimalios poveikio mažinimo priemonės, kaip VE stabdymas paukščių (gervių) parskridimo metu, rytais ir vakarais, VE atitraukimas nuo jautrių paukščių vietų, automatinių vaizdo kamerų sistemų veikimas identifikuojant skrendančius paukščius ir VE stabdymas identifikavus plėšriųjų paukščių skrydį link VE, VE veiklos reguliavimas naktimis dėl šikšnosparnių aktyvumo ir kitos ataskaitoje numatytos priemonės. Labai vertiname įvairiapusį susidomėjimą bei bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti kuo mažesnę galimą žalą bioįvairovei. Siekdami užtikrinti, kad visi suinteresuoti asmenys tinkamai suprastų informaciją, būtume labai dėkingi, jei galėtumėte pasidalinti su mumis rašomo straipsnio projektu prieš jį viešinant. Tai leistų mums atsakyti į visus galimus klausimus ir užtikrinti, kad visi faktai bei nuomonės būtų teisingai pateiktos ir išklausytos. Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų laiką ir dėmesį.“

Stebėjo paukščius

Planuojamo vėjo elektrinių parko įrengimo Kauno r. savivaldybėje paukščių stebėjimų ataskaitoje, kurią parengė projekto vadovas Julius Morkūnas, rašoma, kad, siekiant nustatyti galimą poveikį paukščiams ir šikšnosparniams, 2023 m. kovo–spalio mėn. buvo atlikti paukščių stebėjimai, perėjimo ir veisimosi vietų nustatymas, paukščių migracijos apskaitos, galimų rizikų identifikavimas. Nurodytu laikotarpiu stebint paukščių migracijas ir perskridimus buvo užregistruota 114 paukščių rūšių (2.1.1 lentelė). Bendras praskridusių paukščių skaičius teritorijoje siekė 66 476 individus. Iš jų pagal IUCN saugomų gyvūnų klasifikaciją buvo aptiktos 3 paukščių rūšys – startsakalis, perkūno oželis ir paprastasis purplelis, kurios priskiriamos „pažeidžiamų“ (VU) kategorijai, aptiktos 3 paukščių rūšys – didžioji kuolinga, gaidukas, kuoduotoji antis, kurios priskiriamos „arti grėsmės esančiai“ (NT) apsaugos kategorijai. Visi kiti registruoti paukščiai buvo priskiriami „nekeliančių susirūpinimo“ (LC) kategorijai. Pagal Europos Sąjungos paukščių direktyvos I priedo sąrašą buvo registruotos 23 paukščių rūšys: baltasis gandras, didysis baltasis garnys, juodasis gandras, pilkoji gervė, javinė lingė, juodasis peslys, jūrinis erelis, mažasis erelis rėksnys, nendrinė lingė, pievinė lingė, rudasis peslys, sakalas keleivis, startsakalis, vapsvaėdis, žuvininkas, dirvinis sėjikas, gaidukas, tikutis, gulbė giesmininkė, lėlys, lygutė, paprastoji medšarkė, pilkoji meleta. Pagal Lietuvos saugomų rūšių sąrašą buvo registruotos 22 rūšys: juodasis gandras, juodasis peslys, jūrinis erelis, mažasis erelis rėksnys, paprastasis pelėsakalis, pievinė lingė, rudasis peslys, sakalas keleivis, sketsakalis, startsakalis, vapsvaėdis, vištvanagis, žuvininkas, didžioji kuolinga, dirvinis sėjikas, gaidukas, tikutis, kukutis, kurapka, paprastasis purplelis, pilkoji meleta, uldukas.

Kategorijos neatitinka

Susipažinus su PTPI poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir tyrimų rezultatais, ŪP ir ornitologų bendruomenei iškilo dar daugiau klausimų. PTPI poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje ir Lietuvos raudonojoje knygoje, kuri, kaip rašoma AM interneto svetainėje, buvo atnaujinta 2023 m. spalio 3 d., saugomų gyvūnų rūšių kategorijos neatitinka. Kodėl? Paukščių stebėjimų ataskaitos projekto rengėjai vadovavosi IUCN (Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos) kriterijais. Tą socialiniame tinkle savo komentare patvirtino ir ornitologas Augustas Raudonius, minėtame projekte vykdęs tyrimus ir rinkęs duomenis. Jis rašo: „Kadangi kalbame apie IUCN, tai duomenis imame iš OFICIALAUS IUCN šaltinio. Raudonoji knyga nespėja su IUCN atnaujinimais, todėl duomenys skiriasi.“ PTPI parengtoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje didžioji kuolinga pagal IUCN pažymėta NT (arti grėsmės esantis (liet. NT) taksonas), o raudonojoje knygoje ji žymima CR (kritiškai grėsmingos būklės (liet. CR) taksonas). Kodėl IUCN ir Lietuvos raudonosios knygos saugomų rūšių paukščių kategorijos neatitinka, ŪP paprašė pakomentuoti AM (atsakymas bus pateiktas kitame laikraščio numeryje).

Nors PTPI poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje matyti, kad paukščių, įrašytų į raudonąją knygą, Žiemkelio pievose ir aplink ją yra, UAB „Solet“, rengusi statybų projektinį pasiūlymą „Kitos paskirties inžinerinio statinio saulės šviesos elektrinės įrengimo ant žemės sklypų Kauno r. savivaldybės Zapyškio seniūnijos Vilemų kaime“ (projekto Nr. S-2023-155-VIL-PP), grafoje „Biologinė įvairovė“ rašo,  kad į raudonąją knygą įrašytų gyvūnų, augalų nėra, o grafoje „skyriaus „Biologinė įvairovė“ schemos, žemėlapiai“ – neaptikta.

Užduotis suderinta

ŪP norėjo pabendrauti su UAB „Solet“, rengusios statybų projektinį pasiūlymą, projekto dalies vadovu Slavomiru Senkevičiumi. Tačiau internete nurodytu telefono numeriu prisiskambinti nepavyko. UAB „Solet“ personalo vadybininkė Laura Belickienė pasiūlė klausimus atsiųsti elektroniniu paštu ir žadėjo juos persiųsti S. Senkevičiui. Atsakymų nesulaukus, dar sykį buvo paskambinta į bendrovę. L. Belickienė teigė, kad kitą savaitę į klausimus atsakys komunikacijos vadovas, kuris dabar yra išvykęs. Tačiau į bendrovę paskambinus dar kartą, atsakymą pateikė bendrovės rinkodaros skyriaus direktorius Edgaras Reutas. Jis rašė: „Į jūsų užklausimą dėl projektinio siūlymo nurodome, kad (i) darbai yra atliekami pagal su užsakovu suderintą užduotį, (ii) galutinius sprendimus dėl tolimesnio projekto priima tik užsakovas, ir (iii) bet kokie papildomi klausimai turi būti adresuoti užsakovui, nes projektuotojas negali atskleisti daugiau informacijos (nei, kad prieinama viešai) ar jos komentuoti.“

Gamtos mylėtojai, susipažinę su PTPI poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir UAB „Solet“ statybų projektiniu pasiūlymu, kurie buvo skelbiami Kauno r. savivaldybės tinklalapyje, nebesupranta, kas čia vyksta.

Kalbinti žmonės, nenorėję viešinti savo pavardžių (redakcijai pavardės yra žinomos), sakė, kad kuo daugiau jie gilinasi į ataskaitą ir projektinį pasiūlymą, tuo jiems įdomiau darosi... „Mums kilo klausimų, kas vertina tokius pasiūlymus? Kaip Kauno r. savivaldybė jį galėjo tokį priimti? Juk UAB „Solet“ rašo,  kad į raudonąją knygą įrašytų gyvūnų, augalų nėra, grafoje „skyriaus „Biologinė įvairovė“ schemos, žemėlapiai“ – neaptikta, tačiau poveikio aplinkai vertinime, kurį reikia atlikti prieš statant vėjo jėgainių parkus, pateikta visai kitokia informacija. Kokia čia situacija?“ – kalbėjo gamtos mylėtojai.

Kas iškils teritorijoje?

Gamtai neabejingas Edvinas Polianskis viliasi, kad Žiemkelio pievų istorija bus išnarpliota. Vyras, socialiniame tinkle esančioje LOD grupėje pasidalijęs ŪP publikuotu straipsniu „Buldozeriu per raudonąją knygą“ (š. m. rugpjūčio 6 d.), rašo: „Sveiki, kolegos, vis dėlto pajudės gal reikalai dėl Žemkelio pievų ir paukščių buveinių?“

Ornitologas A. Raudonius, vykdęs tyrimus ir rinkęs duomenis PTPI, po ŪP straipsniu pateikė tokį atsakymą: „PTPI darė poveikio aplinkai vertinimą TIK dėl vėjo elektrinių parko. Tyrimai ten buvo vykdyti metus (tačiau ataskaitoje teigiama, kad tyrimai buvo vykdomi 2023 m. kovo–spalio mėn. – red. pastaba). Duomenų surinkome daugybę ir jie visi yra ataskaitoje. Taip, kad dirbo tikri profesionalai ir dirbo atsimerkę. Reikia suprasti, kad Žiemkelis jau nebėra toks, koks buvo prieš 20–30 metų. Mes pasiūlėme alternatyvą – jėgainių kiekis buvo sumažintas, pakeistos jėgainių lokacijos ir kiekvienai jėgainei numatyti videoregistratoriai, kurie fiksuos plėšrius paukščius ir jėgainės bus stabdomos. Kita kalba, kai Žiemkelį nori užminuoti saulės elektrinėm, tada tikrai bus viskas nušluota nuo žemės paviršiaus, bet mes su saulės elektrinėm nieko bendro neturėjom.“ Darius Mizeikis oponavo A. Raudoniui:  „Tai tada jus apgavo, darėte tyrimą dėl vėjo jėgainių, o jie paėmė ir nusprendė panelių parką statyti.“ Ornitologas atsakė, kad jų neapgavo. „Saulės elektrinėms jokio poveikio aplinkai vertinimo nereikia, jas gali imti ir statyti, ką ir planuoja padaryt, čia jau sistemos trūkumai. Straipsnyje saulė ir vėjas suplakama į vieną, nors tai atskiri dalykai“, – rašė A. Raudonius.

Informacijos neturi

ŪP, laukdamas atsakymų iš projekto vystytojo, kas iš tikrųjų bus statoma  Kauno r. Zapyškio seniūnijoje ir kt., apie šį projektą pakalbėjo su AM. Šios ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Gadliauskaitė informavo, kad AM šio projekto neadministruoja, todėl dėl išsamesnės informacijos rekomendavo kreiptis į Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA).

CPVA komunikacijos specialistė Aušra Pocienė ŪP informavo, kad agentūra taip pat neadministruoja šio projekto. „Skambinomės ir į Lietuvos energetikos agentūrą ir ji sakė, kad neadministruoja tokio projekto. Tai greičiausiai čia yra visai privatus projektas, vykdomas privačiomis lėšomis, kuriam net neskirtos ES lėšos. Dvi agentūros, kurios galėtų administruoti ES pinigus, neturi informacijos apie šį projektą“, – teigė A. Pocienė.

Socialinių tinklų ir Kauno r. savivaldybės nuotraukos

Viršelyje: Ornitologas Augustas Raudonius, vykdęs tyrimus ir rinkęs duomenis Pajūrio tyrimų planavimo institutui, socialiniame tinkle rašė, kad jei Žiemkelį nori „užminuoti“ saulės elektrinėmis, tada tikrai viskas bus nušluota nuo žemės paviršiaus.

Tęsinys kituose ŪP numeriuose

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.