Buldozeriu per raudonąją knygą (III)

Ar galimos interpretacijos?

ŪP (š. m. rugpjūčio 9 d.) rašė, kad vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Kauno r. savivaldybėje PAV atliko VšĮ „Pajūrio tyrimų planavimo institutas“ (PTPI). Paukščių stebėjimų ataskaitoje (vadovas – Julius Morkūnas, rengėjai: Augustas Raudonius, Monika Pelėdienė, Antanas Petraška, Vytautas Eigirdas, Ugnė Plečkaitytė) kai kurios saugomų paukščių rūšių kategorijos pateiktos pagal Tarptautinę gamtos apsaugos sąjungą (IUCN), o ne pagal Lietuvos raudonąją knygą. Kaip socialiniame tinkle komentavo A. Raudonius, ataskaitos projekto rengėjai vadovavosi IUCN kriterijais. „Kadangi kalbame apie IUCN, tai duomenis imame iš OFICIALAUS IUCN šaltinio. Raudonoji knyga nespėja su IUCN atnaujinimais, todėl duomenys skiriasi“, – pasiteisino vienas iš paukščių stebėjimo ataskaitos rengėjų.

Lietuvos raudonosios knygos redakcinės kolegijos narys, bendraautorius, Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktorius, vyr. biologas, ekspertas Liutauras Raudonikis ŪP sakė, kad A. Raudonius yra ornitologas mėgėjas, o raudonąją knygą sudarė mokslininkai, jos vertinimą atliko Gamtos tyrimų centras. „Čia ne bet kas sugalvojo ir padarė raudonąją knygą. Čia – Aplinkos ministerijos (AM) užsakymu buvo atliktas tiek paukščių, tiek augalų visų taksonų mokslinis įvertinimas. Todėl reikia žiūrėti per teisinę prizmę – aplinkos ministro įsakymą. Ar gali bet kuris pilietis jį kvestionuoti? Vienašališkai, savaip įvertinti nevalia, jei yra moksliškai įvertinta ir aplinkos ministro patvirtinta. Ar pradėsime interpretuoti kaip kas norime teisinius dokumentus? Privalu teisinėje valstybėje vadovautis galiojančiais teisiniais dokumentais. Reikia vadovautis raudonąja knyga. Lietuvos paukščių vertinimas yra padarytas pagal IUCN kriterijus, jie atitinka tarptautinius standartus ir yra teisingi. Raudonoji knyga parodo tikrąją mūsų šalies paukščių būklę. Ji nustatoma kiekvienoje šalyje. Teisės aktai – nacionaliniai, reikia vadovautis nacionaliniais teisės aktais ir vertinimais, nes tarptautiniu mastu populiacija yra kita. Nuomonių šiuo klausimu gali būti įvairių. Aš manau, kad ne mėgėjams ir ne augantiems gamtininkams spręsti, ar čia taip, ar kitaip. Jei kyla abejonių, reikia kelti klausimą, konsultuotis. PAV procedūros yra teisinės ir privalu vadovautis teisės aktais“, – teigė Lietuvos raudonosios knygos redakcinės kolegijos narys.

Kuo turi vadovautis?

Tą patį kalbėjo ir AM Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė. ŪP ji sakė, kad Lietuvos raudonoji knyga yra informacinis leidinys, sudaromas vadovaujantis teisės aktais – aplinkos ministro tvirtinamu LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašu. Šiame įstatyme nustatyta, kad kas dešimt metų išleidžiama nauja Lietuvos raudonoji knyga visuomenei informuoti apie saugomas rūšis. Visų rūšių vertinimai buvo atlikti 2018 m., bet informacija keičiasi nuolat, priklausomai nuo rūšies, pvz., 2024 m. buvo įrašytos 3 naujos rūšys su naujais IUCN vertinimais.

„2018 m. 764 saugomos ir 111 nesaugomos rūšys buvo įvertintos pagal IUCN metodiką, kurių pagrindu Lietuvos raudonosios knygos komisija pasiūlė AM jas įtraukti į saugomų rūšių sąrašą. Šiame sąraše rūšys nėra suskirstomos į kategorijas, grupes, kaip buvo anksčiau – visoms rūšims, įrašytoms į Lietuvos raudonąją knygą, yra suteiktas vienodas apsaugos statusas. Prie rūšių nurodytas IUCN vertinimas yra mokslinis įvertinimas apie tos rūšies populiacijos būklę tik Lietuvoje, o IUCN svetainėje pateikti rūšių vertinimai apima visą tos rūšies arealo populiacijos IUCN vertinimą, neišskiriant atskirų valstybių, todėl tos pačios rūšies IUCN vertinimai gali skirtis. Visos natūraliai Lietuvoje paplitusios paukščių rūšys yra saugomos europiniu mastu, t. y. įtrauktos į Paukščių direktyvą, todėl jų įtraukimas į nacionalinę Lietuvos raudonąją knygą ar išbraukimas iš jos esminio pokyčio nedaro, t. y. dėl IUCN vertinimų paukščių rūšims atlikimo dažnumo tariamasi su Lietuvos raudonosios knygos komisija ir mokslo bendruomene“, – redakciją informavo L. Janulaitienė. Ji pridūrė, kad Lietuvos ornitologai, vertindami Lietuvoje esančių paukščių populiacijos būklę, turi vadovautis Lietuvoje gyvenančių paukščių populiacijos atliktu IUCN vertinimu.

Vadovavosi tuo, kas patogiau?

Gamtos mylėtojams, nenorėjusiems viešinti savo pavardžių (pavardės redakcijai yra žinomos), susidaro įspūdis, kad PTPI, rengusi ataskaitą, vadovavosi tuo, kas jiems buvo patogiau. Todėl ne tik didžiosios kuolingos, kuri PTPI ataskaitoje yra priskirta arti grėsmės esančiai NT apsaugos kategorijai (o raudonojoje knygoje – kritiškai grėsmingos būklės (CR) taksonas), bet ir kitų paukščių vertinimai nesutampa. Pvz., juodasis gandras PTPI pažymėtas LC (nekeliantis susirūpinimo taksonas), o raudonojoje knygoje – EN  (grėsmingos būklės), juodasis peslys – taip pat LC, nors raudonojoje knygoje pažymėtas – EN, mažasis erelis rėksnys – LC, tačiau raudonoje knygoje – VU (pažeidžiami), jūrinis erelis – LC, raudonojoje knygoje – NT. Tai tik keletas pavyzdžių apie paukščių vertinimo neatitikimus. Šis faktas – didžiulė mįslė gamtos mylėtojams ir ornitologams. Jie kraipo galvomis, nesuprasdami, kodėl visa tai vyksta.

Pasak LOD vadovo, jei projektai yra daromi, galimai rengėjai yra suinteresuoti tokiomis išvadomis. „Aš tiesiog nežinau... Jei žmonės nesutinka su tokiu PAV, turi kelti klausimą, kad iš naujo būtų atliktas vertinimas“, – argumentavo L. Raudonikis. Jis apgailestavo, kad PTPI atliko gan trumpus tyrimus, kurie vyko praėjusių metų kovo–spalio mėn., nes metai būna įvairūs, todėl vienais metais paukščių galima nepastebėti, o kitais jau juos galima fiksuoti, nes tai būdinga retoms rūšims. „Aš suprantu, vėjo energetika galėtų kelti klausimą: „Ar bus poveikis paukščiams, įrašytiems į raudonąją knygą, jei jie yra šone jėgainės, ar nebus?“ Čia kalbama apie melioraciją, apie nusausintas pievas. Esmė ta, jog ten buvo šlapios, užpelkėjusios pievos, todėl tai buvo deficitinė buveinė su daug retų rūšių paukščių, kurie buvo fiksuoti daugelį metų. O dabar nusausinta. Melioracija visą nusistovėjusią ekosistemą sugriauna. Čia yra bėda. Ekspertiškai vertinant, aš sutinku, kad ten krūmais buvo apaugę, paukščių buveinių būklė pablogėjo.  Bet galima buvo jas atkurti, bioįvairovė atsistato. Tai nėra priežastis sunaikinti, nes buveinės potencialiai buvo geros ir tinkamos paukščių rūšims. Dabar įsigalios gamtos atkūrimo reglamentas, ten nurodoma, kad reikia atkurti blogos būklės teritorijas, tam bus skiriamas finansavimas. Politika eina į  atkūrimą, o čia eina kitu keliu. Kai nusausino kanalus, viskas pasikeis, daug paukščių rūšių išnyks ne dėl vėjo jėgainės, bet dėl nusausinimo“, – argumentavo ornitologas.

Gyventojai pasipiktinę

Kaip ataskaitoje rašo PTPI, PAV proceso dalyviai yra suinteresuota visuomenė. Kokia visuomenės nuomonė apie šį projektą? Nereikia ir klausti. Po ŪP publikacijų „Buldozeriu per raudonąją knygą“ redakcijos telefonas ūžte ūžė nuo Zapyškio seniūnijos gyventojų skambučių. Anot jų, čia vyksta tikra velniava. „Mes, turintys sodybas ir gyvenantys nuolat, nebuvome informuoti apie šį projektą, negavome jokių laiškų, jokios informacijos, jog šalia mūsų sodybų bus kažkas vykdoma. Net nežinome, kur yra ta lenta su informacija pastatyta, jei ten kažkas yra kabinama. Jei tai Žiemkelio gale, tai niekas ten nevažiuoja... Mes nesutinkame, kad šis projektas būtų vykdomas“, – pykčio neslėpė įsiaudrinę žmonės, nenorėję viešinti savo pavardžių (pavardės redakcijai yra žinomos).

Apie planuojamas statybas nieko nežinojo ir UAB „Agroranga“, kuriai nuosavybės teise priklauso 19,9400 ha žemės sklypas, esantis Zapyškio sen., Vilemų k. Šios bendrovės direktorius Domas Sirgedas ŪP sakė, kad apie planuojamas statyti vėjo elektrines bendrovė sužinojo iš straipsnių, publikuotų Kauno spaudoje. „Pateikėme projekto sumanytojams raštą, kuriame nurodėme, kad mūsų žemės sklypai ribojasi su teritorija, kurioje yra planuojama įrengti vėjo jėgainių elektrinę ir kuriems gali būti taikomi įstatymų numatyti ribojimai. Informavome, kad mes prieštaraujame vėjo elektrinės statybai“, – kalbėjo D. Sirgedas.

Konfliktai neišvengiami

Šią situaciją puikiai žino Kauno r. Ežerėlio bendruomenės centro pirmininkas Paulius Vilkevičius. „Pats esu miškininkas, žinau tą situaciją, kad Žiemkelio pievos – unikali vieta. Girdėjau, kad buvo daromas viešas projekto pristatymas Zapyškio seniūnijoje, aš pats nedalyvavau, tik pažįstamiems buvau palikęs klausimus, kad pristatyme paklaustų apie paukščius. Buvo atsakyta, kad buvo atlikta ilgalaikė aplinkos analizė, išnagrinėta, ar nebus pažeisti paukščių migracijos keliai“, – ŪP sakė P. Vilkevičius.

Kauno r. Zapyškio seniūnijos seniūnas Sigitas Imbrasas mena, kad projekto pristatyme dalyvavusi bendruomenė buvo prieš šį projektą. „Bendruomenė visada statant tokius objektus bus prieš, bet savivaldybės pozicija kita, kad tai valstybės kryptis – nepriklausoma energetika, žaliasis kursas. Mero pozicija – reikia bendrauti su gyventojais. Kur žmogus ateina su savo veikla, ten gamta traukiasi. Jeigu norime nepriklausomą energetiką vystyti, tai gamtos sąskaita tai yra daroma. Gamtos mylėtojų reikalai ir projekto vystytojų, kurie nori statyti, konfliktai – neišvengiami“, – kalbėjo seniūnas.

Pasipiktinę Zapyškio seniūnijos gyventojai pasakojo, kad šiuo klausimu jie raštu kreipėsi į Kauno r. savivaldybės merą Valerijų Makūną, o rajono vadovas atsakė: „Pažymime, kad šiuo metu PAV rengėjai dar nėra pateikę galutinio PAV ataskaitos projekto, kuriame būtų įvertintos visos suinteresuotų institucijų pastabos ir pasiūlymai. Rengėjui pateikus galutinę PAV ataskaitą, Aplinkos apsaugos agentūra vertins PAV ataskaitą ir priims sprendimą dėl veiklos galimybės vykdyti veiklą šioje teritorijoje.“

Kauno r. savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė redakciją  informavo, kad šiuo metu vyksta planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūros. Su PAV planu galima susipažinti internete adresu: https://corpi.lt/~rosita/viesinimas/kaunove/Kauno_VE_PAV_ataskata_240723_AAA_pilna.pdf. „Dėl paukščių apsaugos svarų žodį turėtų pateikti Valstybės saugomų teritorijų specialistai. Kauno r. savivaldybė taip pat pateikė savo pastabas, pasisakydama už PAV pirmą alternatyvą“, – ŪP sakė Kauno r. savivaldybės mero patarėjas komunikacijai Edmundas Mališauskas.

Jei parkas bus, užims tik dalį bendrovės turimų sklypų

ŪP paprašė į klausimus atsakyti įmonių grupės „Cesna Capital“, planuojančios statyti hibridinį alternatyviosios energijos parką. Į klausimus atsakė UAB „Vorh“ vykdančioji asistentė Lina Damijonaitytė.

– Viešai skelbiamose publikacijose rašoma, kad per dvejus metus Vilemų k. (Zapyškio sen., Kauno r.) turėtų iškilti vienas didžiausių ir inovatyviausių hibridinių alternatyviosios energijos parkų šalyje. Įmonių grupės „Cesna Capital“ valdomame 300 ha sklype planuojama įrengti moderniausius saulės modulius ir septynias vėjo elektrines. Į projektą numatyta investuoti 80 mln. Eur, o parko galia sieks iki 200 MW. Šioje teritorijoje, kaip rašoma PTPI ataskaitoje, yra Žiemkelio pieva, kurioje gyvena nemažai retųjų paukščių, Lietuvos raudonosios knygos atstovų. Kaip tokioje vietoje, kurioje yra į raudonąją knygą įtrauktų paukščių, planuojate verslo plėtrą?

– Sklypai, kuriuose planuojama žaliosios energetikos parko teritorija, yra žemės ūkio paskirties žemė, tad joje yra (visada buvo) leistina vykdyti žemės ūkio veiklą, atsinaujinančių išteklių plėtrą. Teritorijoje nėra nustatytų jokių galimos veiklos apribojimų, ji nėra saugomų paukščių apsaugos teritorijų „Natura 2000“ dalis. Be kita ko, šioje teritorijoje kaimyninių žemių savininkai vykdo žvyro / smėlio karjero veiklą, kuri generuoja pastovų triukšmingą sunkiojo transporto judėjimą. Mūsų įmonės žemės šiuo metu yra naudojamos ne atsinaujinančių išteklių energetikos objektų plėtrai, o žemės ūkio veiklai. Žaliosios energetikos projektą bendrovė planuoja vadovaudamasi teisės aktais, atsižvelgdama į visų suinteresuotų institucijų reikalavimus, todėl neabejojame, kad statybos leidimas netrukus bus išduotas. Tuo atveju, jei statybos leidimą išduodančios institucijos nuspręs, kad statybos nėra galimos, teritorija bus naudojama kitiems teisės aktais leidžiamiems tikslams.

– Ar jau yra išduotas leidimas statyboms?

– Šiuo metu statybą leidžiantys dokumentai nėra išduoti. Informacija apie statybą leidžiančių dokumentų išdavimą viešai skelbia kompetentingos institucijos.

– Kaip redakciją informavo vietos gyventojai, Žiemkelio kanalai nusausinti, vanduo išpumpuotas, žuvys išmirė arba buvo išvežtos vietinių žmonių. Kas ir kokiu tikslu nusausino Žiemkelio kanalus?

– Kaip paminėta anksčiau, šiuo metu mūsų įmonės privatūs žemės ūkio paskirties sklypai ir naudojami žemės ūkio veiklai. Bet kokie sklypų tvarkymo darbai yra vykdomi šiai veiklai gerinti ir praplėsti. Būtent šiam tikslui ir ūkininkų skęstančiam derliui išgelbėti sureguliavome vandens lygį teritorijoje, rekonstravę seniai buvusią siurblinę ir melioracijos sistemą. Siurblinė seniai neveikia, todėl melioracijos grioviai labai dažnai išdžiūsta, o pavasariais patvinsta ir kenkia ūkininkų pasėliams. Mes to neprivalėjome daryti, bet, prisiimdami atsakomybę ir norėdami praplėsti galimus žemės ūkio veiklai tinkamus plotus, ryžomės investicijoms. Pateikiame kanalo nuotraukų, kur matyti normalus vandens lygis (kanalo nuotraukos darytos atitinkamai 2024 m. liepos 1 d. ir rugpjūčio 6 d.). Atkreipiame dėmesį, kad statybą leidžiantys dokumentai atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinių statybai yra išduodami kompetentingų institucijų, kurios užtikrina teisės aktų reikalavimų laikymąsi, ir bendrovė žaliojo energijos parko nevysto bei nevystys, kol tokie dokumentai nebus gauti ir nebus užbaigtos vykdyti visos kitos, teisės aktuose įtvirtintos, procedūros. Pažymėsime, kad planuojamas AEI parkas, jei toks bus, užims tik dalį bendrovės turimų sklypų ir likusi žemė bus toliau naudojama ūkininkų veiklai plėsti.

– Ar jau yra patvirtintas PAV?

– Pagal galiojančius teisės aktus, saulės elektrinių plėtrai PAV ar jo atranka nėra atliekami. Vėjo elektrinių PAV procesas šiuo metu dar vyksta. Informaciją apie PAV eigą viešai skelbia kompetentingos institucijos.

Redakcijos, Kauno r. savivaldybės ir Luko DVYLIO nuotraukos

Viršelyje: Gulbių giesmininkių šeimyną viename iš Žiemkelio kanalų užfiksavo Lukas Dvylys.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.