Bulvė – ne tokia paprasta kaip kartais atrodo

Net ir mėgėjiškas bulvių auginimas reikalauja fizinės jėgos, tad kaip kilo mintis kolekcionuoti jas, veislių įvairovę išbandyti savo darže? Ar turėjo įtakos ūkininkai tėvai?

Bulvė – tokia įdomi ir paslaptinga daržovė, kurios augimo rezultatus pamatai tik iškasdamas subrendusius gumbus, užtat ir įdomu auginti, laukti derliaus, o paskui galbūt likti nustebinta. Aišku, stebint patį augalo augimą jau galima numatyti, koks bus rezultatas. Bulvių auginimas man tik pomėgis, ne koks nors verslas. Patinka bendrauti su bulvių augintojais mėgėjais, dalintis informacija, patirtimi, pasikeisti nuomonėmis apie derlių.

Prieš 10 metų Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, su gyvenimo draugu pradėjome po truputį daržininkauti ir sodininkauti, sodinome vaismedžius, vaiskrūmius, susidomėjau veisliniais pomidorais ir pradėjau juos auginti. Gerokai išplėtėme savo ūkį, auginame įvairių daržovių (tarp jų ir bulvių), vaismedžių, vaiskrūmių.

Esu gimusi ir augusi kaime, Pakruojo rajone, Ūdekuose. Kiekvieną dieną susidurdavau su žemės ūkio darbais, teko padėti tėveliams sodinti, ravėti, nuimti derlių, prižiūrėti gyvulius. Atkūrus Nepriklausomybę tėvai savo žemėje pradėjo ūkininkauti, tad vėlgi teko padėti.

Tėveliai bulves augino savo reikmėms, o jeigu jų likdavo, veždavo parduoti į turgų. Vaikystėje man įsiminė violetinės bulvės ir dar vienos gelsvos su violetinėmis akutėmis. Kažkodėl tėveliai per bulviakasį šias bulves liepdavo dėti prie pašarinių. Man būdavo keista, kodėl tokios gražios bulvės nevalgomos.

Prieš ketverius metus tėveliams mirus, paprasčiausiai negalėjau parduoti gimtųjų namų ir prie jų esančios žemės, todėl nuo pavasario iki rudens beveik kiekvieną savaitgalį važiuoju padirbėti į tėviškę. Ten irgi visko po truputį auginame, be to, manęs visada laukia vištų būrys, kurių labai pasiilgstu.

Vilniaus rajone bulves auginame 5 arų žemės plote, o Pakruojo rajone – 2 aruose. Kiekvienos veislės bulvių sodiname po vieną vagą, pusę vagos arba dar mažiau. Pakruojo krašte dirvožemis sunkesnės struktūros, todėl ten bulvės prasčiau auga, didžiausią jų dalį stengiamės sodinti Vilniaus rajone. Taip pat atsižvelgiame, kuri veislė geriau prisitaiko augti sunkesniame dirvožemyje. Sėklai pasilieku bulvių, augintų Vilniaus rajone, atrenku taisyklingos formos ir tikrai ne mažiausius gumbus.

Koks buvo pastarasis sezonas bulvėms? Ar nenukentėjo nuo sausros?

Pavasarį ir vasarą teko susidurti su sausros iššūkiais. Vis dėlto sausra esminės įtakos bulvių derliui nepadarė – derlius buvo geras, kai kurių veislių (‘Sarpo Axona’, ‘Sarpo Kifli’, ‘Red Fantasy’, ‘Damask‘, ‘Mrs. Moerles Purple Baker’, ‘Bellarosa’, ‘Prince Edward Island Blue’, ‘Arran Victory‘, ‘Linzer Rose’) – netgi puikus.

Auginu kelias veisles, kurios (nesvarbu, sausi metai ar lietingi) niekada neduoda gerų rezultatų, tad jas vadinu užsispyrėlėmis. Tų veislių bulves auginu dėl įdomumo, dėl labai savotiškos gumbų spalvos. Tai ‘Cara’ (apvalūs kaip kamuoliukai geltoni su rausvomis akutėmis gumbai, labai nedidukai, bet jų daug) ir ‘Blaue aus Finland’ (tamsiai violetinės spalvos dideli gumbai, minkštimas irgi tamsiai violetinis, bet tik po 3–5 bulves po keru).

Bulves šiemet sodinome nuo balandžio 26 d. iki gegužės 21 d. Tai darome pusiau rankiniu būdu: traktoriumi išdirbama žemė, padaromos vagos ir tada jau rankomis į vagas sumėtomos bulvės, apkaupiamos kauptuku. Mums sodinant, pasižymiu žymekliais, kur kokia veislė sukrito, nusibraižau schemą.

Sodindami bulves dirvą tręšėme kompleksinėmis trąšomis, taip pat į žemę įterpėme perpuvusios žolės. Dalį bulvių mulčiavome nupjauta žole. Kol augo, jas purškėme monokalio fosfato trąšomis. Nuo kenkėjų purškėme insekticidais, o nuo ligų – fungicidais.

Manau, geresnio derliaus padeda sulaukti ir taikoma sėjomaina. Vilniaus rajone į tą patį žemės plotą bulves sodinsime tik po 4–5 metų.

Šiemet šiltas ir saulėtas ruduo leido ramiai, be skubos kasti bulves. Jas su pertraukomis kasėme nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 8 d. Dėl gerų orų bulvių gumbai buvo švarūs, tarsi nuplauti.

Kaip sodiname, taip ir nuimame bulvių derlių – rankomis. Mano įrankiai – tik šakė ir kibiras... Nukastas bulves supilu į tinklinius maišus ir į juos įdedu žymeklius su veislės pavadinimais.

Retos ir įdomios bulvių veislės – iš kur jos atkeliauja į Jūsų daržus?

2019 metais pradėjau domėtis jų įvairove, bandžiau aiškintis, kas Lietuvoje augina bulves violetiniu, raudonu minkštimu, bet tuo metu pasirinkimas buvo neplatus. Tada pasidomėjau, kokios įdomesnės veislės auginamos ir parduodamos užsienyje.

Pirmą bulvių siuntą atsisiunčiau prieš ketverius metus iš Jungtinės Karalystės. Joje buvo tokios bulvių veislės, kaip ‘Mayan Gold’, ‘Arran Victory’, ‘Red Emmalie’, ‘Cara’, ‘Shetland Black’, ‘Highland Burgundy Red’. Pastarųjų dviejų veislių po trejų auginimo metų atsisakiau, nes buvo labai prasti derliaus rezultatai. Matyt, joms nelabai tiko mūsų klimatas.

Vėliau bulves siunčiausi iš Vokietijos. Ir kitais metais planuoju jų įsigyti iš šios šalies arba Nyderlandų. Ieškau derlingesnių bulvių violetiniu minkštimu.

Derlingiausias šio sezono bulvių ketvertukas: koks jis būtų?

‘Sarpo Axona’ – rausvos spalvos, taisyklingos formos ir dideli gumbai. Minkštimas šviesiai gelsvas, žiedai rausvi. Pasižymi stambia lapija, nustelbiančia piktžoles. Ši veislė kasmet derlinga, virtuvėje galima naudoti universaliai. Šios vėlyvos bulvės kasamos spalio viduryje.

‘Sarpo Kifli’ – gelsvi, pailgi gumbai su vidutiniškai giliomis akutėmis, minkštimas – šviesiai gelsvas. Pasižymi dideliu atsparumu vėlyvajam puviniui. Vidutiniškai ankstyva ir derlinga veislė, tinkamai sandėliuojama išsilaiko iki pat pavasario. Dėl vaškinės minkštimo tekstūros labai tinka salotoms ruošti, kepti ir virti.

‘Red Fantasy’ – gumbai raudoni, pailgo ovalo formos, minkštimas geltonas. Subrandina gerą derlių, daug didelių gumbų. Vidutiniškai ankstyva veislė, bulvės puikiai išsilaiko iki pat pavasario. Gumbai krakmolingi, puikaus skonio, suverda vidutiniškai, tad ruošos maistui būdai gali būti įvairūs.

‘Damask’ – gumbai raudoni, ovalo formos, minkštimas geltonas, jame daug sausųjų medžiagų. Žiedai rausvi, krūmai augūs, išsilaiko žali iki rugsėjo pabaigos. Labai derlingos, atsparios virusams ir ligoms bulvės. Ši veislė gerai laikosi iki pavasario pabaigos. Iš jų kepamas skanus bulvių plokštainis, ruošiami kiti bulvių patiekalai, įprasti ir neįprasti lietuviškai virtuvei.

O jeigu vertintume ne tik pagal derlingumą, bet ir pagal skonį bei grožį, kokios veislės Jūsų mėgstamiausios?

‘Red Emmalie’ gumbai ryškiai raudonos spalvos, pailgi. Minkštimas rausvas, įdomu, kad tokia spalva išlieka ir termiškai apdorojus. Šios veislės bulvėse daug antocianinų, naudingų sveikatai. Žiedai šviesiai violetiniai, minkštimas vaškinės tekstūros. Ši veislė vidutiniškai ankstyva. Jos labai tinka virti, gaminti bulvių salotas, gražią ir skanią baltą mišrainę.

‘Lily Rose’ gumbai ryškiai raudoni, pailgi. Minkštimas vaškinės struktūros, rausvas išlieka ir termiškai apdorojus. Šios vidutiniškai ankstyvos veislės bulvėse irgi daug antocianinų. Bulvės labai tinka virti, kepti, gruzdinti.

‘Linzer Delikatess’ – gumbai pailgi, gelsvi, odelė labai plona. Minkštimas šviesiai geltonas, vaškinės konsistencijos. Nemėgsta augti sunkesniame dirvožemyje, labai tinka priesmėlis. Derlinga ir ilgai besilaikanti veislė. Užauga labai skanios bulvės, tinkamos virti, gaminti salotas. Dėl gero skonio šios veislės bulvės – mano favoritės.

‘Mayan Gold’ – ši veislė išvesta Jungtinėje Karalystėje iš laukinių bulvių veislės, žinomos kaip ‘Phurėja’, kurios kilusios iš Peru Andų kalnų regiono. Gumbai pailgos formos ir šiek tiek išlenkti, geltoni, minkštimas irgi geltonas. Žydi mėlynai. Rūsyje pradeda leisti daigus jau sausio–vasario mėnesiais. Derlingumas labai nevienodas: vienais metais duoda labai gerą derlių, o kitais – derlius gali būti prastas. Labai tinka kepti, gruzdinti ir virti.

‘Mayan Trixie’ veislės gumbai pailgi ir šiek tiek išlenkti, geltoni, akutės violetinė. Minkštimas geltonas, suverda vidutiniškai. Derliumi nenuvilia nei sausros, nei lietingais metais. Gausiai dera ir sunkesniame dirvožemyje. Tinka kepti, virti: skonis visada geras.

‘Pink Fir Apple’ – sena prancūzų veislė, kurią galima atsekti mažiausiai iki 1850 m. Šios bulvės yra ilgos, pirštelio formos, gumbuotos, o tai dažnai sukelia juoką nuimant derlių. Jų forma tikrai nenuspėjama. Suprantama, dėl nelygios formos sudėtinga nuskusti, tad geriausia virti su odele. Gumbas šviesiai rausvas, minkštimas blyškiai geltonas, vaškinės tekstūros. Šių vėlyvų bulvių derlingumas gali būti įvairus. Tai salotinio tipo bulvės.

Danutės SPUDAITĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.