Ūkininkas Algimantas Vaupšas: „Liepos pabaigoje mes savo krašte gavome didžiulį kiekį vandens – 220 mm kritulių per savaitę. Bulvės ir daržovės atsidūrė po vandeniu ir teko laukti pora savaičių, kol pradžiuvo, per tą laiką žemesnėse vietose bulvės supuvo.

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas

Bulvių augintojus skuta ne tik gamta

2024/09/28

„Rasos", Agroverslas, Daržas, Verslas,

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorės Indrės Lukoševičienės teigimu, bulvių ir daržovių derlius priklauso nuo oro sąlygų, o augintojai jaučia vis ryškesnius klimato kaitos padarinius. Jau kelinti metai Lietuvoje pasitaiko sausros laikotarpių, itin karštų orų, o kaitra, lydima liūčių, kelia daug iššūkių daržovių augintojams. Su vis šiltėjančiais orais pastebimi ir Lietuvoje dar nematyti kenkėjai bei ligos. Tad negandos neaplenkė ir bulvių augintojų, todėl šie užtikrinti, kad šalies vartotojams lietuviškų bulvių pakaks iki kitų metų derliaus – nedrįsta.

Klimato skirtumai didžiuliai

I. Lukoševičienė teigė, kad smarkios liūtys taip pat pridaro nuostolių – užliejami laukai, ten užsistovi vanduo. Šiais metais didelių praradimų patyrė morkų, burokėlių ir bulvių augintojai, jų daržovės žuvo po praslinkusių liūčių, kai vanduo laukuose telkšojo apie dvi savaites. „Dėl nepalankių klimato sąlygų, tokių, kaip tropiniai karščiai ir liūtys, šių metų bulvių derlius kol kas nedžiugina. Dabar turimais duomenimis, derlius yra mažesnis nei vidutinis. Bulviakasis dar tik įpusėjęs, bus ir kiekybinių, ir kokybinių derliaus praradimų, tačiau kokio masto, paaiškės, kai visos bulvės suguls saugyklose. Derlius skirtingose šalies vietose yra labai nevienodas, įvertinti bendrą vaizdą yra gana sunku. Tikrąją padėtį galėsime patikslinti tik spalio pabaigoje“, – pasakojo LDAA direktorė.

Pasak I. Lukoševičienės, vienur laukai įmirkę dėl ilgai stovėjusio vandens, kitur menkesnis derlius dėl sausros, todėl ne tik liūtys, bet ir sausra nėra gerai. „Kėdainių rajone lietaus buvo gana saikingai, jo net trūko, tačiau kitur, pavyzdžiui, Šiaulių ir Kelmės rajonuose, prilijo daugiau nei reikia. Ten derliaus nuostoliai yra dėl stiprių liūčių ir laukuose užsistovėjusio vandens. Lietuva maža, bet klimato skirtumais ji yra tokia didelė, kad vienur lyja, kitur – sausa, nors, atrodo, atstumai tikrai nėra dideli“, – kalbėjo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovė.

Ji sakė negalinti komentuoti, kokiomis kainomis bulves iš jų augintojų superka didieji Lietuvos prekybos tinklai, tai daryti gali tik jie patys. „Ruduo – toks laikotarpis, kai daržovių kainos nukrenta, nes ne visi augintojai turi kur saugoti derlių, todėl skuba parduoti kuo greičiau. Kainas diktuoja rinka ir, kai rinkai pasiūlomas didesnis kiekis daržovių, natūralu, kad kaina krenta“, – teigė I. Lukoševičienė.

Gelbėtis turi patys

Kelmės r. Užvenčio sen. 90 ha bulvių auginantis ūkininkas Algimantas Vaupšas ŪP teigė, kad bulviakasį savo ūkyje jau baigė. Tik būta nemažai problemų auginant šių metų derlių. „Pavasarį buvo labai sausa – sausra, o liepos pabaigoje gavome didžiulį kiekį vandens – 220 mm kritulių per savaitę. Bulvės ir daržovės atsidūrė po vandeniu ir teko laukti porą savaičių, kol vanduo dingo. Žemesnėse vietose bulvės supuvo, absoliučiai neliko nieko. Bulvių kasimo kombainas į paviršių iškėlė tik minkštas bulvių „spurgeles“. Dalį bulvių aukštesnėse vietose nukasėme, tačiau tarp jų yra nemažai greitai gendančių. Bulvės gyventi vandenyje tikrai nemėgsta“, – pasakojo ūkininkas.

Jis apgailestavo, kad per liūtį nuskendo ir 15 ha kopūstų derlius. Užvenčio ir Šaukėnų seniūnijos buvo paskelbtos stichinės nelaimės zonomis, atvykusi savivaldybės administracijos komisija užfiksavo bulvių, kopūstų ir burokėlių nuostolius. „Užfiksavo ir tai, kad pinigų žalai atlyginti niekas neturi. Tai irgi faktas. Apie pinigus nebekalba, nes jų paprasčiausiai nėra“, – dėstė A. Vaupšas.

Bulves ūkininkas parduoda Lietuvos prekybos tinklams. O jie nenori mokėti brangiau, nes pigesnių bulvių buvo pasiūlę Lenkijos žemdirbiai. Bet, pasak ŪP pašnekovo, ir dalyje Lenkijos yra nuskendusių bulvių, kur jų net nebandė kasti. Šiuo metu kaimyninės šalies bulvių augintojai tikriausiai jau nebeturi ko pasiūlyti. „Dabar jau serbai, vengrai, suomiai siunčia paklausimus – ieško bulvių. Matyt, ir ten bulvių derliui pakenkė sausros bei liūtys. Šiaip šie metai bulvių augintojams tikrai prasti, nes ir mezgimo laikotarpiu buvo sausa, šalta. Kai kurios bulvės užmezgė, bet paaugusios – nuskendo“, – prisiminė A. Vaupšas.

Ūkininko nuomone, artimiausiu metu bulvės turėtų brangti ir kitaip būti negali. Jų normali supirkimo kaina turėtų būti 40–50 ct/kg, kad atsipirktų visos sąnaudos. „Dabar didieji prekybos tinklai ūkininkams moka tik po 25–29 ct. Dar yra smulkiųjų ūkininkų, kurių bulvės, vasarą gavusios vandens, genda, todėl jie suinteresuoti kuo greičiau jas parduoti, nes pavasarį sandėlyje gali rasti jas visas supuvusias. Todėl ir supirkimo kainos šiuo metu yra tik tokios. Manau, lapkričio pabaigoje bulvių kaina turėtų pradėti kilti. Nes ir ukrainiečiai teiraujasi mūsų bulvių – ir skambina, ir atvažiuoja, o Ukrainoje to dar nėra buvę. Ten bulves paveikė sausra, jos smulkios, gerai neužaugusios. Jeigu Lietuva bulvėmis dar turės aprūpinti ir Ukrainą, tai bulvės pas mus – augintojus – dings iki Naujųjų metų“, – kalbėjo ūkininkas.

Sako ne viską

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis