Kaimynai lenkai plečia bulvių plotus: ar turime ruoštis didesnei konkurencijai rinkoje?

Farmer.pl analizuoja bulvių auginimo perspektyvas 2025 metais. Lenkijoje bulvių auginimo plotai, Centrinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024 metais siekė beveik 195 tūkst. ha, o bendras derlius – 5,85 mln. t, lyginant su 5,60 mln. t praėjusiais metais. Tačiau Wojciechas Nowackis iš Lenkijos bulvių augintojų asociacijos teigia, jog šie skaičiai nėra tikslūs, nes nebuvo įvertinti smulkūs pasėliai, skirti savo reikmėms. Jo manymu, realus bulvių derlius Lenkijoje 2024 m. buvo didesnis, apie 6,35 mln. tonų, o auginimo plotas – 205 tūkst. ha.

Bulvių auginimo plotų padidėjimą pirmiausia lėmė aukšta 2023 metais užaugintų bulvių kaina, kuri, esant prastam kitų lauko augalų pelningumui, augintojams tapo dar patrauklesnė. Tačiau 2024 m. pradžioje augintojai susirūrė su tam tikromis problemomis: trūko sėklinių bulvių, jų kainos buvo labai aukštos, taigi dažnai buvo sodinamos neaiškios kilmės ir abejotinos kokybės bulvės. Prisidėjo specifinės praėjusių metų oro sąlygos.

W. Nowackis akcentavo svarbiausias praėjusių metų bulvių augintojų problemas:  „2024 metų derliaus bulvių prekinė kokybė dėl nepalankių oro sąlygų (karščio, sausros ar kritulių pertekliaus) vegetacijos laikotarpiu nėra pati geriausia ir prekinio derliaus dalis sudaro apie 75 proc. bendro derliaus kiekyje. Daugelis bulvių pasėlių buvo užkrėstos rauplėmis arba rizoktonioze, nes paveikė sausra dygimo laikotarpiu. Taip pat reikėtų atsižvelgti į didelę deformuotų ar sutrūkinėjusių gumbų dalį, o taip nutiko dėl didelių dirvos drėgmės pokyčių gumbams augant, taip pat gana dažną gumbų pažaliavimą. Be to, labai anksti (birželio mėn.) daugelyje bulvių laukų pasireiškė vėlyvasis puvinys, jis taip pat padidins sandėliavimo nuostolius. Todėl didelę dalį bulvių reikia utilizuoti arba sušerti gyvuliams“.

Kainos smuktelėjo

Bulvių kainos 2024 m. išliko daugmaž stabilios, nors jos nusileido užpernykštėms. Rudenį turgavietėse kainų lygis buvo apie dešimtadaliu mažesnis lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tačiau palyginti su 2022 m. vis tiek kaino išliko gerokai aukštesnės (apie 20 proc.).

Didmeninėje prekyboje kainų nuosmukis yra didesnis, o jų lygis (apie 141 PLN/cnt, t. y. 33 eurai) 2024 metų gruodį buvo maždaug 18 proc. mažesnis, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Prognozuojama, kad Lenkijos rinkoje 2024/25 m. sezoną vidutinis bulvių kainų lygis gali siekti apie 2,10 PLN/kg (0,49 euro/kg), palyginti su 2,33 PLN/kg (0,55 euro/kg) praėjusį sezoną, o didmeninės kainos gali siekti apie 156 PLN/cnt (apie 37 eurai/cnt), palyginti su 191 PLN/cnt (apie 45 eurai/cnt) praėjusiame sezone. Prekybos tinkluose ir atskirose parduotuvėse valgomųjų bulvių mažmeninės kainos labai skiriasi ir šiuo metu svyruoja nuo 1,50 PLN/kg (0,35 euro/kg) iki net 4,00 PLN/kg (0,94 euro/kg).

Žvelgia į šių metų perspektyvą

Artimiausios prognozės vis dar rodo tam tikrą stabilumą, tačiau žemas kitų lauko augalų pelningumas (nuo 2025 m. cukriniai runkeliai taip pat patenka į nepelningų kultūrų grupę) gali paskatinti tolesnę bulvių auginimo plotų plėtrą Lenkijoje.

Augintojams daugėja ir išlaidų, nes be drėkinimo sistemos jau sunku gauti didelį prekinį derlių. Bulvės jautrios ne tik sausrai, bet ir bet didesniems dirvožemio drėgmės pokyčiams.

Kaip prognozuoja W. Nowackis, 2025 metais bulvių auginimo plotas gali padidėti iki 210 tūkst. ha, vidutinėmis oro sąlygomis tikėtinas apie 320 cnt/ha derlius, o tai duotų 6,7 mln. t bendrą derlių.

Jo nuomone, 2024/25 metų sezoną bulvių rinkos apyvarta gali siekti apie 3,71 mln. zlotų (0,87 mln. eurų) ir būtų maždaug 4 proc. didesnė, nei praėjusį sezoną.

Didėja bulvių derliaus perdirbimas į bulvytes ir traškučius. Taip pat bulvės dažniau naudojamos krakmolo ir džiovintų bulvių gamybai bei spiritui varyti. Iš viso bulvių pramoninis naudojimas gali būti maždaug 6 proc. didesnis, nei praėjusį sezoną. Tiesioginiam vartojimui skirtų bulvių pardavimas gali padidėti nuo 1,58 t iki maždaug 1,60 mln. t.

Vis dėlto sunku numatyti, kokia bus bulvių rinka kitą sezoną: „Šiuo atveju reikėtų stebėti ir stambių Europos žaidėjų rinką. Vakarų Europos šalyse, turinčiose lemiamą įtaką Europos bulvių rinkai (Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir Belgijoje), gamyba išaugo apie 0,8 mln. t (beveik 2,7 proc.)".

Lietuvos augintojų kaimynų konkurencija negąsdina

„Ūkininko patarėjas“ pakalbino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertę Zofiją CIRONKIENĘ.

– Kokią konkurenciją patiria mūsų bulvių augintojai iš lenkų pusės? Kaip tai paveikia mūsų augintojų bulvių kainas? Kiek į mūsų rinką patenka lenkiškų bulvių?

– Konkurencija su lenkiškomis bulvėmis vyksta tik ankstyvųjų ir nekokybiškų bulvių segmente, kai tos bulvės į Lietuvą patenka nelegaliai pas nesąžiningus prekeivius prekyvietėse. Kokybiškų bulvių lenkai neužsiaugina pakankamai savo pačių rinkai. Pikta, kai tos bulvės „sulietuvinamos“, apgaudinėjami vartotojai. Labiausiai tie nesąžiningi veiksmai paveikia augintojų ankstyvųjų bulvių kainas, nes Lietuvoje tuo metu dar tik atsiranda pirmosios bulvės, o iš Lenkijos pietinės dalies jau vežama pilnu tempu ankstyvoji produkcija. Jas bulvių supirkėjai naudoja kaip svertą derybose su vietos augintojais dėl kainos, nes jie gauną į valias pigesnių bulvių. Nebūtų taip pikta, jei jos ir būtų pardavinėjamos kaip lenkiškos. Vėliau kainų konkurencija išlieka tik prastesnės kokybės bulvių segmente. Dėl geros kokybės bulvių augintojai nesileidžia į šias manipuliacijas, nes šių bulvių laukia užsienio pirkėjai. Kiek lenkiškų bulvių patenka į rinką, sunku apskaityti, nes didžioji jos dalis yra šešėlyje. Pikta, bet tiesos dėlei reikia pasakyti, kad atsiranda ir vienas kitas augintojas, kuris taip pat „sulietuvina“ lenkiškas bulves.

– Kokio derliaus tikitės šiemet? Kokie buvo praėjusieji metai kainų ir derliaus santykio prasme?

– Dabartinėmis klimato sąlygomis iš anksto niekas negali prognozuoti derliaus. Tačiau neraminančių ženklų jau yra. Pirmiausia, tai sertifikuotų sėklinių bulvių trūkumas. Jų šiemet rinkai taip pat pateikiama mažiau. Tai užprogramuoja mažesnį derlingumą, prastesnę bulvių kokybę, aukštesnę jų kainą. Be to, pirmiausia pritrūksta populiariausių, derlingiausių, atspariausių, skaniausių bulvių veislių sėklos. Todėl tenka rinktis ir mažiau derlingas, augintojų neišbandytas, vartotojų nepamėgtas veisles. Praėjusių metų derlius buvo prastesnis, nei daugiametis vidurkis, todėl bulvių kainos šiemet aukštesnės. Dar ir dabar eksportuotojai ieško bulvių eksportui.

– Kodėl mūsų bulvių kokybė geresnė nei lenkų? Kas konkrečiai tai lemia?

– Pagrįstai didžiuojamės lietuviškomis bulvėmis čia, Lietuvoje, ir užsienyje. Tai trisdešimties su viršum metų nuoseklaus darbo rezultatas. Lietuviai pasižymi atsakingu požiūriu į savo darbą, ne išimtis ir bulvių auginimas. Nuodugniai buvo diegiamos naujausios technologijos, statomos modernios saugyklos, į tai investuojamos didžiulės lėšos. Prie to prisidėjo ir griežta fitosanitarinė bulvių kontrolė, augintojų ryžtas auginti ir sertifikuoti bulves pagal Nacionalinę maisto kokybės sistemą (NKP), sertifikuoti ūkius pagal GLOBALG.A.P. reikalavimus. Tuo mes ir skiriamės nuo lenkų bulvių augintojų.

Parengė Ričardas Čekutis