Būsimas ES biudžetas: laimėtas mūšis, bet ne karas

Dar labiau susiskaldė

Savo prioritetus būsimam ES daugiamečiam biudžetui EP patvirtino dar gegužę ir tuomet pažymėjo, kad nepritaria EK idėjai naująjį biudžetą formuoti Europos gaivinimo ir atsparumo programos principu „po vieną nacionalinį planą kiekvienai valstybei narei“. Vietoje to, EP nariai akcentavo, kad būtina užtikrinti investicijų programų skaidrumą, jų parlamentinę priežiūrą ir tinkamas konsultacijas su regioniniais bei vietos partneriais. Tačiau EK EP nuomonės nepaisė ir liepą vis tiek pateikė pirmąjį DFP pasiūlymą, paremtą nacionaliniais planais, kuris sulaukė didžiulės europarlamentarų kritikos. Praėjusį mėnesį dalis EP frakcijų paragino pataisyti pasiūlymą ir suteikti EP tinkamas biudžeto priežiūros galias. Jos įspėjo, kad būsimasis ES biudžetas gali virsti centralizuota 27 nacionalinių biudžetų sistema bei paragino skirti daugiau dėmesio žemės ūkio ir sanglaudos politikoms bei regionams. Mat regionams ir ūkininkams skirtų lėšų sutelkimas į vieną fondą, kuris sudarytų maždaug pusę viso ES biudžeto, sumažintų EP ir regionų vadovų galimybes priimti sprendimus ir suteiktų per daug galių nacionalinėms vyriausybėms.

Siekdama nuraminti nepatenkintuosius, EK sekmadienį pasiūlė „kaimo tikslą“, kuris įpareigotų vyriausybes išleisti 10 proc. nacionaliniuose planuose numatytų pinigų sumos žemės ūkiui. Taip pat pasiūlė suteikti regionų vadovams daugiau galių nuspręsti, kaip pinigai bus leidžiami, be kita ko, suteikiant jiems galimybę sėsti prie stalo svarbiausiuose nacionalinių vyriausybių ir EK pareigūnų planavimo susitikimuose. Galiausiai EK pasiūlė suteikti EP svarbesnį vaidmenį sprendžiant, kaip leidžiamos ES viešojo finansavimo lėšos.

Kaip skelbė leidinys „Politico“, tokie EK pasiūlymai sutapo ir su valstybių narių ES Taryboje išreikštomis pozicijomis. Todėl dar savaitės pradžioje kai kurios EP centristinės frakcijos, grasinusios balsuoti prieš svarbią ES ilgalaikio biudžeto dalį, po EK padarytų nuolaidų atsisakė įgyvendinti savo grasinimus.

„Matome, kad daugelis mūsų prioritetų atsispindi pasiūlymo pataisose“, – EP sesijoje teigė vienos stambiausių – Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos vadovas Manfredas Weberis, nors vos prieš savaitę dar grasino blokuoti EK siūlymą. Pasiūlymo pataisoms pritarė ir „Žaliųjų“ bei „Renew“ frakcijos, nors ir piktinosi, kad EK pateiktos pasiūlymo pataisos vargu ar pateisins lūkesčius. Tik socialistų lyderė Iratxe García atmetė pataisas kaip parodomąsias ir perspėjo, kad pagrindinės socialinės programos tebėra nepakankamai finansuojamos, o sanglaudos fondas kartu su EP biudžeto prerogatyvomis yra nustumti į šoną.

Tik „pudra“?

Prieš europarlamentarams renkantis į plenarinį posėdį, žemdirbių organizacijos COPA ir COGECA išplatino viešą kreipimąsi į EP narius, kuriame teigė, kad nežymūs DFP ir ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) koregavimai, kuriuos pasiūlė EK, toli gražu neatitinka to, ko reikia ūkininkų pragyvenimo šaltinių ir ES apsirūpinimo maistu saugumui užtikrinti. „Daugelį mėnesių Europos ūkininkai ir kooperatinės bendrovės siuntė pavojaus signalus dėl 2028–2034 m. DFP ir BŽŪP reformos formos. Remdami visą žemės ūkio maisto produktų gamybos grandinę, raginome laikytis saugaus ir bendro požiūrio į žemės ūkį. Be jo negali būti ilgalaikio stabilumo nei ūkininkams, nei maisto grandinei, nei Europai“, – rašoma COPA ir COGECA laiške EP nariams.

Jame teigiama, kad EK, vasarą pateikdama pasiūlymus dėl BŽŪP ir DFP, peržengė pernelyg daug raudonų linijų ir kelia egzistencinę grėsmę žemės ūkio sektoriui, bendrosios rinkos vientisumui bei 450 mln. europiečių apsirūpinimo maistu saugumui. O EK pirmininkės Ursulos von der Leyen laiškas EP pirmininkei Robertai Metsolai bei ES Tarybai pirmininkaujančios Danijos ministrei pirmininkei Mettei Frederiksen su pasiūlymais koreguoti DFP ir BŽŪP yra pripažinimas, kad liepos 16 d. pasiūlymas buvo neturintis precedento ir visiškai netinkamas, nepriimtinas tiek turinio, tiek proceso požiūriu. Ir nauji siūlymai, kuriuos praėjusį savaitgalį pateikė EK, tėra tik „dūmai ir veidrodžiai“.

„Jei atsižvelgsime į tai, kad naująja DFP reikia spręsti dabartinius precedento neturinčius geopolitinius iššūkius, negalima pamiršti, kad ES aprūpinimas maistu yra dalis ES saugumo. Be saugaus žemės ūkio nėra saugios Europos. Nė viena iš EK skubiai pasiūlytų priemonių, skirtų numalšinti EP narių nepasitenkinimą, neatitinka pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria žemės ūkio sektorius, ir neatrodo, kad suvokiamas tikrasis problemos mastas“, – tvirtinama žemdirbių atstovų laiške EP nariams.

EK siūlomi esą kosmetiniai pakeitimai, kuriais neatsižvelgiama į ES ūkininkų bendruomenės poreikius, nes BŽŪP dalis ES biudžete tebėra mažesnė nei 15 proc. visų ES išlaidų ir 20 proc. mažesnė nei dabartinė, neatsisakoma sumanymo išskaidyti BŽŪP fondą, o naujasis „kaimo tikslo“ pasiūlymas nekompensuoja BŽŪP antrojo ramsčio praradimo. Pagrindinis dėmesys skiriamas intervencijoms, kurios daugiausia nesusijusios su žemės ūkiu.

„Atrodo, kad EK pasiūlymas yra bandymas pakeisti situaciją nieko nekeičiant. Todėl Europos ūkininkų organizacijos EP ragina ieškoti alternatyvos, kuria būtų atsižvelgiama į patį BŽŪP pobūdį, išlaikant ją, kaip atskirą politiką, kurią sudaro du ramsčiai – saugus ir nepriklausomas biudžetas ir infliacijai atsparus finansavimas, atitinkantis ES sutarties nuostatas“, – teigiama COPA ir COGECA laiške EP nariams.

Pozicija aiški

Šią savaitę Lietuvoje viešėjusiam EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato direktoriui Oliveriui Sitarui mūsų šalies žemės ūkio ministras Andrius Palionis išdėstė Lietuvos poziciją, kurioje akcentuota, kad, nors per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos žemės ūkis augo ir modernėjo – keitėsi gamybos struktūra, augo ūkio dydis, buvo diegiamos inovacijos, keitėsi užimtumo tendencijos ir eksporto kryptys, tačiau tiesioginių išmokų lygis siekia tik apie 77 proc. ES vidutinio tiesioginių išmokų lygio. „Prognozės rodo, kad 2027 m. vos priartėsime prie 80 proc. Kitaip tariant, per daugiau nei du dešimtmečius išorinė tiesioginių išmokų konvergencija beveik nekito. Tai reiškia, kad mūsų ūkininkai jau daugiau nei 20 metų dirba nelygiavertėmis konkurencinėmis sąlygomis, palyginti su kitų ES šalių ūkininkais. Nepaisant to, mūsų ūkininkai geba rodyti gerus ūkininkavimo rezultatus ir iš paskutiniųjų stengiasi išlikti žemės ūkio veikloje“, – teigė žemės ūkio ministras A. Palionis.

Naujojo 2028–2034 m. DFP, įskaitant BŽŪP, EK pasiūlymo buvo laukta viliantis pabaigti tiesioginių išmokų konvergenciją ir suteikti Lietuvos ūkininkams lygias konkurencines sąlygas bei finansines galimybes. Tačiau išvydus EK pasiūlymą Lietuvai, kuriame būsima finansinė perspektyva, palyginti su 2021–2027 m. BŽŪP finansavimu (5 485,2 mln. Eur), yra daugiau nei 20 proc. mažesnė, akivaizdu, kad šios sumos vos užtektų užtikrinti 81 proc. tiesioginių išmokų ES vidurkį. Tad visi teisėti ūkininkų lūkesčiai tampa nacionalinės politikos dalimi. Kaimo plėtrai pagal šį pasiūlymą nepaliekama jokios erdvės, o EK paskelbė kartų kaitos strategiją su ambicingais ir brangiai kainuojančiais tikslais.

„Ne tik suma kelia klausimų. Nerimą kelia pasiūlymo koncepcija: idėja sujungti BŽŪP 2028–2034 m. į vieną planą ir fondą, kuris apimtų ir sanglaudos politiką, žuvininkystę, migracijos ir saugumo instrumentus, nepriderinta prie valstybių narių poreikių. Sujungus skirtingas politikos sritis į vieną programavimo sistemą, iš esmės paliekama kiekvienai valstybei savarankiškai nuspręsti, kiek išteklių skirti žemės ūkiui. Tai kelia realią riziką BŽŪP nacionalizuoti, didina išmokų dydžių netolygumus tarp valstybių ir silpnina ES teisingumo, solidarumo ir sąžiningumo principą. Pasiūlymas pasižymi ir diskriminacinio pobūdžio elementais. Palaikome kartų kaitos būtinybę ir jaunų žmonių visapusį pritraukimą į žemės ūkio veiklas, tačiau šių tikslų reikia siekti ne apribojant vyresnio amžiaus ūkininkų galimybes, bet numatant adekvatų, apsaugotą finansavimą šiam tikslui. Be to, nueinama nuo EK ne kartą deklaruoto supaprastinimo tikslo – pasiūlyta sistema bus gremėzdiška, nelanksti, o žemės ūkis, kuris yra labai jautrus išorės veiksniams, į pokyčius negalės reaguoti laiku“, – aiškino žemės ūkio ministras A. Palionis.

Matydama visą šį naujojo laikotarpio pasiūlymo kontekstą, Lietuva, anot ministro, laikosi aiškių pozicijų:

1. ES lygiu BŽŪP finansavimas turi būti savarankiškas ir adekvatus, o ši politika turi būti aiškiai atskirta finansiniu požiūriu su dviem vienas kitą papildančiais ramsčiais (tiesioginės išmokos ir kaimo plėtra). BŽŪP įgyvendinimo ir valdymo modelis taip pat turi išlikti savarankiškas.
2. Esminis klausimas Lietuvai yra valstybių narių BŽŪP tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos užbaigimas. Iš EK pasiūlymo šis sprendimas tampa valstybės narės rūpestis, EK visiškai nusiima nuo savęs atsakomybę už tai, kaip bus užbaigta tiesioginių išmokų išorinė konvergencija. Preliminariais skaičiavimais, siekiant iki 2034 m. priartėti prie ES tiesioginių išmokų lygio ir išlaikyti kaimo plėtros finansavimą 2021–2027 m. lygyje, Lietuvai reikalingas bent 6,5 mlrd. Eur biudžetas.
3. Kelia susirūpinimą agroaplinkosauginių ir klimato veiksmų finansavimas, kai privaloma prisidėti nacionalinėmis lėšomis (ne mažiau kaip 30 proc.). Kyla klausimas, kiek tai pareikalaus papildomų lėšų iš valstybių narių. Atsižvelgiant į tai, turi būti peržiūrėtas aplinkosauginių ir žemės ūkio gamybos tikslų balansas.
4. Nacionalinių regioninių plėtros (NRP) planų indėlis, siekiant ES klimato ir aplinkos tikslų, numatant 43 proc. tikslą, yra per daug ambicingas.
5. Turi būti numatytas aiškus finansavimas LEADER, Europos inovacijų partnerystei, konsultavimui, mokymui, švietimo iniciatyvoms, „mokyklų programai“.
6. Reikia subalansuoto požiūrio į reformas ir investicijas – žemės ūkis ,,pavargo“ nuo reformų, reikia stabilumo, nuspėjamumo, ypač sudėtinga prisitaikyti prie reformų bus smulkesniems mišriesiems ūkiams.
7. Susirūpinimą kelia žemės ūkio rezervo panaudojimas tik rinkų sutrikimo atvejais. Turi likti šio rezervo parama ir nuo gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių.
8. Pasienio regionams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir atitinkamai ES parama žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei per papildomą finansavimą.
9. Tad jei bendras fondas vis dėlto išliks, NRP plano lėšų biudžete (be apsaugotos sumos BŽŪP pajamų rėmimui) turi būti aiškiai apibrėžta papildoma BŽŪP lėšų dalis, kad būtų pasiekti visi BŽŪP keliami tikslai ir patenkinti nacionaliniai poreikiai.

Verčia aplinkybės

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.