BŽŪP reforma: ar tikrai pinigus pasiglemžia arabų šeichai?

Europos Komisija nori, kad pagal naująją BŽŪP po 2027 m. išmokos didžiausiems ūkiams, gaunantiems daugiau nei 20 000 eurų sumą per metus, būtų palaipsniui mažinamos, o jeigu jos viršija 100 000 eurų, tuomet išmokos būtų naikinamos. Briuselis tai sieja su poreikiu skirti daugiau lėšų aktyviems ūkininkams, jauniesiems ūkininkams ir ūkiams, veikiantiems sudėtingesnėmis sąlygomis. Tačiau kai kurios valstybės narės tam prieštarauja, įskaitant Vokietiją, kuri savo rytiniuose regionuose žemės ūkį grindžia dideliais ūkiais, įkurtais po valstybinių ūkių privatizacijos.

Komisaro motyvai

Ch. Hansenas gina tokius apribojimus. Interviu, kurį neseniai paskelbė portalas „Topagrar“, komisaras nedviprasmiškai pareiškė: tiesioginių išmokų ribojimas nėra reformos papildymas, o viena iš jos veiksmingumo sąlygų: „Sumažinimas bet kuriuo atveju yra absoliučiai būtinas. Neseniai Vokietijos spaudoje skaičiau, kad vienas šeichas iš Jungtinių Arabų Emyratų gauna kelis milijonus eurų ES žemės ūkio subsidijų. Siekdamas užsitikrinti savo aprūpinimą maistu, jis įsigijo didelius ūkius Europoje – Rumunijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Rumunijoje kalbame apie daugiau nei 50 000 hektarų ūkį, kuris, žinoma, gauna atitinkamą sumą. Ar tokiam ūkiui reikia tokios pačios paramos, kaip ir tik 50 hektarų ūkiui? Manau, kad atsakymas yra: tikrai ne. Mes neturime jokių apribojimų žemės ūkio veiklai ar investicinei paramai, o būtent to mes ir siekiame. Norime ūkių, kurie taptų produktyvesni ir efektyvesni. Tai yra kelias, kuriuo turime eiti.“

Šeicho milijonai

Išties, pavyzdžiui, „The Guardian“ skelbia, jog 2019–2024 m. Jungtinių Arabų Emyratų šeicho Al Nahyano šeimos ir valstybinio fondo ADQ kontroliuojamos įmonės gavo daugiau nei 71 mln. eurų ES žemės ūkio subsidijų. Didžiausios išmokos atiteko Rumunijos bendrovei „Agricost“, kuri valdo didžiausią ūkį ES – 57 000 hektarų. Vien 2024 m. „Agricost“ gavo 10,5 mln. eurų tiesioginių išmokų.

Al Nahyanų šeima yra antra turtingiausia pasaulyje, jos turtas vertinamas daugiau nei 320 mlrd. dolerių, kurio didžioji dalis gaunama iš didžiulių Emyratų naftos atsargų.

Tuo tarpu subsidijos pagal BŽŪP sudaro trečdalį viso ES biudžeto, kasmet išmokant apie 54 mlrd. eurų ūkininkams ir kaimo vietovėms visoje Bendrijoje.

Tačiau daugelyje regionų, ypač Vidurio ir Rytų Europoje bei rytų Vokietijoje, yra ir didelių privačių bei kooperatinių ūkių, kurie yra įprasta žemės ūkio gamybos struktūros dalis, o ne subsidijų „melžimo“ mechanizmas.

Todėl Brandenburgo žemės ūkio ministrė Hanka Mittelstädt neseniai kritikavo mažėjantį subsidijų pobūdį. Ji atmetė Komisijos planus dėl viršutinės ribos, pabrėždama, kad toks mechanizmas nepalankiai paveiktų Rytų Vokietijos žemės ūkio struktūras su dideliais kooperatyviniais ūkiais.

„Tokiu atveju norėčiau išgirsti kontrargumentą. Europoje tikrai turime kraštutinių pavyzdžių, kokius ką tik minėjau. Mano tikslas nėra sabotuoti gerai veikiančio 5000 hektarų kooperatinio ūkio. Bet mes privalome užkirsti kelią piktnaudžiavimams“, – į šią kritiką atsakė komisaras Ch. Hansenas.

Kam atiteks pinigai?

Minėtame interviu Ch. Hansenas pareiškė, jog dėl 2025 m. liepos 16 d. Europos Komisijos pateikto BŽŪP reformos pasiūlymo buvo konsultuojamasi su valstybėmis narėmis: „Prieš pateikdami savo pasiūlymus dėl BŽŪP, kalbėjomės su valstybėmis narėmis. Mūsų struktūros labai skiriasi. Tačiau vienas dalykas aiškus: pavyzdžiui, jei norime geriau remti jaunus ūkininkus arba skatinti ūkius nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose, turime perskirstyti lėšas. Pinigai turėtų atitekti tiems, kurie sėda ant traktoriaus ir dirba laukus. Man tai svarbiausia.“

Nepaisant konsultacijų dėl BŽŪP reformos, daugelis valstybių narių neigiamai reagavo į Komisijos 2025 m. liepos mėn. pateiktą pasiūlymą. 2025 m. lapkričio 17 d. ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos (AGRIFISH) posėdyje Vokietijos federalinis žemės ūkio ministras Aloisas Raineris kritikavo mažėjančių subsidijų idėją: „Kalbant apie viršutinę ribą ir DABIS, taikome vieną ribą visoms valstybėms narėms. Su tuo nesutinkame, nes šis sprendimas skirtingai veikia atskiras šalis. ES žemės ūkio struktūra yra įvairi, o bendros ribos galėtų sukelti nepagrįstą disbalansą.“

Tam taip pat prieštaravo ir Vengrijos žemės ūkio ministerijos atstovas, valstybės sekretorius Józsefas Viski: „Privalomas apribojimas ir mažinimas neatsižvelgia į žemės ūkio struktūrą. Jie daro įtaką ne tik dideliems ūkiams, bet ir vidutinio dydžio bei šeimos ūkiams, kurie yra mūsų gamybos pagrindas. Prieš priimant šį sprendimą, reikia atlikti tolesnę analizę.“

Pasiūlymą kritikavo net ilgiausiai pareigas einantis ES žemės ūkio ministras ispanas Luisas Planas Puchadesas: „Kalbant apie ribojimą ir mažinimą, reikėtų nustatyti pakankamą paramos lygį ir užtikrinti lankstumą, kad valstybės narės galėtų pritaikyti savo sprendimus. Ūkių struktūros skiriasi, o vienodos ribos gali turėti nevienodą poveikį. Todėl valstybės narės turėtų galėti pačios nuspręsti, kurios priemonės yra tinkamiausios.“

Pasipriešinimas Briuseliui

Ne tik atskiri EK pasiūlymo elementai, bet ir pats BŽŪP biudžeto sumažinimas bei jos sutartinės autonomijos panaikinimas sukėlė neigiamą reakciją. Pernykštėje AGRIFISH rudeninėje konferencijoje Rumunijos žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Mihaelis Leonovi pareiškė, kad Europos Komisija paliks Rumunijos ūkininkus be grąžintų paskolų: „Siūlomas Rumunijos biudžetas yra 16,6 mlrd. eurų – tai daugiau nei 5 mlrd. eurų mažiau, palyginti su dabartiniu laikotarpiu. Šis sumažinimas yra nepriimtinas, ir mes jį laikome nesąžiningu. Mes atmetame siūlomas ribas ir lubas, taip pat atmetame proporcingą mažinimą. Mūsų ūkininkai Rumunijoje turi paskolas, kurios garantuojamos subsidijomis, kurias per ateinančius penkerius metus skirs mūsų mokėjimo agentūra. Komisijos siūlomi pakeitimai reiškia, kad ūkininkai negalės grąžinti šių paskolų, o šalutinis poveikis pakenks visam žemės ūkio ir maisto sektoriui.“

Slovakijos žemės ūkio ministras Tichardas Takačas taip pat negailėjo kritikos: „Nesuprantu, kaip Komisija galėtų pasiūlyti sprendimą, kuris akivaizdžiai kenkia vienai ES šaliai – Slovakijai. Mūsų žemės ūkis baudžiamas, nes baudžiamos didelės žemės ūkio įmonės, kurios sudaro 80 proc. mūsų ūkių. Pastaraisiais metais mūsų ūkininkai susidūrė su daugybe krizių, o dabar jiems mažinamas biudžetas. Slovakijoje kalbame apie milijardą eurų, kurių mūsų ūkininkams trūks.“

Lenkijos ministras Stefanas Krajewskis taip pat pareiškė, kad Lenkija nesutinka, jog BŽŪP būtų įtraukta į valstybių narių nacionalinius planus: „Esame labai susirūpinę dėl pasiūlymo sujungti bendrą žemės ūkio politiką į vieną fondą ir vieną planą. Bendra žemės ūkio politika turėtų išlaikyti savo išskirtinumą tiek turinio, tiek finansiniu požiūriu. Stipri, aiški bendra žemės ūkio politika su tinkamu ir stabiliu biudžetu yra ES aprūpinimo maistu saugumo pagrindas.“

Bene iškalbingiausia buvo Lietuvos žemės ūkio ministro Andriaus Palionio reakcija rugsėjo mėnesio AGRIFISH konferencijoje. Jį cituoja portalas topargar.pl: „Išklausius pristatymą apie pagal naująją BŽŪP versiją skirtas sumas, galima pasakyti tik viena – katastrofa. Dešimtmečius kovojome už tinkamą tiesioginių išmokų konvergenciją. Tikėjomės didesnio finansavimo kaimo plėtrai. Buvo aptarta tik nedidelė kurso korekcija. Siūlomos sumos aiškiai rodo, kad mūsų viltys buvo bergždžios. Mūsų šalis liks pačiame eilės gale. Esame pasienio šalis rytiniame Europos Sąjungos pakraštyje – ribojamės su agresorėmis šalimis, kurios pradėjo žiaurų karą. Tikėjomės, kad į šį faktą bus tinkamai atsižvelgta ir atitinkamai padidintos finansavimui skirtos sumos, bet, deja, – viskas kaip įprasta, niekas nepasikeitė...“

Briuselis nenusileidžia

Tačiau komisaras Ch. Hansenas toliau gieda Briuselio dainelę: „Savo pasiūlyme išplėtėme susietąją paramą. Tai leidžia mums, pavyzdžiui, teikti didesnę paramą ganomiems gyvūnams, tokiems kaip galvijai ir avys, mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Tai taip pat naudinga biologinei įvairovei (...). Siūlėme derinti antrojo ramsčio agrarinės aplinkosaugos priemones su pirmojo ramsčio ekologiniais reglamentais, nes jų tikslai dažnai yra tie patys. Norime išsaugoti produktyvius pasėlius, o ne tik kelias gėlių juostas, kurios kenkia gamybai. Taikydami paskatomis pagrįstas sistemas, norime skatinti aktyvią vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės apsaugą, kartu didindami gamybą. To nori ir mūsų ūkininkai...“

Kitaip sakant, valstybių narių kritika nepakeitė BŽŪP reformos pasirengimo tempo – Ch. Hansenas nori, kad reforma būtų parengta laiku ir įsigaliotų iki 2028 m. pradžios. Tiesa, jis pripažino, kad dabartinė BŽŪP buvo pradėta pernelyg skubotai, todėl susidarė per didelė biurokratija, tačiau šį kartą Komisija esą nori išvengti šios klaidos: „Labai noriu ją užbaigti laiku. Viena iš dabartinės BŽŪP pradžios problemų buvo ta, kad viskas buvo pernelyg skubota, o tai, be kita ko, lėmė per daug biurokratijos. Šį kartą turėtų būti kitaip. Šis klausimas buvo iškeltas mano vizitų į visas 27 valstybes nares metu.“

Tai reiškia, kad Komisija neketina atidėlioti reformos. Dėl apribojimų, mažinimo, perskirstymo ir kitų prieštaringų reformos elementų bus deramasi lygiagrečiai su visu naujuoju BŽŪP paketu.

Parengė Ričardas Čekutis