Čekiukų vajui – dvigubi standartai?

Vieni lygesni už kitus

Per Lietuvos savivaldybes nenustoja ristis „čekiukų“ bylos dėl savivaldybių tarybų nariams 2019–2023 m. skirtų lėšų panaudojimo teisėtumo. Savivaldybių Lietuvoje yra 60, o tarybos narių – apie 1,5 tūkst. Tai bent darbo turi mūsų teisėsaugos pareigūnai! Į korupcinius nusikaltimus linkę ir eiliniams piliečiams net neįsivaizduojamas sumas „prasukantys“ veikėjai, matyt, tik trina rankomis, kad STT, prokurorai ir teisėjai paskendę tarp savivaldybių tarybų narių „čekiukų“. Aišku, ši istorija puikiai atskleidė savivaldybių kai kurių politikų užmojus naudojant biudžeto lėšas, kai jos buvo leidžiamos ne tik degalams, automobilių remontui, telefonams ir sąskaitoms už mobilųjį ryšį apmokėti, bet ir pirkti televizoriai bei kt. Kartu išryškėjo ir tai, kad prieš įstatymą vieni yra lygesni už kitus, arba, kaip pas mus jau tapo įprasta matyti ir sakyti, taikomi dvigubi standartai – vieniems politikams iškeltos baudžiamosios, kitiems – civilinės bylos, o dar kiti viso to išvengė.

2023 m. pirmiausia dėl iškelto „čekiukų“ skandalo „krito“ buvusi Kauno miesto savivaldybės tarybos narė ir švietimo ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė. Tačiau kitai Ingridos Šimonytės ministrų kabineto narei – finansų ministrei Gintarei Skaistei – šio skandalo purslai nuslydo lyg vanduo nuo žąsies. Ji paskubėjo grąžinti pinigus į Kauno savivaldybės biudžetą ir priekaištų nebeliko. Pasekmių išvengė ir buvęs kultūros ministras bei buvęs Kauno vicemeras, Liberalų sąjūdžio aktyvistas Simonas Kairys, taip pat patekęs į skandalo sūkurį.

Toliau „čekiukų“ bylos pasipylė kaip iš gausybės rago. Skandalo akiratyje atsidūrė ir merai, ir tarybų nariai. Įtarimai pareikšti socialdemokratei Birštono merei Nijolei Dirginčienei, Liberalų sąjūdžio atstovams Pagėgių merui Vaidui Bendaravičiui ir Kaišiadorių r. merui Šarūnui Čėsnai, Prienų r. merui socialdemokratui Alvydui Vaicekauskui ir kt. Į teismą perduota socialdemokrato Marijampolės mero Povilo Isodos byla. Kai kuriems politikams, pavyzdžiui, Lazdijų r. merei Ausmai Miškinienei, pateiktas civilinis ieškinys. Politinio komiteto atstovas Kretingos meras Antanas Kalnius su prokuratūra pernai sudarė taikos sutartį ir savivaldybei grąžino tam tikrą pinigų sumą.

Byla subliuško

Viena „čekiukų“ baudžiamoji byla, iškelta Jonavos r. politikui socialdemokratui Mindaugui Sinkevičiui, subliuško Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT), kuris panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus. Jis dviejų teismų buvo nuteistas dėl to, kad 2019–2023 m., eidamas tarybos nario pareigas, padarė arti 1 500 Eur žalą. LAT jį išteisino ir M. Sinkevičius jau grąžintas į mero pareigas.

Tai pirmoji LAT išnagrinėta „čekiukų“ byla ir ji gali formuoti teismų praktiką. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė spaudos konferencijoje aiškino, kad šiuo atveju turime pirmąją kregždę, kur suformuluotas vienoks ar kitoks teisės aiškinimas šiai konkrečiai situacijai, o precedentai formuojami byla po bylos.

„Mes negalime suprasti, kodėl vieni atvejai nuėjo per viešo intereso gynimą, kai situacijos buvo išspręstos civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o kiti eina baudžiamąja tvarka. Matyt, irgi yra tam tikrų klausimų ne tik mums, bet ir ikiteisminį tyrimą atliekančioms ir kaltinimą palaikančioms institucijoms“, – pastebėjo LAT teisėja.

Prašys kreiptis į KT

„Čekiukų“ skandalas įklampino ir Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininką, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentą bei Prienų r. savivaldybės tarybos narį Joną Vilionį. „Byla dar nesibaigė, man pateiktas ieškinys dėl 14 tūkst. Eur. Vieną teismą iš dalies laimėjau – 5 ar 6 tūkst. Eur jau atmesti. Tikrai nesijaučiu nusikaltęs, nes lėšas naudojau savo kaip tarybos nario darbui“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino pieno gamintojas.

Jis teigė, kad savivaldybės lėšomis nei televizorių, nei telefonų nepirkęs ir jų neremontavęs, tik naudojęs degalus važinėdamas pas rinkėjus ir dėl jų rūpesčių. „Naudojau toms reikmėms, kurioms ir priklauso tarybos nariui – važinėjau į susitikimus su ūkininkais, kaimo bendruomenėmis, buvau kviečiamas į jų renginius ir šventes, važinėjau į tarybos, rajono tarybos kaimo reikalų komiteto posėdžius, dalyvavau melioracijos komisijoje, dėl Jiezno sveikatos įstaigos reikalų teko kelis kartus važiuoti į Vilnių ir t. t. Pagal nustatytą tvarką degalų čekius pristatydavau į buhalteriją ir niekas jokių priekaištų neturėjo. Turiu ne vieną mašiną, važiuodavau tai viena, tai kita, kelionės lapų nereikėjo, pristatydavome tik čekius“, – aiškino J. Vilionis.

LŽŪT pirmininko nuomone, problemų kilo dėl prasto reglamentavimo, anot jo, jeigu būtų buvęs visiems vienodas reglamentas, tokio vajaus nebūtų. „Dabar, kai patvirtinta nauja tvarka, gauname tam tikrą atlygį už tarybos nario darbą ir nereikia jokių čekių. Galėjo būti taip ir anksčiau. Kitas dalykas – jeigu savivaldybių politikai elgėsi ne taip, galėjo liepti ištaisyti. Juk per tą laiką tikrinimus darė rajono savivaldybės auditas, galop ir Vyriausybės atstovas tikrindavo, bet niekas nieko nesakė, priekaištų nebuvo“, – pastebėjo prieniškis.

J. Vilionis minėjo, kad dėl sukelto skandalo nukentėję tarybos nariai, merai inicijuoja parašų rinkimą, norima prašyti Seimo narių, kad jie dėl šios istorijos kreiptųsi į KT.

Skandalas aplenkė

Tačiau kai kurias savivaldybes „čekiukų“ triukšmas aplenkė, viena jų – Kauno r. savivaldybė. Jos meras Valerijus Makūnas ŪP aiškino, kad pas juos buvo kita tvarka. Taryba nusprendė, kad nėra privaloma tarybos nariams atsiskaityti ir pateikti dokumentus.

„Ankstesnė praktika nebuvo gera, nes stigo aiškumo, manau, kad ją galėjo aiškiau reglamentuoti Seimas, savivaldybės kaip išmanė, taip ir reglamentavo. Dabar Seimo priimtas sprendimas dėl tarybos nario atlygio yra teisingas – jeigu žmogus dirba, turi gauti ir atlygį. Tad tam tikra prasme skandalas padėjo išspręsti tą problemą“, – komentavo Kauno r. savivaldybės mero patarėjas komunikacijai Edmundas Mališauskas. Kartu jis pridūrė, kad stebina labai nevienodi teisiniai vertinimai – vieniems grasinama baudžiamąja atsakomybe už nedidelę žalą, o kitiems pateikti civiliniai ieškiniai.

Dvigubi standartai 

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 28 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.