Vokiečiai nerimauja, kad pastaraisiais metais vis daugiau įmonių savo veiklos apimtis šalyje mažina ir perkelia į laisvesnę ir pelningesnę Kinijos rinką. O kai apie tokius ketinimus prakalbo ir milžinė BASF, imta rimtai kelti klausimą, ar Vokietijos pramonė žlunga?
Didėjanti biurokratija ir griežtėjančios aplinkos apsaugos taisyklės veikia tiek ūkininkus, tiek įmones, mažindamos jų pelną ir keldamos produkcijos kainas. Todėl daugelio didelių įmonių akys krypsta būtent į Kiniją. Chemijos pramonės asociacijos (VCI) duomenimis, 20 proc. Vokietijos chemijos ir farmacijos pramonės investicijų pastaruoju metu migruoja į Kiniją.
Šioje Azijos milžinėje energijos sąnaudos mažesnės nei Vokietijoje, o biurokratija daug lankstesnė. Be to, Kinija yra didžiausia chemijos rinka pasaulyje ir, BASF atstovų teigimu, iki 2030 m. sudarys beveik tris ketvirtadalius pasaulinės chemijos gamybos augimo. „Berliner Zeitung“ retoriškai klausia: ar įmonė iš tikrųjų planuoja visišką pasitraukimą iš Vokietijos? Ar vis dar yra priežasčių pasilikti? Kodėl Kinijoje geriau?
Bendrovės atstovė spaudai portalą patikino, kad „BASF neatsuka nugaros Liudvigshafenui ir Vokietijai, ir neplanuoja to daryti ateityje.“ Vienas iš investicijų Kinijoje tikslų – Liudvigshafeno gamyklos transformacija ekologiškumo linkme. Siekiama, kad ji taptų pirmaujančia mažai teršiančių cheminių medžiagų vieta Europoje.
Liudvigshafeno mieste planuojama uždaryti vienuolika gamyklų, įskaitant modernią TDI gamyklą, rašoma portale „Agrarheute“. BASF teigia, kad gamykla nebėra pelninga, nuostolis siekia milijardą eurų.
Reaguodama į pelno kritimą energetikos krizės metu, bendrovė jau praėjusių metų vasarį paskelbė, planuojanti visame pasaulyje veikiančiose savo įmonėse panaikinti 2600 darbo vietų, du trečdalius iš jų – Vokietijoje. Taip pat uždaryti vieną iš dviejų amoniako padalinių Liudvigshafeno gamykloje. Trąšoms naudojamo amoniako gamyba dėl aukštų dujų kainų jau buvo sumažinta 2022 m.
BASF yra didžiausia pramoninių dujų vartotoja Vokietijoje, todėl aukštos dujų kainos bendrovei yra sunkiai pakeliama našta.
Šiuo metu ji jau valdo didelę gamyklą Nankinge, Kinijoje, ir stato dar vieną naują gamyklą Pietinėje Kinijos Guangdongo provincijoje, į kurią iki 2030 m. investuos 10 mlrd. eurų. Ten iškils didžiulė „Verbund“ aikštelė. Tai bus trečia pagal dydį ir antra tokio tipo įmonė Kinijoje.
Aplinkosaugos taisyklės chemijos milžinui Kinijoje gerokai palankesnės nei Vokietijoje. Ten ir daug mažiau teisinio reguliavimo bei mažesnės energijos sąnaudos.
Generalinis direktoriaus M. Brudermüllerio teigimu, šiuo metu pardavimai Kinijoje sudaro 13 proc. BASF pardavimų. Tai maždaug atitinka Vokietijoje gaunamų pajamų dalį. Nusitaikiusi į didžiulę, pelningą ir perspektyvią rinką, bendrovė siekia, kad iki 2030 m. pardavimai sudarytų 20 proc.
Kliba Europos konkurencingumo pamatai
Didelių įmonių pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) erdvės ir gamybos perkėlimas ten, kur verslui palankesnės sąlygos, kelia nerimą daugeliui rinkas stebinčių ir analizuojančių ekspertų. Akivaizdu, kad įsibėgėjantis Europos žaliasis kursas stipriai judina ilgai tvirtintus valstybių konkurencingumo pamatus.
Be to, verslininkų planus griauna lėtos biurokratinės procedūros ir, bene svarbiausia, didelės gamybos sąnaudos. Visa tai jau ne vienerius metus lėtina Europos rinkos augimą.
Dar prieš metus, artėjant sprendimų dėl teisės aktų pagal Cheminių medžiagų saugos strategiją priėmimui Lietuvoje, „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė atkreipė dėmesį, kad tai labai skaudžiai atsilieps šaliai. Lietuva visus ES Tarybos sprendimus dėl Žaliojo kurso tada palaikė šimtu procentų. Rengiamus teisės aktus, kurie apima bendruosius cheminių medžiagų tvarkymo principus ir augalų apsaugos produktų (AAP) reguliavimą, asociacijos vadovė palygino su sprogstamuoju mišiniu.
Ji perspėjo, kad jei bus įgyvendinti visi planuojami pokyčiai, augintojai neteks jiems prieinamų augalų apsaugos sprendimų. „Negalima politiniais sprendimais mažinti (AAP) asortimento, kol nėra veiksmingų alternatyvų“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje akcentavo Z. Varanavičienė.
Apskaičiuota, kad vidutiniškai ES derliaus nuostoliai galėtų pasiekti 70 proc., o Lietuvoje – netgi per 79 proc.
Planuojama atleisti tūkstančius darbuotojų
Drastiški BASF žingsniai gąsdina gamyklos darbuotojus. Kai pernai įmonė patyrė didelių nuostolių ir sumažėjo produktų pardavimai, generalinis direktorius Martinas Brudermülleris per kasmetinę ataskaitą prakalbo apie atskiros gamyklos patalpose esančios sistemos. BASF jau 2023 m. vasarį yra paskelbusi apie maždaug 2000 darbo vietų mažinimą pagrindinėje įmonėje. Kiek planuojama panaikinti atskirose patalpose, kol kas nepranešama.
2023–2024 m. sandūroje pagrindinėje Liudvigshafene veikiančioje gamykloje vis dar dirbo 38 710 darbuotojų, t. y. 430 mažiau nei pernai. Tai reiškia, kad pirmoji darbo vietų mažinimo banga dar neįgyvendinta, teigiama portale „SWR“.
„Padėtis rimta, todėl aiškiai neatmetame jokių priemonių“, – atvirai vasario pabaigoje tvirtino bendrovės generalinis direktorius.
Visoje grupėje 2023 m., palyginti su ankstesniais metais, pardavimai sumažėjo per 20 proc. Sėkmingais metais bendrovė uždirbdavo po kelis milijardus eurų.
---
BASF grupės įmonėse, veikiančiose visame pasaulyje, dirba apie 112 tūkst. darbuotojų. Grupės veiklos portfelį sudaro šeši segmentai: chemija, medžiagos, pramoniniai sprendimai, paviršiaus technologijos, mityba ir priežiūra bei žemės ūkio sprendimai. 2023 m. BASF pardavimai visame pasaulyje siekė 68,9 mlrd. Eur.
ŪP portalo informacija
Viršelyje.: Pažangaus amoniako gamyba Liudvigshafeno © gamykloje BASF SE