Čia pieno ir medaus upės...

Agrarinės žiniasklaidos lyderis, gilias tradicijas turintis laikraštis „Ūkininko patarėjas“ pirmasis iškėlė mintį ne tik pagerbti vartotojų dėmesiu nelepinamus kaimo darbštuolius, nuo kurių priklauso mūsų stalo skalsa, bet ir rūpintis jų kvalifikacija bei gaminamos produkcijos kokybe. Dvidešimt penkerius metus Lietuvos kaimo ir miesto žmonės skaito „Ūkininko patarėjo“ publikacijas apie šalies pieno ir medaus upes, braidžioja jose drauge su geriausiais iš geriausių savo srities meistrų. Laikraščio redakcija ėmėsi ir renginių organizatoriaus vaidmens.

Prieš 14 metų šalyje pradėtas respublikinis švietėjiškas renginys „Geriausių melžėjų“ konkursas, prieš dešimtmetį – „Bičių karalienės“ ir „Metų bitininko“ konkursai. Pirmosios melžėjų varžytuvės po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo „Ūkininko patarėjo“ ir Lietuvos veterinarijos akademijos Melžimo mokymo centro vadovo Josifo Taco iniciatyva įvyko 2000 m. Veisiejų žemės ūkio mokykloje (Lazdijų r.), konkurse dalyvavo tuomečių žemės ūkio mokyklų moksleiviai, Dzūkijos krašto ūkininkų jaunimas. Vėliau melžėjų varžytuvių turai vykdavo rajonuose, o baigiamasis renginys – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, nes nuo 2001 m. pagrindinė konkurso našta tekdavo šios mokymo įstaigos Melžimo mokymo centrui. Šio centro vadovo dr. Sauliaus Tušo duomenimis, nuo 2000 m. iki 2014 m. varžytuvėse dalyvavo 830 melžėjų. Pirmuosiuose konkursuose karvės buvo melžiamos rankomis, vėliau – įvairaus tipo melžimo aikštelėse. Dabar Lietuvos pieno ūkiuose plinta melžimo robotai, tačiau ir juos prižiūrėti reikės išmanančio žmogaus. Dr. S. Tušas prisimena, jog pagal tradiciją konkurso vertinimo komisija nuo gegužės mėn. vykdavo į geriausiai dirbančių melžėjų atranką ūkiuose, rajonuose. Į varžytuves LSMU VA Praktinio mokymo ir bandymų centre (Giraitėje) buvo kviečiami rajonų turų nugalėtojai. Melžėjai, respublikinėse varžytuvėse užėmę tris pirmąsias vietas, gaudavo prizus, o įvairios atminimo dovanos būdavo skiriamos jauniausiai melžėjai, mechanizuoto melžimo rungties nugalėtojui, už švariausiai pamelžtą pieną, melžimo rankomis, sanitarinio pasiruošimo rungčių nugalėtojams, už geriausias teorines žinias, už darbo kultūrą, geriausiai pasirodžiusiems studentui ir moksleiviui. Melžėjų varžytuvių organizacinio komiteto nario „Ūkininko patarėjo“ vyriausiojo redaktoriaus Vytenio Neverdausko iniciatyva 2003 m. renginio pabaigtuvių metu pasiūlyta karves pamelžti svečiams – politikams. Kitais metais „Ūkininko patarėjo“ prašymu Sūduvos krašto tautodailininkas Vitalijus Striuogaitis pagamino senovinių sviestmušių, o konkurso nugalėtojų apdovanojimo iškilmėse dalyvaujantys politikai ir mokslininkai žiūrovams suteikė malonumą stebėti, kaip anksčiau buvo iš grietinės gaminamas sviestas. Abiejose akcijose dalyvavo garbūs svečiai politikai ir mokslininkai Kazimiera Prunskienė, Petras Matusevičius, Petras Gražulis, Edvardas Karečka, Gintautas Mikolaitis, Kazys Starkevičius. Šiemet Radviliškio r. vykusioje šventėje gražią „Ūkininko patarėjo“ pradėtą tradiciją pratęsė (sviestą mušė) Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, Vilkaviškio ir Radviliškio rajonų Žemės ūkio skyrių vedėjai Vitas Gavėnas ir Alfredas Juozapavičius. Pasak S. Tušo, per konkursų organizavimo laikotarpį pasikeitė visuomenės požiūris į ūkininkavimą kaip verslą, o melžėjo darbas įgijo prestižą. Ne vienas moksleivis, dalyvavęs pirmosiose melžimo varžytuvėse, baigė agrarinius universitetus, ūkininkauja ar yra sukūrę kitą verslą. Trečią dešimtmetį populiarindamas šalies pienininkystę „Ūkininko patarėjas“ yra ir melžėjų varžytuvių informacinis rėmėjas. Šalies bitininkystei remti redakcija įsteigusi (ir užpatentavusi) dvi nominacijas: „Bičių karalienės“ ir „Metų bitininko“. Pagrindinis reikalavimas bičiulių pasiūlytiems kandidatams į apdovanojimus – pažangus ūkininkavimas, verslo skaidrumas, aktyvi visuomeninė ir edukacinė veikla, bitininkystės populiarinimas. Apdovanojimai įteikiami tradicinės bitininkų šventės metu pirmąjį rugpjūčio šeštadienį. Prizininkams suteikiama teisė savo bitynų produkciją žymėti valstybės patentuotu ženklu, liudijančiu ne tik puikią produkto kokybę, bet ir didžiulę bitininko atsakomybę. Bičių karalienės konkursas rengiamas nuo 2003 m., Metų bitininko – nuo 2004 m. - Visi bitininko metai – kaip žmogaus maldos už savo šeimą, tėvynę, jos ateitį, - sako Metų bitininkas, Aleksandro Stulginskio universiteto docentas, biomedicinos mokslų daktaras Algirdas Amšiejus. Jam atitaria tūkstančiai šalies bičiulių, kuriems darbštumo, pareigingumo ir demokratijos pamokų kasdien suteikia bitės. Per dešimtmetį iš didžiumos draugaujančiųjų su bitėmis šios gildijos nariai išrinko savotišką bitininkų svajonių komandą, kuri nūnai jau visai rimtai suteikia toną bičiulių planams ir pasiryžimams. Pirmoji Bičių karalienė išrinkta 2003 m. Karklėje (Kretingos r.) vykusioje bičiulių šventėje. Ja tapo Šiaulių krašto bitininkė ir verslininkė Roma Mačienė. Kitais metais (2004 m.) Naujojoje Akmenėje paskelbti du geriausieji: Bičių karalienė Meilutė Mociškytė (Zarasų r.) ir Metų bitininkas Pranciškus Karosas (Kauno r.). Vėliau apdovanojimus ir garbingus vardus pelnė Irena Gasperavičiūtė iš Punsko, Algirdas Amšiejus (Kauno r.), Valda Bajorienė iš Kupiškio r., Valdas Karalevičius iš Varėnos r., Valentina Švabauskienė iš Šakių r., Arvydas Kompauskas iš Pakruojo r., Marytė Pupkevičienė iš Švenčionių r., Sigitas Uselis iš Anykščių, Birutė Budreckienė iš Mažeikių r., šiaulietis Aloyzas Barkauskas, Snieguolė Zabulionytė iš Kauno r., Romualdas Zdaniauskis iš Tauragės r.,  Giedrė Grigaitytė-Indrašienė iš Klaipėdos r., Juozas Petrauskas iš Lazdijų, Gražina Skardžiuvienė iš Utenos r., Juozas Žeimantas iš Kupiškio r.,Violeta Šedienė (Kretingos r.), Donatas Abrutis (Plungės r.), Janina Lisauskienė (Lazdijų r.), Juozas Jankauskas (Kauno r.). Šios bitininkų „svajonių komandos“ pavyzdžio įkvėpti šalies bičiuliai atkreipė dėmesį į besikeičiančias rinkos sąlygas, ėmėsi vartotojų apklausos tyrimų, suskato tiekti bitininkystės ūkių išskirtinės kokybės produkciją, aktyviau dalyvauti paro­dose, mugėse, ūkininkų turgeliuose. Pasiteisino praktika bičių produktų vartotojui pasiūlyti be prekybos tarpininkų. Maisto sistemoje nuo lauko iki stalo Lietuvos bitininkai vėlgi pasirodė pirmūnai.

Autoriaus nuotraukos

  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.