Cukriniai runkeliai: ūkininkui – per pigu, fabrikui – per brangu

Gresia fabrikų uždarymai

Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos (LCRAA) tarybos pirmininko ir administracijos vadovo Kastyčio Patiejūno teigimu, 2026 m. sezonui „Nordic Sugar Kėdainiai“ cukrinių runkelių supirkimo kainą sumažino vos ne iki 27 Eur/t, nes cukraus rinkoje susidarė labai nepalanki situacija tiek runkelių augintojams, tiek ir jų perdirbėjams. Užpernai perdirbėjai mokėjo po 42 Eur/t.

„Tai dar ne visiška „tamsa“ – tie, kurie užaugins normalų derlių, dar išlips į „viršų“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo K. Patiejūnas. – Bet ateinančių metų cukrinių runkelių supirkimo kaina bus dar liūdnesnė. Neseniai pasiekėme susitarimą su „Nordic Sugar Kėdainiai“, kad cukrinių runkelių kaina bus dar 2 Eur/t mažesnė ir priklausys nuo cukraus fabriko pelno. Šiemet dar „pusė bėdos“ – jeigu derlingumai nepaves, bus visai gerai. Fabrikų veiklos sąnaudos ir gamybos sąlygos šiuo metu yra pakankamai sudėtingos, todėl kainas prognozuoti tiksliai nėra paprasta.“ LCRAA tarybos pirmininkas prisiminė, kaip pernai cukraus pramonė bandė įpūsti vilties, kad šiais metais cukraus sektorius Europoje atsigaus, bet taip neįvyko, nes praėjusiais metais pasiekus neblogą derlingumą, sandėliai tebėra užversti cukrumi, jo kiekiai mažėja labai menkai. Europa bando spręsti šią problemą ir imasi tam tikrų rinkos reguliavimo priemonių. Buvo pakeistos kai kurios cukraus gamybą reglamentuojančios taisyklės, taip pat šiek tiek pakeistas prekybos su Ukraina reglamentavimas – Europos Sąjunga (ES) leido įvežti cukrų tik tiesiai iš cukraus gamintojų, o ne per tarpininkus.

Anot K. Patiejūno, svarbu ir tai, kad ES cukraus sektorius konkuruoja ne tik viduje. Įtaką rinkai daro ir prekyba su trečiosiomis šalimis, importuojamas cukrus bei bendros pasaulinės cukraus kainos. Todėl ES bando ieškoti sprendimų, kurie leistų savo cukraus sektoriui išlikti konkurencingam ir kartu apsaugotų vietos gamintojus bei cukrinių runkelių augintojus.

„Manau, kad ES gresia cukraus fabrikų uždarymai. Mačiau vokiečių surinktus statistinius duomenis, kad kasmet ES pagaminama po 19 mln. t cukraus, o rinkos specialistai tikina, kad vietos rinkai užtektų ir 14 mln. t. Todėl 5 mln. t europietiško cukraus kažkur turėtų pradingti kartu su visais gamintojais ir cukrinių runkelių augintojais. Todėl situacija nėra džiuginanti, o vienintelis geras dalykas – kad pas mus oro sąlygos yra pakankamai palankios cukrinių runkelių auginimui. Net ir šiais metais, kai nemenką dalį Europos niokoja karščiai ir sausros“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Žemės ūkio kooperatyvo „Marijampolės regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Almantas Pališkis teigė, kad šiemet Marijampolės regione planuojama užauginti apie 260–270 tūkst. t runkelių, kurie auginami maždaug 3 600 ha. Jis taip pat perspėjo – jeigu supirkimo kainos nedidės, cukrinių runkelių plotai ateityje neišvengiamai mažės.

Balansuojama pasiūla ir paklausa

Fabriko „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris ŪP aiškino, kad konkrečių cukrinių runkelių supirkimo kainų, kokias moka augintojams, jis viešai komentuoti negali. „Esame rinkoje dominuojantys du cukraus gamintojai, todėl mūsų padėtį galima apibūdinti kaip oligopolinę rinką. Dėl konkurencijos ir rinkos reguliavimo ribojimų ne visą informaciją apie konkrečius komercinius susitarimus ar kainas galime teikti“, – pokalbio pradžioje aiškino S. Mozeris.

Kalbėdamas apie šių metų derliaus perspektyvas Europoje, jis pripažino, kad sausros ir karščiai kai kuriuose regionuose tikrai turėjo įtakos žemės ūkio kultūroms. Vokietijoje buvo prognozuojama, kad bendras derlius kai kuriais atvejais gali būti mažesnis apie 10 proc. Tačiau situacija Europoje labai nevienoda. Pavyzdžiui, Prancūzijoje kai kurie regionai nuo sausros ir karščių nukentėjo labai smarkiai, bet kituose regionuose poveikis buvo gerokai mažesnis. Panaši situacija ir Vokietijoje – yra regionų, kuriuose derlius beveik nenukentėjo, tačiau yra ir tokių, kuriuose nuostoliai tikrai bus jaučiami.

Pasak „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktoriaus, tikėtina, kad bendras cukrinių runkelių derlius Europoje šiemet nebus toks didelis kaip ankstesniais metais. Tačiau tai nebūtinai yra vien sausrų pasekmė. Pastarieji metai buvo išskirtiniai – daugelyje šalių gauti rekordiniai arba labai dideli derliai, todėl natūralu, kad tokio lygio derlių kiekvienais metais išlaikyti sudėtinga.

„Šiuo metu cukraus rinkoje vyksta pasiūlos ir paklausos balansavimo procesas. Kai pasiūla yra didesnė už paklausą, rinkoje susidaro perteklinis cukraus kiekis, o tai daro spaudimą kainoms. Todėl cukraus gamintojai mažina gamybą, kad pasiūla labiau atitiktų paklausą. Tai nėra vien Lietuvai būdingas reiškinys – gamybos apimtis šiuo metu mažina cukraus gamintojai visoje Europoje“, – tvirtino ŪP pašnekovas.
Jo teigimu, Lietuvoje taip pat numatomas cukrinių runkelių perdirbimo apimčių mažėjimas. Runkelių kiekis ir jų perdirbimas gali sumažėti maždaug 27 proc. Ankstesniais metais buvo pasiekti rekordiniai derliai, be to, buvo pasėta daugiau cukrinių runkelių.

„Tikimasi, kad mažesnė pasiūla ilgainiui turėtų paveikti rinką ir sudaryti sąlygas cukraus kainoms pradėti judėti aukštyn. Šiuo metu visoje ES cukraus gamintojai susiduria su situacija, kai rinkoje pasiūla yra didesnė negu paklausa. Tokie ilgalaikiai disbalansai paprastai rinkoje neužsitęsia – gamybos apimtys koreguojamos pagal paklausą“, – teigė S. Mozeris.

Jis taip pat užsiminė, kad situaciją cukraus rinkoje tam tikra prasme dabar galima palyginti su tuo, kas vyksta pieno sektoriuje. Tačiau tarp šių rinkų yra ir labai svarbus skirtumas – pieno perdirbėjai turi daugiau galimybių rinktis žaliavos tiekėjus. Pieną galima pirkti iš vieno, kito ar trečio tiekėjo, galima jo ieškoti kitose rinkose, taip pat galima jį išvežti. Be to, pieno žaliava yra greitai gendanti. Gamintojas negali ilgai laukti geresnės kainos ar sustabdyti pardavimo, nes po tam tikro laiko pienas tampa netinkamas perdirbti. Todėl gamintojas tam tikrais atvejais tiesiog neturi pasirinkimo ir turi parduoti pagamintą pieną rinkoje esamomis sąlygomis.

„Cukrinių runkelių rinkoje situacija kitokia. Cukraus gamintojai yra tiesiogiai priklausomi nuo cukrinių runkelių augintojų, nes būtent jie yra pagrindinis ir iš esmės vienintelis žaliavos šaltinis. Cukraus gamybai negalima tiesiog pasirinkti kitos žaliavos ar bet kada jos atsivežti iš kito tiekėjo. Todėl cukraus rinkos veikimo mechanizmas skiriasi nuo pieno rinkos“, – aiškino S. Mozeris. Pasak jo, visi cukraus gamintojai ES šiuo metu dirba nuostolingai, to negalima pasakyti apie pieno perdirbėjus. Paprastai rinkoje tokie dalykai ilgai nesitęsia.

„Mes negalime mokėti cukrinių runkelių augintojams mažiau, nei jiems apsimokėtų auginti. Pienininkai dažniausiai neturi pasirinkimo – privalo ir toliau parduoti pieną, nes po dienos jis jau bus sugedęs. Todėl pieno sektorius yra labiau liberalus, perdirbėjai gali ieškoti kitų tiekėjų ir pan., o cukrus – jau kitoks dalykas, nes mes turime tik cukrinių runkelių augintojus ir daugiau nieko“, – pastebėjo ŪP pašnekovas. Jo teigimu, tik atkūrus didesnę pusiausvyrą tarp pasiūlos ir paklausos galima tikėtis stabilesnės rinkos ir palankesnių sąlygų ateityje. 

Skausminga matematika

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.