Cukrinių runkelių šaknims trūksta tik saldumo

Pristatykite LCRAA. Kiek narių ši organizacija vienija, kiek ha cukrinių runkelių augina?

LCRAA įsteigta 1997 metais. Jos nariai seniau – iki Europos Sąjungos (ES) cukraus sektoriaus reformos 2008–2014 m., buvo penki regioniniai cukrinių runkelių augintojų kooperatyvai: „Pavenčių cukriniai runkeliai“, „Joniškio cukriniai runkeliai“, „Aukštaitijos cukriniai runkeliai“, „Sūduvos cukriniai runkeliai“ ir „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“. Marijampolės cukraus fabriko augintojai turėjo savo organizaciją, kuri dėl kvotų įtampos tarp tuometinių cukraus gamintojų – UAB „Arvi cukrus“ ir AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ – prie asociacijos neprisijungė. 2017 m., panaikinus ES cukraus kvotas, LCRAA teliko du senieji nariai – Kėdainių ir Sūduvos kooperatyvai. Marijampoliečiai yra išreiškę norą prisijungti prie LCRAA, tačiau dėl ilgą laiką užsitęsusių sektoriaus ekonominių problemų niekaip šio žingsnio nežengia.

Regioninių kooperatyvų nariai yra konkretūs cukrinių runkelių augintojai. Deja, tenka pripažinti, kad panaikintoji kvotų sistema ilgą laiką veikė kaip regioninių kooperatyvų klijai, motyvuodama augintojų narystę organizacijose. Šiuo metu, deja, turime daug augintojų, vengiančių narystės, tačiau mielai besinaudojančių organizacijų pasiektais derybiniais vaisiais – pradedant susietąja tiesiogine parama, baigiant derybų su cukraus fabrikais rezultatais.

Pagal Žemės ūkio duomenų centro skelbiamą statistiką, 2023 m. Lietuvoje bemaž 15 900 ha plote runkelius augina 348 augintojai. Dar apie 2 300 ha runkelių Kėdainių cukraus fabrikui auginama Latvijoje. Palyginimui – pernai cukrinių runkelių plotas Lietuvoje tesudarė apie 11 800 ha ir buvo mažiausias per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį. Cukraus trūkumas ES ir pasaulinėje rinkoje lėmė didelį cukraus kainų, o kartu ir cukrinių runkelių kainų šuolį, dėl to, pagal ES statistiką, cukrinių runkelių plotai plėtėsi ne vienoje šalyje – daugiausiai Lietuvoje (41,9 proc.), Slovakijoje (36,4 proc.), Rumunijoje (31,7 proc.), Lenkijoje (23,1 proc.). Galima teigti, kad po tikrai ilgo ir sunkaus tiek pramonei, tiek ir augintojams laikotarpio cukraus sektorius pagaliau „įkvėpė oro“. Būtina pastebėti, kad runkelių auginimas dėl vis mažėjančio augalų apsaugos priemonių (AAP) – ypač insekticidų ir fungicidų – skaičiaus turi tendenciją trauktis labiau į šiaurinę Europos dalį, kur nuostoliai dėl ligų ir kenkėjų kol kas mažesni negu žemyno pietuose. Čia dėl visiško neonikotinoidų – beicų ir sisteminių insekticidų – draudimo amarų pernešama runkelių virusinė gelta ar cikadų pernešamos žalingos bakterijos runkelių auginimą padarė visiškai nepatrauklų. Nesurinkusi pakankamo runkelių kiekio, prancūzų cukraus gamintoja „Tereos“ šiemet uždarė vieną cukraus fabriką, gaminusį vos ne dvigubą Lietuvos metinės produkcijos kiekį, o Austrijoje „Agrana“ buvo tik per žingsnį nuo tokio sprendimo.

Gal Lietuvoje yra regionų, kuriuose cukrinių runkelių auginama daugiau? Kokie didžiausi cukrinių runkelių augintojų ūkiai, ūkininkai?

Istoriškai ir ekonomiškai susiklostė, kad cukrinių runkelių daugiausiai auginama regionuose, kur yra cukraus fabrikai – Kauno, Radviliškio, Kėdainių, Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių rajonuose. Didžiausia runkelių augintoja Lietuvoje yra „Auga group“, daugelį metų auginanti apie 1 000 ha ekologinių runkelių. Įprastinių runkelių daug augina šakiečiai ūkininkai Jaunius Stonkus ir Antanas Blockis, Kauno r. ūkininkas Romas Majeras, Ėriškių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB), AB „Linas agro“ priklausančios Žibartonių ŽŪB ir runkelius vėl pradėjusi auginti Labūnavos ŽŪB. Šiaurės Lietuvoje nemažai runkelių augina UAB „Šiaurės vilkas“ bendrovės, UAB „Klauso ūkis“. Bet didžiausias Kėdainių fabriko augintojas yra Latvijoje – SIA „Ingleby Latvia Agro“, kuris augina apie 1 400 ha cukrinių runkelių.

Ar tiesa, kad cukrinių runkelių auginimas yra apie 60–70 proc. brangesnis už grūdinių kultūrų auginimą? Jei taip, kas lemia didesnes sąnaudas ir išlaidas?

Tikrai taip, runkelių auginimas iš tikrųjų reikalauja daugiau sąnaudų. Pagrindinės priežastys – šiuo metu pabrangusių trąšų, ypač fosforo ir kalio, didesnis poreikis, santykinai brangios yra ir sėklos. Tris kartus brangesnis, negu grūdinių kultūrų nukūlimas, yra ir cukrinių runkelių ir derliaus sudorojimas.

Ar pastaraisiais metais cukrinių runkelių augintojai pajuto trąšų, energetikos kainų kilimą? Ar brango cukrinių runkelių kasimas, pristatymas į fabrikus?

Cukrinių runkelių augintojai išaugusias trąšų ir energetikos kainas pajuto labiau negu likęs žemės ūkis. Po 2022 m. buvusių rekordiškai mažiausių runkelių auginimo plotų, 2023 m. cukraus fabrikai įvairiais būdais stengėsi prisivilioti augintojų. Vienas iš jų – transportavimo sąnaudų kompensavimas. Prieš keletą metų Kėdainių cukraus fabrikas kompensuodavo runkelių atvežimo kainą iki 80 km, vėliau porą metų – jau ir 50 proc. transporto sąnaudų, vežant runkelius daugiau kaip 80 km, o šiemet ir kitais metais planuojama kompensuoti visų augintojų visas transportavimo sąnaudas.

Dėl tokio požiūrio gerokai išsiplėtė runkelių auginimo geografija, fabrikui santykinai pabrango pervežimas, tačiau dėl didesnės geografinės sklaidos mažesnė neigiamos klimato įtakos rizika.

Kaip kito ir kinta cukrinių runkelių plotai? Gal auginamos naujos cukrinių runkelių veislės?

Runkelių plotų dydis labai priklauso nuo supirkimo kainų. Be jau minėtų 2022 ir 2023 m., 2020 ir 2021 m. Lietuvoje deklaruota 15 080 ir 15 760 ha cukrinių runkelių.

Kėdainių cukraus fabrikas jau turi sudaręs sutartis 2024 metams. Nors kainos mažės nuo 50 Eur/t iki 44 Eur/t, plotai ne mažės, o galbūt net didės. Tokius augintojų ir gamintojų norus kol kas riboja sunkiai įveikiamas fabrikų našumas.

Tenka konstatuoti, kad ES nepratęsdama registravimo beatodairiškai naikina AAP, tarp jų ir herbicidines medžiagas. Taip tradicinė ilgus metus naudota „Betanal“ sistema gavo „švarplę“ – neteko veikliosios medžiagos fenmedifamo, artimiausiu metu ši sistema taps visai „bedantė“ – neliks dar ir antrosios iš trijų veikliųjų medžiagų – desmedifamo. Visai neseniai pasiekė žinia, kad nebus pratęsta ir „Caribou“ veikliosios medžiagos – triflusulfuronmetilo – registracija. Situacija būtų visai liūdna, jei į rinką nebūtų atėjusi CONVISO® SMART sistema, kurios autoriai yra Vokietijos chemijos koncernas BAYER ir sėklų įmonė KWS SAAT SE. Augintojams siūlomas plataus veikimo spektro herbicidas CONVISO® ONE ir SMART runkelių veislės, genetiškai toleruojančios šį herbicidą. Paminėtina, kad Lietuva 2017 m. šią technologiją pradėjo mėginti viena pirmųjų ES, o šiemet yra tarp ES lyderių – CONVISO technologija naudota bemaž 85 proc. visų pasėlių. Panašu, kad ši technologija nenuvils – iš augintojų ateinantys atsiliepimai leidžia tikėtis rekordinio vidutinio Lietuvos derlingumo.

Koks šių metų cukrinių runkelių derlius, kokybiniai parametrai? Kokią įtaką padarė gamtos kaprizai?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 129, 2023 m. lapkričio 16 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autorės ir Kastyčio PATIEJŪNO nuotraukos

Titulinįje nuotr. – 2023 m. Lietuvoje bemaž 15 900 ha plote runkelius augino 348 augintojai.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.