Dar viena dronų pritaikymo sritis – didelių teritorijų apsaugai

„Dronai yra nepakeičiamas didelių teritorijų saugojimo įrankis. Jie skraido 30–50 metrų aukštyje virš teritorijų, kurių plotas gali siekti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų hektarų. Turime vieną objektą, kuriame dronas skraido 350 hektarų plote. Tai – didžiulė, septynių kilometrų perimetro teritorija“, – sako elektroninės saugos ekspertas Žilvinas Andrulis.

Plačios pritaikymo galimybės

Anot specialisto, bepiločių orlaivių panaudojimo galimybės didelių teritorijų apsaugai labai plačios. Ši technologija gali saugoti tiek aptvertas, tiek neaptvertas teritorijas, taip pat ir tas, kuriose įdiegtos kombinuotos apsaugos sistemos.

Anot Ž. Andrulio, kai reikia stebėti teritoriją iš viršaus, dronas nepakeičiamas: „Pavyzdžiui, jis gali pasitarnauti saulės jėgainių parkuose vykdant elektrinių inspekciją. Taip pat dronais galima įvertinti didelių pastatų, bokštų būklę – aukštai pakilę, jie pastebi kiekvieną įtrūkimą ar kitus defektus. Didelėse gamybos ar logistikos įmonių teritorijose dronai gali stebėti, ar į teritoriją nepatenka pašaliniai asmenys bei transportas.“

Teritorijas žvalgo ir naktį

Pasak specialisto, priklausomai nuo oro sąlygų, dronas ore gali išbūti 15–20 minučių ir skrenda apie 10–15 m/s greičiu, kuris yra optimalus kokybiškai teritorijos apžvalgai.

Vienas iš privalumų yra termovizorinė kamera, leidžianti stebėti teritoriją ir nakties metu. „Tiek dienos, tiek nakties metu dideliame aukštyje skrendantis dronas mato šilumą skleidžiančius objektus – pastebi žmones ar automobilius, – pasakoja Ž. Andrulis. – Termovizorinė kamera pasitarnauja pašalinių objektų aptikimui teritorijoje.“

Bepilotis orlaivis virš teritorijos skrenda automatiškai nustatytu kursu, o operatorius savo darbo vietoje stebi drono skrydį. „Jeigu pastebimas įtarimą sukėlęs objektas, operatorius perima valdymą, sustabdo droną ir, pavyzdžiui, gali pritraukti vaizdą arčiau, apžiūrėti, kas sukėlė įtarimą. Jeigu norima išsiaiškinti daugiau aplinkybių, galima pakeisti režimą – perjungti į paprastos kameros vaizdą, įjungti papildomą apšvietimo žibintą arba net garsiakalbiu perspėti pašalinius asmenis dėl teritorijos pažeidimų“, – teigia elektroninės saugos specialistas.

Veikia be žmogaus įsikišimo ir patys pasikeičia baterijas

Ž. Andrulis atskleidė ir dar vieną technologijos privalumą – teritorijas žvalgantys dronai veikia visiškai autonomiškai ir netgi patys pasikeičia baterijas: „Šie dronai turi kelias baterijas ir kaskart prieš skrydį roboto ranka pakeičia drono bateriją. Dronui sugrįžus į stotį, dėžė užsidaro ir iki kito skrydžio baterija kraunasi.“

Operatoriui lieka tik stebėti archyvuojamą ir nuolat filmuojamą drono kelionę.

Pašnekovas priduria, kad dronai, kaip ir automobiliai, nėra amžini: „Detalės dėvisi ir natūralu, kad po kelerių metų tam tikras dalis reikia keisti arba, kažkam nutikus, įsigyti naują droną. Kaštai yra neišvengiami, tačiau jie yra ženkliai mažesni nei darbuotojų samdymas“.

Rizika numušti – minimali

Nors drono skrydyje gali pasipainioti įvairiausių kliūčių, kurios teoriškai galėtų jį sugadinti, anot  Ž. Andrulio, susidūrimo ar tyčinio pakenkimo rizika yra minimali. Numušti taip aukštai skrendantį objektą labai sudėtinga. Dideliame aukštyje jis vos matomas, o galimybės apžiūrėti teritoriją su termovizorine kamera yra labai plačios.

Partnerio turinys