Dar vienas mėginimas Pieno įstatymui įtaisyti dantis

Galima ir pajuokauti, kad šio įstatymo gyvenimas painus ne mažiau nei jo pavadinimas: Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.

Naujosios redakcijos įstatymo pavadinimas sutrumpintas – jame neliko ūkio subjektų, prekiaujančių pieno gaminiais. Dabar siūlomas pavadinimas būtų toks: Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.

ŽŪM sako, kad bus sustiprintos pieno pardavėjų derybinės galios ir aiškiau reglamentuota žalio pieno kainodara.

Dabartinė įstatymo priežiūros grimasa

Dabartinis įstatymas bedantis. Bedantė ir jo priežiūra, kurią vis dar privalo atlikti Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. Be to, ji to paties įstatymo yra įpareigota kasmet už savo veiklą atsiskaityti Seimui ir Vyriausybei, pateikti išvadas.

Kaip tik tokią liūdną ataskaitą šiandien institucija teikė parlamentiniam komitetui.

Per praėjusius 2022 m. įstatymo priežiūros institucija atliko 66 planines bei 537 kryžmines patikras. Rezultatas graudus. Nebuvo nustatyta nė vieno draudžiamo veiksmo. Negautas nė vienas skundas.

Kaimo verslo agentūra konstatuoja, kad nustatytas teisinis reguliavimas nepadeda siekti tikslo –               užtikrinti pieno rinkos dalyvių interesų pusiausvyros. Agentūros direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė priminė, kad nuo 2020 m. liepos, kai KT priėmė nutarimą dėl Pieno įstatymo, jame liko galioti tik sąvokos bei trys straipsniai ir pareiga teikti metines pažymas, tačiau nėra įgaliojimų atlikti platesnę priežiūrą, taip pat nėra numatyta atsakomybė pieno pirkėjams už draudimų nepaisymą. Galiausiai, Agentūrai nebuvo pareigos kontroliuoti galutinės žalio pieno supirkimo kainos –  tik bazinę kainą, kuri pastaraisiais metais nekito, o kainos pokyčius lėmė būtent priedai ir priemokos.

Ataskaitą išklausęs ir apie prastą situaciją padiskutavęs Seimo Kaimo reikalų komitetas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo siūloma atleisti įstaigą nuo įpareigojimo teikti pažymas Seimui, nes tai sukuria perteklinę administracinę naštą.

Kokius pokyčius siūlo ministerija

Pristatydama naujos redakcijos Pieno įstatymo projektą, ŽŪM nurodo, kad dabar bus aiškiai apibrėžiami pagrindiniai pieno kainodaros principai, pieno kainų, priemokų, priedų ir nuoskaitų sąvokos.

Siūloma,  kad pieno kaina būtų nustatoma sutartyje. Kaina galėtų būti pastovi arba apskaičiuojama pagal sutartyje nustatytus objektyvius rodiklius.

Pirkėjas būtų įpareigotas nustatyti aiškias priedų ir priemokų mokėjimo sąlygas. Projekte numatyta, kad priemokų už pagrindinius kokybės reikalavimus viršijančius pieno kokybės rodiklius apskaičiavimas bei nuoskaitų rūšys ir jų taikymas būtų vykdomas žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka.

Siekiama, kad pieno pardavėjai burtųsi į gamintojų organizacijas ir kartu derėtųsi su pieno pirkėjais dėl sutarties sąlygų.

Projekte įvardijami septyni nesąžiningi veiksmai, kuriuos draudžiama atlikti pieno pirkėjui. Štai jie:

• Pakeisti sutarties sąlygas apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų (išskyrus atvejus, kai didinama pieno pirkimo kaina);
• Mažinti pieno pirkimo kainą dažniau kaip kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo pieno tiekimo laikotarpius;
• Lietuvoje registruotiems pieno pardavėjams mokėti priemokas ir priedus už perkamą pieną, kurių dydžiai kartu (bendra suma) būtų didesni kaip 20 proc. pieno pirkimo kainos;
• Perkant pieną taikyti kitas priemokas ir priedus ir (arba) priemokų ir priedų dydžius, negu jie turėtų būti taikomi pagal pieno pirkėjo patvirtintą ir paskelbtą priemokų ir priedų mokėjimo tvarką;
• Lietuvoje registruotiems pieno pardavėjams taikyti kitas nuoskaitas, nei yra nustatytos žemės ūkio ministro nustatyta pieno supirkimo tvarka;
• Perkant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, mokėti mažesnę vidutinę pieno pirkimo kainą negu mokama vidutinė pieno pirkimo kaina, kai pienas perkamas tiesiogiai iš pieno pardavėjo ir paimamas tiesiogiai iš jo ūkio, specializuoto pieno šaldytuvo;
• Pirkti pieną iš Lietuvoje registruoto pieno pardavėjo, parduodančio savo pagamintą pieną, kurio sudėtis ir kokybė nėra įvertinta valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.

Pieno pirkėjas pripažintiems pieno kooperatyvams negalėtų mokėti mažesnės kainos nei moka ūkio subjektams, iš kurių pieną paima tiesiai iš ūkių, iš specializuoto pieno šaldytuvo. Taip siekiama apsaugoti pripažintus pieno kooperatyvus nuo diskriminacinių pieno pirkimo sąlygų, taip pat skatinama kooperacijos plėtra.

Projektas bus teikiamas Seimui

Naujos redakcijos įstatymo projektas bus teikiamas Seimui. Laukia sunkus svarstymo etapas.

ŪP portalo informacija

123rf nuotr.