Įvairių negandų pastaruoju metu kamuojami ūkininkai privalės plačiau praverti savo suplonėjusias pinigines – Seimas jiems mestelėjo dar vieną mokestį. Šį kartą – už ūkiuose naudojamą paviršinį vandenį, gerai dar, kad ne lietaus. Daugiau nei 10 kub. m per parą ežerų, upių ir kitų paviršinių vandens telkinių vandens sunaudojantys gyventojai nuo kitų metų turės registruotis, o sunaudojantieji daugiau kaip 100 kub. m – mokėti ir specialų mokestį.
Inicijavo ministerija
Šį įstatymo projektą inicijavo dažniausiai ūkininkus į ožio ragą riečianti Aplinkos ministerija. Per parą daugiau kaip 10 kub. m vandens sunaudojantys ūkininkai ne tik turės registruotis Aplinkos apsaugos agentūroje, bet ir savo lėšomis įsirengti paviršinio vandens naudojimo apskaitos prietaisus.
Jie bus privalomi ir mažosioms hidroelektrinėms iš paviršinių ir požeminių vandens telkinių išgaunamo ir per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaitai, nors jų savininkai nepasisavins nė vieno lašo. Vanduo kaip tekėjo taip ir nutekėjo, bet mokėti teks, nes pakeliui jis padirbėjo sukdamas turbiną. Tokia valdininkų logika.
O kaip žemdirbiai, ar jie tikrai apskaitys kiekvieną karvės išgertą vandens kibirą? O gal stengsis išsisukti nuo tokio Aplinkos ministerijos sukurpto slirtingai vertinamo mokesčio?
Nukentės galutinis vartotojas
„Nemanau, kad ūkininkai dėl vandens mokesčio ims sukčiauti. Svarbu, kad būtų nesudėtingi skaitikliai ir mažiau biurokratijos. Nematau tikslo dėl tokios sumos kažką daryti neteisėtai, nepaisyti įstatymų. Tačiau valdžia turėtų prisiminti vieną dalyką: ant kieno pečių nuguls visi keliami ir naujai įvedami mokesčiai? Galutiniam vartotojui. Daugelis valdininkų ir politikų, matyt, nesuvokia, kad padidinus bet kurį mokestį, už jį sumokės ne daržovių augintojas, o jų pirkėjas. Ir tie patys Seimo nariai, kėlę rankas už naują mokestį, už viską mokės brangiau.
Tokių mokesčių iniciatoriai turėtų atsipeikėti ir pasidomėti, kaip yra Vakarų Europoje, ar ten visur reikia mokėti už paviršinį vandenį, naudojamą augalams laistyti, ar ne. Tegul jie pirmiausia pasižiūri, kaip yra tuose kraštuose. Kokias išmokas, valstybės dotacijas ten gauna daržininkai, kokios suteikiamos nuolaidos ir mokesčių lengvatos sezoniniams darbuotojams? Kažkodėl šito mūsų valdžia nenori matyti.“ , – piktinasi Raseinių r. Ariogalos sen. ūkininkas, lapinių daržovių augintojas Vaidas Nagreckis.
Nesunku bus apeiti
Seimo Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis sako balsavęs prieš, nes mokestis, jo nuomone, visiškai netinka Lietuvai, labiau skirtas Vakarų, o ne Rytų Europai.
„Pas mus lietaus periodas yra gana ilgas, turime neišsenkamas upes ir ežerus bei tvenkinius, kritulių (lietaus) norma visą laiką yra virš vidutinės nustatytos vadinamosios normos. Esant tokiai infliacijai ir perspektyvai, kad ateinančius dvejus trejus metus ji išsilaikys dėl aukštų kainų, realiai ūkininkų žaliavos kaina gali pakilti nuo 2 iki 4 proc.
Žemdirbiai apeis šitą įstatymą, nemokėsiu ir aš, ūkininkaujantis Rusnės saloje, kur paviršinio vandens yra daugiau, nei reikia. Apeiti šį įstatymą bus labai paprasta – tereikės išskaidyti ūkį, perregistruojant jį šeimos nariams, giminėms, pažįstamiems. Vienam žmogui bus užrašyti mėsiniai galvijai, kitam – pieninės karvės, ir pan. Tokiu atveju prievolės mokėti už vandenį bus išvengta, nes smulkiuose ūkiuose vandens reikės mažiau.
Neranda jokių argumentų
Kitas dalykas, pasak parlamentaro, – kaip šis mokestis bus renkamas ir kaip nustatomas jo tarifas. Dėl to kyla didžiausi klausimai. Kaip iš tikrųjų reikės visa tai apskaityti. Ar neatsitiks taip, kaip dabar yra su mokesčiu už šiukšlių tvarkymą, t. y. su rinkliava, susidedančia iš pastoviosios ir kintamosios dalių, kai ūkininkai, turintys grūdų sandėlių, yra priversti mokėti už tai, kad tie sandėliai neva šiukšlina. O grūdų augintojai priversti mokėti tiek pat, kaip ir tie, kurie kasdien šiukšlina ir kaupia kalnus šiukšlių.
„Rusnės saloje yra perteklinio vandens, ten įrengtos šliuzinės sistemos, pumpavimo stotys. Aš nerandu jokių argumentų, kaip būtų galima paaiškinti tokius Seimo valdančiųjų sumanymus. Žinau tik tiek, kad jie planuoja įkurti naujų darbo vietų savo chebrai, sukurti sistemą, kaip turėtų būti padaryta tokia rinkliava ir tokiu būdu apmokestinti vandenį“, – nevyniojo žodžių į vatą Seimo narys.
Sumanymą vadina absurdišku
Kritiškai apie paviršinio vandens apmokestinimą atsiliepia ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
„Visi pertekliniai reikalavimai, nesąžiningi naudotojų arba subjektų atžvilgiu, yra bandomi apeiti. Tai pasakytina apie bet kokius tokius mokesčius. Absurdiški sumanymai niekada gyvenime neišauga iš geros vietos. Taip yra ir šiuo atveju – ar ne kvailai atrodo, kai Lietuvoje tiek lyja, turime tiek perteklinio vandens, kad jis užlieja net miestų gatves, valdžia sugalvoja jį taupyti apmokestinant. Ir Antano Smetonos, ir sovietiniais laikais buvo sausinami laukai. Ir dabar jie melioruojami. Šie darbai privalomi, nes Lietuva yra perteklinės drėgmės zonoje. Ir tik dabartinė valdžia sugalvojo apmokestinti paviršinį vandenį. Apmokestinti galima ir pagalvę, pabezdėjimą, kai ūkininkas privalgo daugiau barščių ar rūgpienio. Tokie mokesčiai – kvailoki sprendimai, o jiems įvykdyti, įgyvendinti reikės suburti tūkstantinę kontrolierių armiją. Ir visi jie puls dirbti, visi plos ir išeis kaip šūds ant pagaliuko“, – neslėpė ironijos asociacijos direktorius.
Užprogramuoti konfliktai
„Ne kartą esu kalbėjęs apie dirbtinius vandens telkinius. Dabar jie yra arba privatizuoti, arba kam nors išnuomoti. Nors sovietmečiu jie buvo įrengti būtent daržovių laukams drėkinti sausros metu. Tokia buvo tvenkinių paskirtis – sukaupti kuo daugiau vandens. Pradėjus laistyti laukus, telkiniuose nuslūgs vanduo, o jų savininkai iškart uždraus naudoti vandenį, neduos leidimo. Ne mokestis bus problema, o gauti leidimą, kad iš to tvenkinio, kuris buvo tam ir padarytas, būtų galima laistyti laukus, – įsitikinęs J. Sviderskis. – Atsitiks taip, kad savininkas ims koneveikti ūkininką, kad tvenkinyje koks karosas ar kita žuvelė jau galvelę iškišusi ir jai per mažai vandens. Atsives gamtos apsaugos absurdą – inspektorių, o jam ūkininko darbai iki lemputės, jis ir pasakys: „Ne, negalima, yra labai nukritęs fiziologinis vandens lygis.“
Atsivešime daržovių iš Lenkijos ar dar iš toliau, kur leidžiama jas laistyti tokių tvenkinių ir upių vandeniu. Dar ne tokių stebuklų su tokiais ministrais sulauksime. Nesuprantu, kodėl daržovių augintojai nieko nesako aplinkos ministrui, tyli, kaip vandens į burnas prisisėmę. Netikiu, kad jie dar nesuvokia, kaip čia bus, nes jie nėra kvaili žmonės. Galbūt pažadėjo žemdirbiams subsidijų, kad šie patylėtų. Gali ir taip būti.“
Redakcijos nuotrauka2022.07.22
Susijusios temos - skaitykite: mokestis už telkinių vandenį, Jonas Sviderskis, paviršinis vanduo, vandens telkiniai