Darbo inspektorių taikinyje – išsekusi kaimo darbo rinka

Akiratyje – žemės ūkis

VDI paskelbė pradedanti prevencinius patikrinimus žemės ūkyje ir paragino šio sektoriaus darbdavius atsakingai pasirengti aktyviam darbų sezonui ir imtis realių prevencinių veiksmų dar iki patikrinimų pradžios.

Nurodoma, kad žemės ūkio sektoriuje rizikas dažniausiai didina nepakankamas darbuotojų mokymas, nepakankamai griežta darbdavio vidinė kontrolė, netinkamas darbų organizavimas, technikos priežiūros trūkumai, taip pat darbo ir poilsio laiko reikalavimų nesilaikymas. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad visi asmenys dirbtų teisėtai, o jų darbas būtų tinkamai deklaruojamas ir apskaitomas.

Anot VDI, ankstesnių patikrinimų patirtis rodo, kad žemės ūkio sektoriuje vis dar nustatoma pažeidimų, susijusių su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu, neapskaitytu darbo laiku, darbo ir poilsio režimo nesilaikymu, netinkamu apmokėjimu už darbą bei žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų naudojimo tvarka.

VDI pabrėžia, kad šių patikrinimų esmė – ne bausti, o užkirsti kelią galimiems pažeidimams ir nelaimėms. Todėl darbdaviai jau dabar raginami peržiūrėti, kaip jų ūkiuose ar įmonėse užtikrinama darbuotojų sauga ir sveikata, ar tinkamai tvarkomi darbo santykių dokumentai, ar laikomasi darbo laiko apskaitos reikalavimų, ar darbuotojams sudarytos saugios ir teisėtos darbo sąlygos.

Patys neskaičiuoja

Ukmergės r. ekologiškai daržoves auginanti Ieva Stragytė-Andriukevičienė sutiko, kad paslaugų kvitai labai gelbėja per sezoninius darbus – tokia darbo forma patogi ir darbdaviui, ir darbuotojui. Tačiau yra keletas trūkumų, kuriuos žemės ūkio sektoriaus darbdaviai viešai mini dažnai.

„Darbo sutartis sudaryti yra sudėtinga dėl darbuotojų stygiaus, jų kaitos, tokiu atveju labai pasiteisina paslaugų kvitai. Patogu pateikti duomenis „Sodrai“ ir kt., bet yra niuansų dėl leidžiamų darbo dienų skaičiaus. Pagal paslaugų kvitus pas vieną darbdavį per metus žmogus gali dirbti ne ilgiau kaip 60 dienų, o jeigu tokiu būdu dirba pas kelis darbdavius – ne ilgiau kaip 90 dienų. Galiu suskaičiuoti, kiek dirba mano ūkyje, bet niekaip negaliu žinoti, kiek dienų žmogus teikė paslaugas kitame ūkyje. Tokių duomenų „Sodra“ mums neteikia, o dirbantieji pagal kvitus patys dažnai neapsunkina savęs ir tų dienų neskaičiuoja. Bet mes irgi negalime būti už tai atsakingi“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino ūkininkė.

Žemės ūkio sektoriaus darbdaviai nepatogiu ir net beprasmiu laiko reikalavimą, kad kasdien darbuotojui išrašomą paslaugų kvitą su savimi jis turėtų turėti visą darbo dieną. „Manau, kad užtektų to, jog išrašytas kvitas būtų pas darbdavį, nes darbuotojas gali jį pamesti, jis gali susitrinti kišenėje ir pan. Turbūt ne visada patogu kvitą laikyti lauke dirbančiam žmogui“, – svarstė ekologinio ūkio savininkė.

Tiesa, ji pastebėjo, kad VDI nuobaudų ūkis neturi: „Mus yra tikrinę, patikrinimas nebuvo sudėtingas, inspektoriai turėjo smulkių pastebėjimų, mes pasitaisėme ir baudų negavome.“

Ne iš gero gyvenimo

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas antrino, kad įdarbinimas pagal paslaugų kvitus turi savo specifiką, kurią turi vertinti ir darbdaviai, ir darbo inspektoriai. Jis atkreipė dėmesį, kad asmenys, kurie taip įsidarbina, neretai turi tam tikrų priklausomybių ar skolų. Jie nenori sudarinėti darbo sutarčių, nes jiems patogiau dirbti pagal paslaugų kvitus ir gauti atlyginimą grynaisiais. Ūkininkai turi su tuo taikstytis, nes kitu atveju žmonės iš viso nenori dirbti.

„Ne iš gero gyvenimo įdarbiname pagal paslaugų kvitus, o VDI reikalavimai yra labai griežti. Pavyzdžiui, kasdien darbuotojui išrašomo darbo kvito vienas egzempliorius turi būti pas darbdavį, kitas – įteikiamas darbuotojui. Patikrinimo metu žmogus turi turėti kvitą, bet kai darbas vyksta lauke, sodinamas ar nuimamas derlius, darbuotojas gali pamesti kvitą, šis gali sušlapti, susitepti ir t. t., tačiau kaltas lieka darbdavys“, – aiškino ŪP pašnekovas. Tiesa, jis teigė artimoje aplinkoje negirdėjęs, kad už tai būtų skirtos baudos, tačiau LDAA buvo kalbėta, jog darbdaviai dėl to buvo nubausti.

Neįvertina socialinio aspekto

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narys, Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius priminė, kad ūkininkai ne kartą kėlė klausimą dėl 90 darbo dienų pagal kvitus limito ir duomenų prieinamumo, tačiau pokyčių iki šiol nėra. Jis akcentavo, kad ūkininkas, samdydamas kaimo gyventoją, neturi galimybės patikrinti jo darbo istorijos. Tenka pasikliauti darbuotojo žodžiu, bet gali būti, kad žmogus nuslepia jau išdirbtas dienas kituose ūkiuose. Anot M. Maciulevičiaus, būtų logiška sukurti sistemą, kurioje darbdavys ar jo buhalteris, suvedęs asmens kodą, matytų „Sodros“ duomenis – ar asmuo dar gali dirbti pagal kvitus, ar ne. Naudojant šiuolaikines technologijas tai padaryti nebūtų sunku.

Kita žinoma problema, su kuria susiduria žemės ūkio darbdaviai, – kaimo socialinis kontekstas. „Vieša paslaptis, kad kaimo vietovėse neretai dirba žmonės, turintys socialinių problemų, ir dažnai nutinka taip, jog atlygį gavęs darbuotojas dingsta kelioms dienoms ar savaitėms. Bet išleidęs pinigus jis vėl lyg niekur nieko grįžta dirbti tiesiai į lauką, nesivargindamas pasakyti ūkininkui, kad jau grįžo. Jeigu patikrintų, nustatytų nelegalų darbą, nors darbo pradžioje jam kvitas buvo išduotas. Tokių situacijų yra ne viena ir ne dvi“, – pastebėjo LŪS atstovas.

Blogiausia, pasak jo, yra tai, kad tokius atvejus nustačiusios institucijos tai įvardija kaip didelį nusižengimą, neįsigilinusios į situaciją ir neįvertinusios socialinės aplinkos, už kurią atsakomybė tenka ir valstybei. „Šiuo atžvilgiu ūkininkai tam tikra prasme atlieka valstybei svarbią socialinės integracijos funkciją – įdarbina žmones, kurių niekas kitas nepriima, moka jiems atlyginimą, tačiau už tai dar būna baudžiami. Čia tikrai trūksta žmogiško susikalbėjimo, realaus situacijos vertinimo ir dialogo“, – įsitikinęs M. Maciulevičius.

Jis teigė, kad būtų gera praktika, jeigu į tokią situaciją patekę ūkininkai kreiptųsi į teismus. Tačiau dažniausiai jie tyliai sumoka baudą ir neieško teisybės.

Negali stovėti už nugaros

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 30 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.